Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui byla perduota pagal kaltinamojo A. A. atžvilgiu inkriminuotą kaltinimą, kad jis 2019 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 00.05 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su šeimos nariu, žmona I. A., miegamojo kambaryje tyčia abiem rankomis stipriai liesdamas jai pečius, pastūmė ją ir ji nugriuvo ant lovos. Iš karto po to I. A. nuėjus į svetainės kambarį, A. A. nusekė jai iš paskos ir tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į krūtinės sritį, kuri nuo suduoto smūgio pervirto per svetainės kambaryje buvusią kampinę sofą. A. A., tęsdamas nusikalstamą veiką, I. A. išėjus į virtuvės kambarį, nusekė jai iš paskos ir tyčia pargriovė ją ant grindų ir rankomis spaudė kaklą. A. A. taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, žmonai I. A..

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies – pripažino, kad paguldė žmoną ant žemės, likusioje dalyje kaltinimų savo kaltės kaltinamasis nepripažino visiškai, sutiko teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus.

Kaltinamasis A. A. teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. alkoholio nebuvo vartojęs, apie 23 val. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo žmona I. A. neįleido į namus, buvo raktas duryse iš vidaus. Parodė, kad tada jis išdaužė langą ir žmona atidarė duris, langą išdaužė netyčia, išdužo nuo pabeldimo. Kaltinamasis parodė, kad žmona I. A. jį pastūmė ir jis atsitrenkė į durų staktą, jam skaudėjo, į medikus nesikreipė, gydėsi vaistais namuose. Žmona jo atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, pasiėmė telefoną ir jam rodė, kad įrašinėja. Kaltinamasis parodė, kad tada jis paėmė žmonai I. A. už rūbų krūtinės srityje ir pastūmė, sakė „raminkis“, vėliau parvertė ant žemės, ji negriuvo, už rūbų žmoną švelniai paguldė ant žemės, žmona tuo metu nieko nedarė, tik laikė telefoną rankoje viskas vyko virtuvėje, miegamajame net nebuvo. Vėliau išėjo pas mamą į Latviją. Kaltinamasis parodė, kad nebuvo taip, kad žmona būtų pargriuvusi per sofą – lovą. Kaltinamasis parodė, kad peilį buvo pasiėmęs, tačiau juo krapštė stiklo šukę, įstrigusią į pirštą, piršto galiukas buvo kruvinas, žmonai negrasino, nesmaugė jos.

Nukentėjusioji I. A. teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad kaltinamasis A. A. yra jos vyras, vyksta skyrybų procesas nuo sausio mėnesio, ji padavė ieškinį. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis nuolat smurtauja, 2019 m. vasario 16 d. vakare ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), po 20 val. grįžo išgėręs A. A., kad išgėręs iš kvapo ir kalbos suprato, kalbėjo ją žemindamas, į namus įėjo, nes durys buvo atrakintos, langas išdužo tada, kai teko nuo jo bėgti, jis norėjo ją pasivyti ir stūmė. Nukentėjusioji parodė, kad vyro A. A. ji nestūmė ir neužgavo, buvo miegamajame, tvarkėsi plaukus, kai atėjo A. ir ją pastūmė abiem rankomis ant lovos, ji nukrito į lovą, persivertė į kitą pusę, skausmo tuo metu nejautė, buvo šoke. Vėliau svetainėje A. A. ją pastūmė ir pervertė per minkštą kampą. Nukentėjusioji parodė, kad A. A. virtuvėje ją smaugė, kaip parvertė ant žemės nepamena, buvo priklaupęs ir ji jautė dusinimą, smaugimo faktas vyko apie 1 minutę laiko, jautė ranką ant kaklo, buvo praradusi sąmonę, ryte ant kaklo žymių nebuvo. Švelniai paspaudus, jai odoje nepalieka mėlynių, tik nuo stipresnių smūgių, skausmus pajautė po kelių dienų, skaudėjo nugarą. Nukentėjusioji parodė, kad ji išbėgo per terasos duris, apibėgo namą, įėjo į vidų ir A. A. pamatęs ją trenkė į gyvenamojo namo langą, ji iš baimės pabėgo į svetainę, ji dalinai viską įrašinėjo telefonu, vėliau bėgiojo, buvo dusimas iš baimės. Tada A. A. pasiėmė peilį ir sakė „aš pasipjausiu ir tu būsi kalta“, nieko jam nebuvo piršte įstrigę. Nukentėjusioji parodė, kad atvažiavusiems policijos pareigūnams sakė, kad skauda kaklą, krūtinę, nugaros skausmas pasireiškė vėliau. Parodė, kad jai dabar skauda nugarą, negali normaliai dirbti, skausmas didėja, yra nerimas, drebulys, baimė, kai A. A. pamato, po įvykio galvoje atsirado odos bėrimas, yra nurodyta medicininiuose dokumentuose.

