Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. D.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovui S. V., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, uždarajai akcinei bendrovei „Finverta“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“, bankrutavusiai akcinei bendrovei „Snoras“, akcinei bendrovei „Swedbank“, V. S. draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei ,,Notisa“, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė G. V., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti jos ir atsakovo S. V. santuoką, įregistruotą 1997-01-10 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 51, dėl atsakovo S. V. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę - „V.“, nepilnamečių vaikų: J. V. ir L. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. V. iki jų pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. V. ir J. V. po 175 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, nuo 2016-01-01. Už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-12-31 priteisti išlaikymo įsiskolinimą: už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-01-01 priteisti 1882,53 Eur, o už 2015 metus - 1737,72 Eur įsiskolinimą kiekvienam vaikui; vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. V.. Bendrąją jungtinę nuosavybę - transporto priemonę RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti atsakovui. Mažosios bendrijos „Architektai ir matininkai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „IPS Group“ akcijas ir skolas priteisti atsakovui S. V., nepriteisiant ieškovei kompensacijų už atsakovui paliekamą turtą; pripažinti asmenine ieškovės G. V. prievole įsiskolinimus – uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, uždarajai akcinei bendrovei „Finverta“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“; pripažinti atsakovo S. V. asmenine prievole įsiskolinimus - Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, akcinei bendrovei „Citadelė“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, akcinei bendrovei „Swedbank“, V. S. draudimo fondo valdybos Kauno skyriui; kitus, neišvardintus, įsiskolinimus pripažinti asmenine prievole tos šalies, kurios vardu šie įsiskolinimai įgyti. Priteisti iš atsakovo S. V. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susituokė 1997-01-10 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 51. Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus L. V., o (duomenys neskelbtini) sūnus J. V.. Nors šalys planavo bendrą šeimos ateitį, tačiau jų šeiminis gyvenimas nesusiklostė dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, šeimą ir vertybes, dėl kurių dažnai kildavo nesutarimai, konfliktai. Be to, atsakovas vartojo alkoholį, buvo neištikimas ieškovei. Sušlubavus ieškovės sveikatai, jai buvo skirtas neįgalumas. Atsakovas tyčiojosi, darė psichologinį spaudimą ieškovei. Bendro gyvenimo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo jau nuo 2013 m. birželio mėnesio, paskutinį kartą bendruose namuose atsakovas lankėsi 2013-11-21. Tuomet atsakovas pradėjo vienas važinėti į užsienį poilsiauti, ieškovės žiniomis jis yra susiradęs kitą moterį, negyvena Lietuvoje. Nuo tada, kuomet atsakovas išvyko, jis nebeišlaiko ir neremia šeimos, visiškai neskiria lėšų vaikų išlaikymui. Kadangi atsakovas paliko šeimą ir ja nebesirūpina, neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šeimos iširimo. Ieškovės vertinimu, tolesnis buvimas santuokoje nebetenka prasmės, kadangi santuoka faktiškai iširo ir nebegali būti išsaugota, todėl ji nutrauktina, dėl atsakovo S. V. kaltės.

Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai J. V. ir L. V. gyvena su ja. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo nėra. Vaikai taip pat nori gyventi su ieškove, nenori keisti jiems įprastos aplinkos, be to, ieškovės duomenimis, atsakovas S. V. šiuo metu Lietuvoje negyvena ir Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas netrukdomai gali bendrauti su vaikais, geranoriškai su jais susitaręs.

Kadangi J. V., (duomenys neskelbtini), kuriam yra (duomenys neskelbtini) ir L. V., (duomenys neskelbtini), kuriam yra suėję (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove, ieškovei tenka didesnė vaikų poreikių tenkinimo dalis. Ji rūpinasi savo vaikais kasdien, gamina jiems valgyti, skalbia ir atlieka kitus jų ugdymui ir priežiūrai reikalingus darbus, seka jų mokslo pasiekimus. Ieškovė pažymėjo, kad ji asmeniškai daug prisidėjo prie vaikų turtinės padėties gerinimo, nes 2010-11-30 dovanojimo sutartimi Nr. EJ-279, sūnums J. V. ir L. V. dovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį paveldėjo, t.y. dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovei nėra žinomos atsakovo gaunamos pajamos, tačiau jis disponuoja kitu turtu. Atsakovas yra mažosios bendrijos „Architektai ir matininkai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „JPS GROUP“ akcininkas. Kadangi atsakovas turi galimybę dirbti ir rūpintis vaikų išlaikymu iki jų pilnametystės, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jo finansines galimybes, kiekvieno vaiko išlaikymui prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-01-01 kas mėnesį po 500 Lt kiekvienam vaikui (ekvivalentine išraiška po 144,81 Eur), o nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01 - po 144,81 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, o nuo 2016-01-01 minimaliai mėnesio algai padidėjus iki 350 Eur, prašė priteisti po 175 Eur kas mėnesį.

Ieškovės teigimu, atsakovas šeimą paliko 2013-11-21, ir nuo tada nesirūpino, neteikė išlaikymo sūnums, nors pagal galiojančius įstatymus nuo 2013-12-01 turėjo mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt, bet jų nemokėjo. 2014-10-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi iš dalies buvo patenkintas ieškovės prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės –iš atsakovo S. V. priteistas laikinasis išlaikymas kas mėnesį mokomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams J. V. ir L. V. po 300 Lt (86,95 Eur.) nuo ieškinio padavimo 2014-10-28 iki sprendimo šioje byloje priėmimo, tačiau atsakovas teismo nutarties nevykdė, lėšų vaikų išlaikymui neteikė. Todėl, ieškovės skaičiavimu, atsakovo įsiskolinimas kiekvieno vaiko išlaikymui nuo 2013-12-01 iki 2015-01-01 yra po 6500 Lt. (500 Lt. x13=6500Lt.) ekvivalentinė išraiška 1882,53 Eur. Už 2015 metus atsakovas turėjo mokėti po 144,81 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui. Taigi jo įsiskolinimas yra po 1737,72 Eur (144,81 x 12) kiekvienam vaikui. Vaikų išlaikymo lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant ieškovę G. V..

Išlaikymo sau ieškovė iš atsakovo S. V. nereikalavo.

Nurodė, kad šalių vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. S. Veličkos vardu 2015-07-25 registruota transporto priemonė - automobilis RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). S. V. yra mažosios bendrijos „Architektai ir matininkai“ steigėjas ir uždarosios akcinės bendrovės „IPS GROUP“ akcininkas, kuri Kauno apygardos teismo 2016-03-17 nutartimi pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. Po santuokos nutraukimo ieškovė automobilį bei mažosios bendrijos „Architektai ir matininkai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „IPS GROUP“ akcijas ir skolas prašė palikti atsakovui. Kompensacijų už atsakovui paliekamą turtą nepageidavo.

Ieškovė nurodė, kad jos vardu įgyti kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams – uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, išieškojimą vykdo antstolis M. L.. Uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“, išieškojimą vykdo antstolė A. A.. Uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, išieškojimą vykdo antstolė A. A.. Uždarajai akcinei bendrovei „Finverta“, išieškojimą vykdo antstolis V. Z.. Uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“, išieškojimą vykdo antstolis M. P.. Bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, įsiskolinimą vykdo antstolė J. Ž.. Ieškovė taip pat yra įsiskolinusi uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“.

S. V. vardu įgyti kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams – Nordea Bank Finland Pls Lietuvos skyrius, išieškojimą vykdo antstolis R. S.. Akcinei bendrovei „Citadelė“, išieškojimą vykdo antstolis R. B.. Bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, išieškojimą vykdo antstolė J. Ž.. Akcinei bendrovei „Swedbank“, išieškojimą vykdo antstolė S. V.. Įsiskolinimas V. S. draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, išieškojimą vykdo antstolis M. P..

Ieškovė teikia reikalavimą visus santuokos metu kiekvieno tiek ieškovės, tiek atsakovo įgytus įsiskolinimus nurodytiems kreditoriams, priteisti tai šaliai, kurios vardu įgytas įsipareigojimas (1 t., b.l. 3-9, 2 t., b.l. 74-79).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jis 2013-11-21 išėjo iš namų ir paliko šeimą, ja nesirūpino. Tai įrodo aplinkybė, kad byloje buvo skelbta atsakovo paieška, nes nebuvo žinoma jo buvimo vieta. Atsakovas žemino, nesiskaitė su ieškove, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, neteikė netgi priteisto laikino išlaikymo. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, tačiau vaikai nenori, kad jų lėšas gautas iš tėvo kontroliuotų mama. Atsakovas atsiliepime nurodė sumas, kurios duotos vaikams. Atsakovo teigimu, 2014 metais vaikams jis yra davęs 1449 Lt, 2015 metais 410 Eur, tačiau tai prieštarauja vaikų parodymais. Atsakovas nurodo, kad išlaikymo pinigus perves vaikams, tačiau ieškovė, kuri rūpinasi vaikais, turi pirkti maistą, higienos prekes, duoda ir dienpinigius, todėl vaikų parodymai vertintini kritiškai ir iš atsakovo priteistinos patikslintame ieškinyje nurodytos sumos. Priteistinas išlaikymas, kurio dydis sietinas su minimaliu atlyginimu Lietuvoje. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė nepretenduoja į mažąją bendriją, ji niekada nežinojo apie įmonių finansinę situaciją, nedalyvavo bendrovių valdyme, todėl palieka įmones atsakovui. Ieškovė palieka visą turtą atsakovui, bendras skolas prisiima sau. Kreditorius įsipareigojimus ieškovės atstovė prašė palikti asmeninėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, taip kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko santuoką nutraukti, tačiau pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuoką sudarė laisva valia, svajojo apie gražią ir tikrą šeimą. Tačiau ieškovė niekad nerodė lojalumo, savitarpio pagarbos, neteikė moralinės bei materialinės paramos, visapusiškai nesirūpino šeima. Jos elgesys, atsakovo vertinimu, yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Ieškovė niekur nedirbdama ir negaudama pajamų paskutiniais metais neturėjo pajamų vaikams išlaikyti, o atsakovas skyrė vaikams išlaikymą pagal savo išgales. Laikė, kad dėl šeimos iširimo kalti abu. Nurodė, kad nuo 2013 metų atsakovas nepalaiko šeimyninių ryšių su ieškove, šalys neveda bendro ūkio. 2013 m. atsakovas inicijavo skyrybų procesą, buvo užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, tačiau 2014-01-13 pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovei G. V. liktų santuokinė V. pavardė, kad vaikų L. ir J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove iki jų pilnametystės, sutiko vaikams L. ir J. nuo ieškinio padavimo (nuo 2014-10-23) iki teismo sprendimo priėmimo dienos mokėti po 60 Eur į mėnesį ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystes po 60 Eur į mėnesį, pervedant išlaikymo lėšas konkrečiai į vaikų asmenines sąskaitas, kurias jie turi Swedbanke. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2003 m. jis turi invalidumo grupę ir pagal paskutinį pažymėjimą, išduotą 2012-05-20, yra nedarbingas iki 2025-09-10, darbingumo lygis yra 40 proc.