Ekspertas Rimantas P. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis surašė išvadą dėl nukentėjusiosios I. A., išvada pateikta pagal pateiktus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, pačios nukentėjusiosios neapžiūrinėjo, ją apžiūrėjo budintis chirurgas V., apžiūrint gydytojui, nei nukentėjusiosios galvoje, nei krūtinės ląstoje nerasta sužalojimų. Ekspertas parodė, kad nukentėjusiajai dabar atlikus kompiuterinę tomografiją nustatyti nugaros osteofitai ir išvaržos per laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėnesio niekaip negalėjo išsivystyti, tai yra seni susirgimai, degeneraciniai požymiai, nustatomi pagal diagnozes. Ekspertas paaiškino, kad sąmonės galima netekti trumpam, jeigu yra užspaudžiamos atitinkamas kraujagyslės net ir nuo mažo intensyvumo jėgos, tačiau jeigu būtų buvęs spaustas kaklas, tai žymės po 2-2,5 val. niekur nebūtų dingusios, jos išryškėja po kelių minučių. Ekspertas parodė, kad dėl pervertimo per sofą, esant pakitimams nugaroje jie galėjo paūmėti, tačiau buvusių ligų paūmėjimai negali būti vertinami vertinant sveikatos sutrikdymo mastą.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, I. A. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 21.00 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus vyras A. A.. Grįžęs ėmė namuose šūkauti, įžeidinėti ją nepadoriais ir necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai. Ji išsigandusi tokio vyro elgesio pasigriebė striukę ir išvažiavo iš namų, į namus grįžo apie 22.30 val., kai grįžo, vyras miegojo virtuvės kambaryje prie stalo pasileidęs garsiai muziką. Įėjusi į namus tyliai iškart nuėjo į miegamojo kambarį, po kurio laiko virtuvės kambaryje išgirdo triukšmą ir suprato, kad vyras nugriuvo nuo kėdės. Pamatė, kad virtuvės kambaryje įsijungė šviesa ir girdėjo, kaip vyras pareina link miegamojo kambario, sustojo tarpduryje ir ėmė žiūrėti į ją. Ji tada paprašė, kad jis išeitų lauk iš kambario. Vyras į jos prašymus atsakė sakydamas, kad niekur neis ir jam ji nieko nepadarys. Matydama, kad vyras į prašymus nereaguoja, iškart ėmė skambinti policijai. Jai atsistojus iš lovos, vyras ranka smūgiuodamas sudavė jai į krūtinės sritį ir ji nukrito ant lovos. Norėjo pabėgti nuo vyro, tačiau vyras atėjęs svetainės kambaryje vėl vieną kartą ranka smūgiuodamas sudavė jai į krūtinės sritį ir ji pervirto per minkštą kampą. Vėliau ją pagriovė virtuvės kambaryje ant grindų ir ėmė rankomis spausti jai kaklą, paleidęs ją, vyras pasigriebė peilį ir ėmė jai teigti, kad pasidarys sau taip ir dėl to ji liks kalta. Ji išsigandusi tokio vyro elgesio išbėgo iš namo. Vyras prieš smaugdamas ją, svetainės kambaryje daužė savo galvą į sieną ir sakė, kad iškvies pareigūnus ir apkaltins ją. Kokiu momentu vyras išdaužė virtuvės langą bei spardė duris, kurias sugadino, ji nurodyti negali. Atvykus pareigūnams, vyras iš namų pabėgo, įėjus jai į virtuvės kambarį su pareigūnais, ant stalo buvo padėtas peilis, kurio metalinė dalis buvo kruvina. Ji yra įrašiusi garsą, kaip vyras namuose jai grasino, įžeidinėjo, bei momentą, kai vyras buvo paėmęs peilį ir sakė, kad pasidarys sau tai, dėl ko ji liks kalta. Vyras prieš ją smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., 4-5 b. l.).