Atsakovas nurodė, kad nuo 2014-10-28 yra teikęs vaikams išlaikymą - savo vaikams grynais pinigais atsakovas yra davęs: 2014-03-14-100 lt ir 300 lt; 2014-06-13- 50 Lt; 2014-06-23 100 Lt; 2014-07-30 74 Lt; 2014-08-25 - 140 Lt; 2014-08-28 -100 Lt; 2014-09-22 -120 Lt; 2014-10-05 – 50 Lt; 2014-10-15-100 Lt; 2014-11-12 – 100 Lt; 2014-11-23 -100 Lt; 2014-12-04 -145 Lt. Be duotų pinigų 2014 metais jis pirko batus, džinsus, bliuzonus bei pilnai aprengė vaikus mokyklai ir pan., todėl atsakovo skaičiavimu, už 2014 metus jis turi vaikams pervesti po 60 Eur į mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovo teigimu, jis 2015 metais vaikams taip pat teikė išlaikymą: 2015- 03-10 100 eurų, 2015-07-12 120 eurų, 2015-07-12 150 eurų; 2015-09-25 60 eurų; 2015-10-05 80 eurų. Pirko sezoninius rūbus, batus, aprengė mokyklai. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad vaikų išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja būtų paskirta ieškovė G. V., išlaikymą sutinka pervesti tik į vaikų sąskaitas, kadangi atsakovo manymu, pinigai bus išleisti ne vaikų tikslams. Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsiskolinimų grąžinimo sutiko su ieškovės G. V. pateiktu pasiūlymu (2 t., b.l. 123-125). Pažymėtina, kad atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka, kad automobilis „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liktų atsakovui, kadangi jis yra nurašytas, tačiau nėra apiforminti jo dokumentai (1 t., b.l. 148-151).

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ atsiliepime nurodė, kad ieškovė G. V. su įmonė 2010-11-24 sudarė paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VGL01124LJPA dėl 5000,00 Lt paskolos suteikimo, bendra sutarties kaina 7.418,88 Lt, sutarties terminas 48 mėnesių. Skola pagal šią sutartį buvo priteista teismo įsakymu pagal kreditoriaus 2012-09-11 pareiškimą dėl 4.945,92 Lt likusių mokėjimų, 315,05 Lt delspinigių, 39,00 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Skolos išieškojimas 2013-03-05 buvo perduotas antstoliui M. L.. 2014-10-27 duomenimis skolos likutis yra 4.359,43 Lt ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad paskola buvo suteikta santuokos metu bendriems šeimos poreikiams tenkinti, trečiasis asmuo prašo prievolę palikti solidaria ir po santuokos nutraukimo. Bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (1 t., b.l. 53).

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai, jokių prašymų, pareiškimų negauta.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“ atsiliepimu nesutiko su ieškinyje nurodytu finansinių įsipareigojimų kreditoriui pasidalinimu. Nurodė, Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoris Nr. 1 (toliau - Sutartis), pagal kurį ieškovei G. V. buvo suteiktas vartojamasis kreditas (finansuojama suma), buvo sudarytas 2011-10-14, t. y. šalims gyvenant santuokoje. Bendrovė, prieš sudarydama vartojimo kredito sutartis bei siekdama užtikrinti savo, kaip kreditoriaus interesus, visada įvertina klientų mokumą. Kliento mokumo vertinimas yra viena iš kredito rizikos vertinimo sudedamųjų dalių. Kreditorius mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais, siekdamas sumažinti kredito riziką, tikrina kliento duomenis apie šeimyninę padėtį. Kliento, sudariusio santuoką, padėtis kreditoriui leidžia tikėtis efektyvesnio pažeistų civilinių teisių gynimo būdų. Natūralu, kad pripažinus iš Sutarties kylančias prievoles asmeninėmis ieškovės prievolėmis būtų suvaržytos ir pažeistos sąžiningo kreditoriaus teisės ir įstatymų saugomi interesai, o sprendžiant prievolių padalijimo klausimą, negarantuotų Bendrovės interesų. Juo labiau, sąžiningas kreditorius negali ir neturi būti priklausomas nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Skolos grąžinimo priskyrimas vienai kuriai nors iš šalių pažeistų bendrovės interesus, kadangi pati prievolė pagal aukščiau minėtą Sutartį yra solidari. Trečiasis asmuo prašė civilinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (1 t., b.l. 55).

Trečiasis asmuo akcinė bendrovės „Citadele“ bylos nagrinėjimo eigoje pateikė pranešimą, kuriuo informavo, kad Bankas 2015-06-23 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 15-206 reikalavimo teises į G. V. ir S. V. skolą pagal 2008-10-06 Vartojimo kredito sutartį Nr. VK/2371/002 perleido uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. Kadangi trečiasis asmuo neturi materialinio teisino suinteresuotumo bylos baigtimi, prašė teismo akcinę bendrovę „Citadele“ bankas išbraukti iš kreditorių sąrašo šioje civilinėje byloje Nr. e2-266-752/2016. Trečiojo asmens prašymas tenkintas 2016-06-01 nutartimi (2 t., b.l. 63, 66).

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“ atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai, jokių prašymų, pareiškimų negauta.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“ atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį, sutiko, kad prievolė pagal Lizingo bendrovės ir ieškovės G. V. sudarytą BIS kortelės sutartį Nr. PC-25-10687 liktų asmenine ieškovės prievole po santuokos nutraukimo, bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (1 t., b.l. 75, 2 t., b.l. 130).

Trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“ atsiliepime nurodė, jog atsakovas S. V. 2008-05-09 su trečiuoju asmeniu pasirašė paskolos sutartį Nr. KV20080509K990002 - toliau Paskolos sutartis Nr. 1, pagal kurią S. V., buvo suteikta 9000,00 Lt paskola. Atsakovas sutarties sąlygų nevykdė, todėl 2013-05-27 pasibaigus terminui sutartis buvo nutraukta. 2013-06-29 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. 2013-08-26 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-29036-872/2013, pagal kurį atsakovui priteista 4717,01 Lt skolos ir 12 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2013-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bankas pažymėjo, jog 2013-12-06 išduotą vykdomąjį raštą 2014-02-28 perdavė vykdyti antstolės J. Ž. kontorai. Ieškovė G. V. su trečiuoju asmeniu 2010-11-29 pasirašė paskolos sutartį Nr. SL101109K990419, toliau - Paskolos sutartis Nr. 2, pagal kurią G. V., buvo suteikta 5000,00 Lt dydžio paskola. Dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, nutraukęs su atsakove sudarytą Paskolos sutartį prieš terminą, bankas kreipėsi dėl teisminio skolos išieškojimo, skola priteista, pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūra per antstolius. Gautas vykdomasis dokumentas dėl 6865,56 lt skolos ir 12 % metinių palūkanų išieškojimo 2014-09-05 buvo perduotas antstolės J. Ž. kontorai. Vadovaujantis išdėstytu, trečiasis asmuo neprieštarauja, kad atsakovės prievolė pagal Paskolos sutartį Nr. 2 ir ieškovo prievolė pagal Paskolos sutartį Nr. 1 liktų asmeninėmis prievolėmis (1 t., b.l. 64-65).

Trečiasis asmuo „Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos skyrių, pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2014-06-16 tarp Banko ir uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“, buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis bei 2014-09-24 Priedas prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuriais Bankas perleido uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“ reikalavimo teises, kylančias iš Kreditoriui išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-17512-752/1013, todėl naujasis pareiškėjų kreditorius yra uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“ ir Bankas nebeturi jokių pretenzijų G. V. ir S. V. dėl įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą prašė trečiąjį asmenį pašalinti iš civilinės bylos Nr. e2-266-752/2016. Prašymas tenkintas 2016-06-09 nutartimi (2 t., b.l. 83-84, 90).

Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai, jokių prašymų, pareiškimų negauta.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad asmeninė S. V. skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2013-10-02 nutarimu Nr. 29.P-16 paskyrus 1750,00 Lt administracinę baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1886 straipsnio 1 dalį. M. P., vykdydamas priverstinį baudos išieškojimą iš skolininko lėšų ir turto, 2014-09-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pervedė 200 Lt, todėl 2014-10-30 S. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolingas 1 550 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditorė neprieštarauja, kad 1 550 Lt skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui butų pripažinta asmenine S. V. prievole ir prašė teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo priimti savo nuožiūra (1 t., b.l. 58).

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinko, jog įsiskolinimas trečiajam asmeniui už 2012-11-21 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-060910-GV (perleistas Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 12-20-79) būtų pripažintas asmeniniu ieškovės G. V. įsiskolinimu ir įsiskolinimas už 2008-05-19 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. VK08/05/51LA (perleistas Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-37) būtų pripažintas asmeniniu atsakovo S. V. įsiskolinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos sutartys yra sudarytos po G. V. ir S. V. santuokos sudarymo, t.y. po 1997-01-10. G. V. ieškinyje nurodo, kad santuokinio gyvenimo faktiškai nebėra nuo 2013 m. birželio mėnesio, t.y. iki minėtos datos ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri. Pažymėtina ir tai, kad sudarydama Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-060910-GV ieškovė užtikrino, kad jos yra sudaromos šeimos poreikiams tenkinti, neprieštarauja jos šeimos interesams bei yra sudarytos sutinkant sutuoktiniui (Vartojimo kredito sutarties Nr. 12-060910-GV 13.1 p.), taip pat ieškovė žinojo, jog atsakovas sudaro Vartojimo kredito sutartį Nr. VK08/05/51LA bei tam neprieštaravo (Papildomo susitarimo Nr. VKP 12/03/60SN prie 2008-05-19 Vartojimo kredito sutarties Nr. VK08/05/51LA 4 psl.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, trečiasis asmuo prašo įsiskolinimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-060910-GV ir Vartojimo kredito sutartį Nr. VK08/05/51LA pripažinti solidariais abiejų sutuoktinių įsiskolinimais (1 t., b.l. 81-82).

Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „IPS Group“ atsiliepime nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015-11-05 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „IPS Group“ (civilinės bylos Nr. eB2-2451-480/2015). Administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Notisa“. Įmonės direktoriumi ir akcininku (turintis 30 proc. akcijų) iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. V.. 2016-01-06 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „IPS Group“ kreditorių sąrašas su 5 244,26 Eur kreditoriniu reikalavimu. Šiai dienai 5 244,26 Eur nėra priteisti iš įmonės vadovo. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškinyje nurodytu finansinių įsipareigojimų pasidalinimu, kadangi Šalių atsakomybė yra solidari, todėl skolos grąžinimo priskyrimas vienai kuriai nors šaliai pažeistų kreditoriaus interesus. Trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (2 t., b.l. 105-106).