A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino kaltę dėl to, kad virtuvės kambaryje savo žmonai paėmęs dešine ranka už rūbų ties krūtinės sritimi, ją paguldė ant grindų, kad nusiramintų. 2019 m. vasario 16 d. apie 23.30 val. grįžo į namus blaivus, adresu (duomenys neskelbtini), laukinės namo durys buvo užrakintos, iš vidaus spynoje buvo įkištas raktas. Beldėsi į virtuvės langą, kad žmona atidarytų duris, tačiau netyčia belsdamas į stiklą, išdaužė jį. Tada žmona I. A. atėjo prie laukinių durų ir jas atidarė. Vėliau žmona jį rankomis pastūmė ir jis kairės pusės petimi atsitrenkė į svetainės durų staktą, jis tuo metu patyrė fizinį skausmą, suskaudo kairįjį petį, kurį skaudėjo kelias dienas. Žmona pradėjo jį įžeidinėti, tada jis paėmė jai dešine ranka už rūbų ties krūtinės sritimi ir ją taip paguldė ant grindų virtuvės kambaryje, kad nusiramintų, jai daugiau nieko nedarė, tik ją laikė viena ranka už rūbų ties krūtinės sritimi kažkur iki pusės minutės, ji jam parodė mobilaus ryšio telefoną, kad įrašinėja. Jis ją paleido ir išėjo pas mamą. Kaltinamasis parodė, kad tą vakarą į miegamojo kambarį išvis nebuvo įėjęs, todėl žmonos I. A. negalėjo pastumti ir jai jokio fizinio skausmo nesukėlė. Visas konfliktas su žmona prasidėjo svetainės kambaryje, konflikto iniciatorė buvo pati I. A., kuri jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir viena ranka jį stipriai stūmė į krūtinės sritį ir nuo stūmimo jis buvo kairiu petimi atsitrenkė į svetainės kambario durų staktą. Tada jis I. ranka atstūmė nuo savęs, ji atsitraukė į šoną, nepargriuvo ant lovos, o jis nuėjo į virtuvę. Žmona iš paskos jam nusekė į virtuvę ir pradėjo jam rodyti telefoną, kad kažką įrašinėja ar filmuoja. Ranka kaklo žmonai nespaudė, jai jokio fizinio skausmo nesukėlė ir jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo (1 t., 141-144, 154-157 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 531/2019 (03) matyti, kad I. A. jokių išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Galvos, kaklo, krūtinės paviršinių sumušimų diagnozė nustatyta remiantis vien subjektyviais nusiskundimais – skausmu. Nesant išorinių mechaninių sužalojimų, nėra pagrindo nustatyti I. A. sveikatos sutrikdymo mastą ir atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., 60 b. l.).

Papildomos ekspertizės akto Nr. EG 2095/2019 (03) duomenimis, A. A. veiksmai, atlikti nukentėjusiosios I. A. atžvilgiu, galėjo įtakoti jos skausmų nugaros – juosmens srityje paūmėjimą. Ekspertizei pateiktuose medicininiuose dokumentuose nugaros – juosmens srities skausmai I. A. nustatyti jau 2014 m., dėl ko nukentėjusioji ilgą laiką buvo gydoma medikamentais, fizioterapinėmis priemonėmis, buvo nedarbinga, ankstesnių ligų paūmėjimas neturi įtakos kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui.

Iš 2019 m. vasario 17 d. fotolentelės nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., 8-14 b. l.).

2019 m. balandžio 3 d. apžiūros protokole aprašyti 2019 m. kovo 21 d. nukentėjusiosios I. A. savanoriškai pateikti trys garso įrašai (1 t., 82-87 b. l.), kurie perkelti į skaitmeninę informacijos laikmeną CD-R diską (1 t., 88 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

BK 140 straipsnio tikslas – apsaugoti žmogų nuo fizinio skausmo sukėlimo. Fizinis smurtas – pavojingas, neteisėtas, tyčinis poveikis kito žmogaus organizmui, atliekamas prieš asmens valią arba be jo sutikimo ir galintis pasireikšti žmogaus audinių ar organų anatominio vientisumo arba funkcijų pažeidimais, skausmo sukėlimu, judėjimo laisvės apribojimu. Fizinio smurto padariniai gali būti įvairūs: gyvybės atėmimas, sveikatos sutrikdymas, skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimas, laisvės atėmimas ar bejėgiškumo būklės sukėlimas. Fizinis smurtas ne visada sukelia fizinį skausmą, o ir ne kiekvienas sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisėtas ir žalingas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

Šiuo atveju baudžiamoji byla teismui buvo perduota ir kaltinamasis A. A. kaltinamas fizinio skausmo nukentėjusiajai (žmonai) I. A. 2019 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 00.05 val., sukėlimu. Kaltinime nurodyti trys veikos epizodai: 1) miegamojo kambaryje A. A. tyčia abiem rankomis stipriai liesdamas nukentėjusiajai pečius pastūmė ją ir ji nugriuvo ant lovos; 2) svetainės kambaryje A. A. tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į krūtinės sritį, kuri nuo suduoto smūgio pervirto per svetainės kambaryje buvusią kampinę sofą; 3) A. A. virtuvės kambaryje nukentėjusiąją tyčia pargriovė ant grindų ir rankomis spaudė kaklą.