Nepilnametis L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su tėčiu bendrauja telefonu, susitinka. Kiekvieną mėnesį tėtis jam su broliu perveda į sąskaitą po 60 Eur, nuperka drabužių kai reikia. Su tėčiu dažnai susitinka, jis atvažiuoja ir pasiima kartais su nakvyne. Ir atostogoms išvažiuoja kelioms dienoms. Kiekvieną kartą tėtis perka drabužius ir mokyklai, sportui. Tėtis pats paklausia ar ko nors reikia ir duoda pinigų. Retkarčiais mama nuperka drabužių. L. V. paaiškino, kad mama žino, jog atidarytos sąskaitos į kurias tėtis perveda pinigus jam su broliu, kuriuos jie išleidžia savo laisvalaikiui. L. V. paaiškino, kad iš tų pinigų apsikerpa, pasipildo telefono sąskaitą, kartais kokią bandelę nusiperka. L. V. paaiškino, kad namie maistą perka mama, kuri moka ir mokesčius. Tėtis daugiau laisvalaikiui prisideda, mama maistui, jo vertinimu abu tėvai vienodai prisideda prie išlaikymo. Sutiko, kad jo gyvenamoji vieta su būtų nustatyta mama.

Nepilnametis J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi tėčio atidarytą sąskaitą, nuo 2014 metų. Maždaug kas mėnesį tėtis perveda po 60 eurų. Kai susitikdavo su tėčiu, tėtis pinigus duodavo grynais, jam su broliu po lygiai, kuriuos arba drabužiams arba laisvalaikiui išleisdavo. Didesnius pirkinius, t. y. striukę, batus tėtis pirkdavo.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Dėl atsakovo siūlomos 60 Eur išlaikymo sumos nurodė, kad ši suma neatitinka vaikų interesų ir gali patenkinti tik dalinius augančių vaikų poreikius. Aplinkybės, kad atsakovas geranoriškai teikė išlaikymą vaikams, nėra pagrįstos objektyviais įrodymais, todėl užskaityti atsakovo nurodytas sumas kaip išlaikymą nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes apie lėšų pervedimą į vaikų sąskaitas. Be to, vaikai patvirtino, kad pinigai buvo skirti jų laisvalaikiui, drabužiams, o ne kasdieniams poreikiams. Ieškovės prašoma išlaikymo suma atitinka vaikų interesus ir turėtų būti tenkintina.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 1997-01-10, Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 51), (1 t., b.l. 27).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodė, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko jau nuo 2013 m. birželio mėnesio, kadangi atsakovas paliko šeimą ir ja nebesirūpino. Paskutinį kartą bendruose namuose atsakovas lankėsi 2013-11-21, po to išvyko iš Lietuvos ir nuo to laiko namuose daugiau nesilankė, prie šeimos poreikių neprisidėjo ir neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, t.y. atsakovo kaltę grindė kito sutuoktinio kaltę preziumuojančia aplinkybe, numatyta CK 3.60 str. 3 d.

Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, tačiau teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad ieškovė taip pat pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nes nerodė lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiškai nesirūpino šeima. Tačiau šioms atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, netgi jų nepatvirtino žodžiu, nes teismo posėdyje nedalyvavo. Todėl teismas vertina, kad ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo atsakovas neįrodė.

Pažymėtina, kad atsakovas neneigė, jog būtent jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus šeima nesirūpina. Be to, šią aplinkybę patvirtina tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo skelbta atsakovo paieška, siekiant nustatyti jo buvimo vietą bei įteikti procesinius dokumentus (1 t., b.l. 122-123). Esant šioms aplinkybės, pripažintina, jog šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės.

Nustačius, kad šalys nuo 2013 m. birželio mėnesio negyvena kartu, bendro ūkio neveda, akivaizdu, kad šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti. Todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti santuokinę pavardę – V.. Nesant atsakovo prieštaravimui, ieškovės prašymas tenkintinas.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė nurodė, kad yra darbinga, sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalys gyvendamos santuokoje susilaukė sūnaus L. V., (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 23) ir J. V., (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 24), kurie santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas ieškovės prašymui neprieštarauja. Nepilnamečiai vaikai L. V. ir J. V., taip pat neprieštarauja ieškovės pateiktam prašymui.

Iš bylos duomenų bei ieškovės ir jos atstovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nuo 2013 m. birželio ieškovė viena augina šalių nepilnamečius vaikus, jais rūpinasi ir turi visas galimybes suteikti sūnums sąlygas sveikai vystytis, augti, užtikrinti jų socialinę raidą. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus taip pat neprieštaravo pateiktam prašymui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais bei atsakovui neprieštaraujant, šalių nepilnamečių vaikų L. V., (duomenys neskelbtini) ir J. V., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nuo 2016-01-01 priteisti iš atsakovo S. V. sūnaus L. V. ir J. V. išlaikymui po 175 Eur periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį iki jų pilnametystės, ją paskiriant vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas sutiko nepilnamečiams vaikams mokėti po 60 Eur į mėnesį nuo 2014-10-23 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystes po 60 Eur į mėnesį, tačiau pervedant išlaikymo lėšas į vaikų asmenines sąskaitas Swedbanke. Atsakovas kategoriškai nesutiko, kad vaikų išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja būtų paskirta ieškovė G. V..

VTAS atstovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovo siūloma 60 Eur suma neatitinka vaikų interesų ir gali patenkinti tik dalinius vaikų poreikius. Atstovės manymu, ieškovės prašoma išlaikymo suma atitinka vaikų interesus ir turėtų būti tenkintina.

Atsakovo neginčijo ieškovės nurodytų vaikų poreikių, o taip pat ir ieškovės nurodyto išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo, siejant jį su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Atsakovas tik teigė, kad prie vaikų išlaikymo yra prisidėjęs duodamas vaikams grynais pinigais. Nurodė, kad vaikams yra davęs: 2014-03-14 100 Lt ir 300 Lt; 2014-06-13 50 Lt; 2014-06-23 100 Lt; 2014-07-30 74 Lt; 2014-08-25 140 Lt; 2014-08-28 100 Lt; 2014-09-22 120 Lt; 2014-10-05 – 50 Lt; 2014-10-15 100 Lt; 2014-11-12 100 Lt; 2014-11-23 100 Lt; 2014-12-04 145 Lt. Taip pat atsiliepime nurodė, kad be duotų pinigų 2014 metais pirko batus, džinsus, bliuzonus bei pilnai aprengė vaikus mokyklai ir pan. Todėl atsakovo skaičiavimu, už 2014 metus jis turi vaikams pervesti po 60 Eur į mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovo teigimu, jis 2015 metais vaikams taip pat teikė išlaikymą: 2015-03-10 100 eurų, 2015-07-12 - 120 eurų, 2015-07-12-150 eurų; 2015-09-25 60 eurų; 2015-10-05 80 eurų. Pirko sezoninius rūbus, batus, aprengė mokyklai. Tačiau jokių rašytinių įrodymų (išrašų iš vaikų sąskaitų banke, išlaikymo pervedimo kvitų ir pan,) nepateikė.

Teismo posėdžio metu nepilnamečiai L. V. ir J. V. patvirtino, kad atsakovas jiems duoda grynais arba perveda maždaug po 60 Eur, kuriuos paprastai jie išleidžia savo reikmėms bei laisvalaikiui. Tačiau pažymėtina, kad tokios nepilnamečių nurodytos sumos neatitinka atsakovo nurodytų sumų ir jų periodiškumo. Be to, netgi tuo atveju, netgi tuo atveju, jei atsakovas ir skyrė vaikams jo nurodytas sumas, tai nelaikytina tinkamu išlaikymo teikimu, nes teisė tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas priklauso ne pačiam nepilnamečui, o tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 str. 1 d.).

Ieškovės prašoma priteisi 175 Eur išlaikymo suma išlaikymo suma atitinka ½ dalį minimalios mėnesinės algos, kuri rodo pragyvenimo ir kainų lygį Lietuvoje. Šalių nepilnamečiai vaikai yra arti pilnametystės ribos ir jų poreikiai tokie, kaip ir suaugusio asmens (maistui, aprangai, higienai, kitoms būtinoms pragyvenimo reikmėms). Ieškovė neteigė ir tokių įrodymų byloje nėra, kad vaikai turėtų didesnius (specialiuosius) poreikius. Todėl vertintina, kad ieškovės prašoma priteisi išlaikymo suma reali, atitinkanti tokio amžiaus vaikų poreikius. Teismas vertina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams sūnums ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nes priešingų duomenų byloje nėra (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Pažymėtina, kad atsakovas kategoriškai nesutiko, kad ieškovė būtų paskirta nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, kadangi atsakovo manymu, pinigai ieškovės bus išleisti ne vaikų poreikiams. Tačiau pagal Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalį turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Pažymėtina, kad pagal to paties straipsnio 3 dalį jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti jų nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė galimai netinkamai naudotų vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl ieškovė skirtina vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo L. V., (duomenys neskelbtini) išlaikymui įsiskolinimą nuo 2013-12-01 iki 2015-01-01, 6500 Lt (500Lt. x 13=6500 Lt) ekvivalentinė išraiška 1882,53 Eur, bei išlaikymo įsiskolinimą už 2015 metus - 1737,72 Eur (144,81x12). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo J. V., (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-12-01 iki 2015-01-01, 6500 Lt (500Lt. x 13=6500 Lt) ekvivalentinė išraiška 1882,53 Eur, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą už 2015 metus - 1737,72 Eur (144,81 x 12).