Kaltinamasis A. A. nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis 2019 m. vasario 16 d. buvo blaivus ir žmoną tik paguldė ant grindų virtuvės kambaryje, kad nusiramintų, jai daugiau nieko nedarė, nesmaugė, miegamojo kambaryje iš viso nebuvo, fizinio skausmo žmonai nesukėlė. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad A. A., būdamas neblaivus, smurtavo prieš ją – miegamojo kambaryje ją stūmė rankomis į pečius ir nustūmė ant lovos, svetainėje ją stūmė rankomis į krūtinę ir pervertė per kampinę sofą, o virtuvėje pargriovęs ant žemės ją smaugė dėl ko ji net buvo praradusi sąmonę.

Pažymėtina, jog taikant baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą asmens padaryta veika neturi būti pripažįstama nusikaltimu vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobūdžio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas ją laikyti nusikaltimu. Nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. Sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat skausmo keliamas pavojus konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Sukelto skausmo intensyvumą ir stiprumą nustatyti padeda eksperto išvados. Fizinis skausmas nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali būti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatomas ir pripažįstamas automatiškai. Fizinis skausmas pasireiškia nemaloniais pojūčiais, o tai – nukentėjusiojo subjektyvus suvokimas. Fizinio skausmo kilimas yra nukentėjusiojo reakcija į jam daromą fizinį smurtinį poveikį.

Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados Nr. G 531/2019 (03) matyti, kad I. A. jokių išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, taip pat nurodyta, kad, nesant išorinių mechaninių sužalojimų, nėra pagrindo nustatyti I. A. sveikatos sutrikdymo mastą, galvos, kaklo, krūtinės paviršinių sumušimų diagnozė nustatyta remiantis vien subjektyviais nusiskundimais – skausmu (1 t., 60 b. l.). Iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2019 m. vasario 17 d. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiąją I. A. iš karto po įvykių, kurie nagrinėjami baudžiamojoje byloje, 2019 m. vasario 17 d., 03.09 val., apžiūrėjo gydytojas V. V. V., kuris nukentėjusiosios galvoje, kakle, krūtinėje matomų sumušimo žymių nestebėjo (1 t., 61 b. l.). Nurodyta, jog nukentėjusioji čiuopiant šias sritis jaučia skausmą, tačiau pažymėtina, jog skausmas yra subjektyvus kriterijus ir medicininių dokumentų išraše tai užfiksuota vien remiantis nukentėjusiosios parodymais. Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas nė vienas liudytojas, kuris būtų paliudijęs ar galėjęs paliudyti, kad A. A. 2019 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 00.05 val., smurtavo prieš savo žmoną nukentėjusiąją I. A. ir jai sukėlė fizinį skausmą – tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad tą vakarą buvo dviese, įvykio nematė ir kaimynai ar nukentėjusiosios mama. Vertinant nukentėjusiosios sveikatai sukeltą pavojų, pažymėtina, jog nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis virtuvėje ją pargriovęs ant žemės apie 1 minutę ją smaugė dėl ko ji buvo paradusi sąmonę, tačiau akcentuotina tai, kad praėjus 2,5 – 3 val. nuo įvykio gydytojas apžiūrėdamas nukentėjusiąją nematė jokių sumušimo žymių kakle. Nukentėjusioji teigė, kad jai kitą rytą po įvykio ant kaklo žymių taip pat nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas Rimantas P. P. paaiškino, kad jeigu nukentėjusiajai būtų buvęs spaustas kaklas, tai žymės po 2-2,5 val. niekur nebūtų dingusios, jos išryškėja po kelių minučių. Kaltinamasis neigė, kad smaugė nukentėjusiąją, nurodė tik kad ją paguldė ant žemės, kad nusiramintų. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad kaltinamasis miegamojo kambaryje ją stūmė į krūtinę ir nustūmė ant lovos, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pati pripažino, kad skausmo tuo metu nejautė. Kaltinamasis iš viso neigė buvęs miegamojo kambaryje. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad A. A. svetainėje ją stūmė rankomis į krūtinę ir pervertė per kampinę sofą. Kaltinamasis neigė atlikęs šiuos veiksmus. Pažymėtina, jog gydytojas apžiūrėdamas nukentėjusiąją taip pat nematė jokių sumušimo žymių krūtinėje. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pateikė 3 garso įrašus (1 t., 82-87, 88 b. l.), iš kurių matyti, kad tarp kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiosios I. A. vyksta žodinis konfliktas, kurio metu A. A. vartoja nukentėjusiosios atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau garso įrašai nepatvirtina kaltinamojo smurto prieš nukentėjusiąją fakto.

Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo teisme įrodinėjo tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų ją pervertus svetainėje per kampinę sofą jai paūmėjo nugaros skausmai, kurie stiprėja, ji dėl to negali normaliai dirbti. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atlikta papildoma ekspertizė, surašytame ekspertizės akte Nr. EG 2095/2019 (03), įvertinus I. A. medicininių dokumentų duomenis, konstatuota, kad juosmens srities skausmai I. A. nustatyti jau 2014 m., dėl ko nukentėjusioji ilgą laiką buvo gydoma medikamentais, fizioterapinėmis priemonėmis, buvo nedarbinga ir nurodyta, kad ankstesnių ligų paūmėjimas neturi įtakos kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui. Ekspertas teismo posėdžio metu susipažinęs su nukentėjusiosios medicininių dokumentų išrašais paaiškino, kad nukentėjusiajai dabar atlikus kompiuterinę tomografiją nustatyti nugaros osteofitai ir išvaržos per laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėnesio niekaip negalėjo išsivystyti, tai yra seni susirgimai. Beje, minėtame ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad A. A. veiksmai, atlikti nukentėjusiosios I. A. atžvilgiu, galėjo įtakoti jos skausmų nugaros – juosmens srityje paūmėjimą, tačiau akcentuotina tai, kad ekspertas surašydamas ekspertizės aktą nevertino ir nesprendė, ar A. A. atliko nukentėjusiosios atžvilgiu veiksmus, kurie nurodyti pateiktame kaltinime.

Tokių faktinių bylos aplinkybių visuma, kartu atsižvelgiant į tai, jog specialisto išvadoje nėra nustatyta jokių nukentėjusiosios kaklo, nugaros, galvos ar kitų būdingų inkriminuotiems smūgiavimo į krūtinę, pastūmimo stipriai liečiant pečius ir spaudimo rankomis kaklo veiksmams kūno sužalojimų, leidžia daryti išvadą, jog inkriminuotų veiksmų A. A. nepadarė. Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiąją paguldė virtuvės kambaryje ant žemės, tačiau vien paguldydamas žmoną ant grindų, A. A. neturėjo tikslo sukelti jai fizinio skausmo ar juolab ją sužaloti, teismo vertinimu, kaltinamojo ir nuteistosios fizinis kontaktas nebuvo pasiekęs aktualiam nusikaltimui būdingą pavojingumo laipsnį. Pažymėtina ir tai, jog bet kuriuo atveju sutuoktinių, kaip šeimos narių, panašaus pobūdžio fiziniai kontaktai nėra jiems svetimi ar nebūdingi, šiuo konkrečiu atveju įvertintina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pripažino, kad vyksta sutuoktinių skyrybų procesas, kuris, kaip parodė nukentėjusioji, prasidėjo 2019 m. sausio mėnesį, nukentėjusioji yra pateikusi teismui ieškinį, taigi dar iki baudžiamojoje byloje nagrinėjamų įvykių. Šiuo konkrečiu atveju trumpas ir jokių objektyviai liekamųjų, nepageidaujamų reiškinių nesukėlęs nukentėjusiosios paguldymas neįrodo A. A. tyčinės kaltės sukelti žmonai fizinį skausmą ar kitaip ją sužaloti.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog A. A. turi būti išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusioji I. A. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 114,26 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. A.. LR BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad A. A. šiuo teismo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo nukentėjusiosios I. A. atžvilgiu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 vnt. CD laikmenų su garso įrašais medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos baudžiamojoje byloje (1 t., 77, 88 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

išteisinti A. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Palikti nenagrinėtu nukentėjusiosios I. A. civilinį ieškinį dėl 114,26 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. A..

Saugoti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD laikmenų su garso įrašais medžiaga.

Nuosprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.