Tačiau pažymėtina, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 500 Lt (ekvivalentine išraiška eurais – po 144,81 Eur), buvo pareikštas 2014-10-28. Todėl nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne išlaikymo įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko, o ieškovė vieno vaiko išlaikymo vertę siejo su minimalia mėnesio alga, kuri nuo 2016-01-01 padidinta iki 350 litų, atsakovas ieškovės nurodytų vaikų poreikių ir ieškovės nurodyto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo, siejant jį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, neginčijo, tenkinant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis ieškovės nurodyto dydžio: nuo ieškinio padavimo dienos iki 2016-01-01 m. po 144,81 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, o nuo 2016-01-01 po 175 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 500 Lt (ekvivalentine išraiška eurais – po 144,81 Eur) nuo 2013-12-01 iki ieškinio pareiškimo (iki 2014-10-28), t.y. už 11 mėn. ir 28 d. laikotarpį, teismas atsižvelgia į jau nustatytas aplinkybes, kad atsakovas šeimą paliko 2013 m. birželio mėnesį, o galutinai nutraukė ryšius ir daugiau šeima nesirūpino nuo 2013 m. lapkričio pabaigos. Taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie išlaikymo vaikams teikimą nurodytu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu. Todėl vertina, kad iki ieškinio padavimo yra susidaręs ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė prašė už nurodytą laikotarpį priteisti iš atsakovo po 500 Lt (ekvivalentine išraiška eurais – po 144,81 Eur), kas sudaro 1728 Eur kiekvienam vaikui (144,81 x 11 mėn. 28 d.). Taigi bendra iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 3456,13 Eur.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes vertintina, kad ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo yra pagrįsti ir tenkinti.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (1 b.l. 15).VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo S. V. vardu registruota transporto priemonė Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 14) bei automobilis R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 80). Ieškovė automobilį R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti atsakovui, atsakovas dėl šio prašymo neprieštaravo. Pažymėtina, kad atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka, jog automobilis „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liktų atsakovui, kadangi jis yra nurašytas, tačiau nėra apiforminti jo dokumentai (1 t., b.l. 148-151). Todėl minėti automobiliai priteistini atsakovui S. V.. Atsakovas taip pat yra mažosios bendrijos „Architektai ir matininkai“ steigėjas ir akcininkas (2 t., b.l. 42-43), jo vardu turimas akcijas ieškovė prašė priteisti atsakovui S. V.. Atsakovas šiam ieškovės nurodytam turto padalijimo būdui neprieštaravo. Todėl šis ieškovės prašymas tenkintinas, santuokoje įgytą turtą padalijant ieškovės prašomu būdu.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė prašė kreditorinius įsipareigojimus – uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, (išieškojimą vykdo antstolis M. L.), uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ (išieškojimą vykdo antstolė A. A.), uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ (išieškojimą vykdo antstolė A. A.), uždarajai akcinei bendrovei „Finverta“ (išieškojimą vykdo antstolis V. Z.), uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“ (išieškojimą vykdo antstolis M. P.), bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (įsiskolinimą vykdo antstolė J. Ž.), uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ pripažinti asmeninėmis kreditorinėmis prievolėmis.

S. V. vardu įgytus kreditorinius įsipareigojimus – Nordea Bank Finland Pls Lietuvos skyrius (išieškojimą vykdo antstolis R. S.), akcinei bendrovei „Citadelė“ (išieškojimą vykdo antstolis R. B.), bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (išieškojimą vykdo antstolė J. Ž.), akcinei bendrovei „Swedbank“ (išieškojimą vykdo antstolė S. V.), V. S. draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (išieškojimą vykdo antstolis M. P.) pripažinti asmeninėmis prievolėmis.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės „IPS GROUP“ akcininkas, kuri Kauno apygardos teismo 2016-03-17 nutartimi pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. Po santuokos nutraukimo ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „IPS GROUP“ akcijas ir skolas prašė palikti atsakovui.

Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių byloje neginčijo, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės G. V. pateiktu pasiūlymu dėl kreditorinių įsiskolinimų grąžinimo (2 t., b.l. 125).

Kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“ sutiko, kad prievolė pagal Lizingo bendrovės ir ieškovės G. V. sudarytą BIS kortelės sutartį Nr. PC-25-10687 liktų asmenine ieškovės prievole (1 t., b.l. 75, 2 t., b.l. 130).

Kreditorius bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“ sutiko, kad prievolė, pagal 2008-05-09 su atsakovu S. V. sudarytą paskolos sutartį Nr. KV20080509K990002 ir pagal 2010-11-29 su ieškove G. V. sudarytą paskolos sutartį Nr. SL101109K990419, liktų asmeninėmis šalių prievolėmis (1 t., b.l. 64-65).

Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neprieštaravo, kad 1 550 Lt skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui butų pripažinta asmenine S. V. prievole (1 t., b.l. 58).

Esant nurodytoms aplinkybėms, kreditorinės prievolės uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas „Snoras“ pagal 2010-11-29 paskolos sutartį Nr. SL101109K990419 pripažintinos ieškovės G. V. asmeninėmis prievolėmis. Kreditorinės prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas „Snoras“ pagal 2008-05-09 paskolos sutartį Nr. KV20080509K990002 pripažintinos asmeninėmis S. V. prievolės.

Pažymėtina, kad tenkinus kreditorių akcinės bendrovės „Citadele“ ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos skyrių, prašymus, minėti kreditoriai išbraukti iš kreditorių sąrašo šioje civilinėje byloje Nr. e2-266-752/2016, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai į G. V. ir S. V. skolą buvo perleisti reikalavimų perleidimo sutartimis kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“.

Kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pažymėtina, kad ieškovė posėdžio metu nurodė, kad Ūkio banko kreditą paėmė, kadangi visa šeima važiavo į Egiptą atostogauti. Paskola imta ieškovei gyvenant kartu su atsakovu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditorinė prievolė kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ pripažinti solidaria šalių prievole.

Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“ ir akcinė bendrovė „Swedbank“ atsiliepimų byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai, jokių prašymų, pareiškimų negauta. Ieškovė prievolę kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Finverta“ prašė pripažinti asmenine ieškovės prievole, kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ asmenine atsakovo prievole. Atsakovui, kreditoriams nepareiškus prieštaravimų, ieškovės prašymas tenkintinas.

Kreditoriai uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ teismo prašė nutraukus santuoką, kreditorinius įsipareigojimus pripažinti solidariai šalių prievole, nurodė, kad kreditoriai įsipareigojimai atsirado šalims esant santuokoje. Ieškovė prievoles kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, prašė pripažinti asmenine ieškovės prievole. Prievoles kreditoriams akcinei bendrovei „Citadele“ ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos skyrių, kurie reikalavimo teises į ieškovę G. V. ir atsakovą S. V., bylos nagrinėjimo metu perdavė uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Kitus neišvardintus, įsiskolinimus pripažinti asmenine prievole tos šalies, kurios vardu šie įsiskolinimai įgyti. Atsakovas prieštaravimų nereiškė.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Civilinio kodekso 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1997-01-10 buvo sudaryta šalių santuoka. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 m. birželio mėn.

Ieškovė su kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Mokilizingas“ paskolos sutartį sudarė 2010-11-24 (1 t., b.l. 53), su kreditore uždarąja akcine bendrove „General financing“ vartojamojo kredito sutartį ieškovė sudarė 2011-10-14 (1 t., b.l. 55-56). Šalims gyvenant santuokoje, 2008-05-19 atsakovo vardu ir 2012-11-21 ieškovės vardu su uždarąja akcine bendrove „Gelvora“ sudarytos vartojimo kredito sutartys (1 t., b.l. 81-82, 83-84). Pažymėtina, kad kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ bylos nagrinėjimu metu iš kreditorių akcinės bendrovės „Citadele“ ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos skyrių perėmė reikalavimo teises į ieškovę G. V. ir atsakovą S. V., kaip solidarius skolininkus. Kreditorė akcinė bendrovė „Citadele“ kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ perleido reikalavimo teisę į solidariuosius skolininkus pagal 2013-06-17 vykdomąjį įrašą Nr. JK-3023, kuriame solidariai iš skolininko S. V. ir laiduotojos G. V. išieškotina neapmokėta vekselio suma 12166,55 Lt sumai (2 t., b.l. 3-9). Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos skyrių kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ perdavė reikalavimą į kreditorinę prievolę, įgytą pagal 2008-05-19 su atsakovu sudarytą kredito sutartį (2 t., b.l. 83-84). Kadangi minėti kreditoriniai įsipareigojimai prisiimti šalims esant santuokoje bei gyvenat kartu, ieškovei nepateikus įrodymų, kad šios paskolos sutartys buvo sudarytos ne šeimos interesais, nurodytos kreditorinės prievolės pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis (CK 3.109 str.).

Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „IPS Group“ akcijas ir skolas prašė priteisti atsakovui S. V., atsakovas prieštaravimų nereiškė. Kreditorius bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „IPS Group“ teismo prašė nutraukus santuoką kreditorinius įsipareigojimus prašė pripažinti solidaria šalių prievole, kadangi kreditoriai įsipareigojimai atsirado šalims esant santuokoje. Tačiau pažymėtina, kad kreditorė nurodė, kad įmonės direktoriumi ir akcininku (turintis 30 proc. akcijų) iki bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „IPS Group“ iškėlimo buvo S. V.. 2016-01-06 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „IPS Group“ kreditorių sąrašas su 5 244,26 Eur kreditoriniu reikalavimu, tačiau šiai dienai 5 244,26 Eur nėra priteisti iš įmonės vadovo. Atsižvelgiant į šias kreditorės nurodytas aplinkybes, spręstina, kad bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „IPS Group“ nėra atsakovo kreditorius. Todėl neesant prievolės, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl jos pobūdžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Šalys byloje nepateikė duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Iš atsakovo S. V. valstybei priteistinas 266,68 Eur žyminis mokestis už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas šioje byloje turėjo 14,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos ir atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (), pagal antrinės teisinės pagalbos pažymą, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 231,60 Eur (2 t., b.l. 104). Atsižvelgiant, kad ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo tenkinti pilna apimtimi, iš dalies tenkintas tik reikalavimas dėl prievolių pobūdžio nustatymo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir trečiųjų asmenų (kreditorių) pozicijas, iš atsakovo valstybei priteistina visa 231,60 Eur atstovavimo išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1997-01-10 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 51, tarp ieškovės G. V. (iki santuokos sudarymo A.) asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. V. palikti pavardę – V., atsakovui S. V. prigimtinę – V..

Nustatyti nepilnamečio L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos (nuo 2014- 10-28) iki 2016-01-01 po 144,81 Eur kas mėnesį, o nuo 2016-01-01 po 175 Eur kas mėnesį, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos (nuo 2014- 10-28) iki 2016-01-01 po 144,81 Eur kas mėnesį, o nuo 2016-01-01 po 175 Eur kas mėnesį, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1728 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki ieškinio padavimo (iki 201410-28).

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1728 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki ieškinio padavimo (iki 201410-28).

Nepilnamečiams vaikams L. V. ir J. V. priteistų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje vykdyti skubiai.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobilį Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir mažosios bendrijos „Architektai ir matininkai“ juridinio asmens kodas 303003780 turimas akcijas.

Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas „Snoras“ pagal 2010-11-29 paskolos sutartį Nr. SL101109K990419 bei uždarajai akcinei bendrovei „Finverta“ pripažinti asmeninėmis ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas „Snoras“ pagal 2008-05-09 paskolos sutartį Nr. KV20080509K990002, akcinei bendrovei „Swedbank“, pripažinti asmeninėmis atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „General financing“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ pripažinti solidaria ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 266,68 Eur 257 Eur žyminio mokesčio ir 14,59 Eur išlaidų susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bei 177,10 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.