- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-123-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23709-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- O. L.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
Rezoliucinė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (už mamai D. L. 2023 m. birželio 26 d. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą) ir paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams,
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už mamai D. L. 2023 m. birželio 27 d. sukeltą fizinį skausmą) ir paskirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams,
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už mamai D. L. 2023 m. liepos 31 d. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą) ir paskirti laisvės atėmimą 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 26 d. veika), iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 27 d. ir 2023 m. liepos 31 d. veikos), ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės, skirtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiais, paskirtos galutinės ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kuri 2024 m. vasario 29 d. sudaro 8 mėnesių 23 d. laisvės atėmimo bausmę, iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės vienu trečdaliu sumažintos bausmės dalis – 4 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką nuspręsta įskaityti O. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. 19 val. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. 14 val. 50 min. (vieną dieną).
O. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta pakeisti kardomuoju kalinimu (suėmimu), suimant jį teismo salėje.
Bausmės pradžia nustatyta nuo 2024 m. vasario 29 d.
Visiškai tenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesams, civilinis ieškinys ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš O. L. priteista 46,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. O. L. pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė už tai, kad:
2023 m. birželio 26 d., apie 15 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), J. S. bute konflikto metu tyčia rankomis suėmė mamai D. L. už rankų ir taip laikydamas ją stumdė, po to jai po vieną kartą spyrė į dešinį šoną ir kumščiu trenkė į veido kairę pusę, dėl to D. L., neišlaikiusi pusiausvyros, veido dešine puse atsitrenkė į sieną, taip padarė nukentėjusiajai D. L. poodines kraujosruvas juosmenyje, dilbiuose, žąstuose, krūtinės kairėje pusėje ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą;
2023 m. birželio 27 d., apie 15 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), J. S. bute konflikto su metu tyčia delnu sudavė vieną kartą mamai D. L. per veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą;
2023 m. liepos 31 d., apie 9 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), J. S. bute konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą mamai D. L. į dešinę akį, taip padarė nukentėjusiajai D. L. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis O. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę.
2.1. Teigia, jog nuosprendžiu skirta bausmė yra per griežta, pažeidžia protingumo ir teisingumo principus, nėra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties, todėl švelnintina. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti šias veikas, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, itin kritiškai vertino savo elgesį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai kaltininkas pripažįsta esmines veikos padarymo aplinkybes, toks prisipažinimas laikomas sąžiningu ir sudaro pagrindą švelninti skiriamos bausmės dydį.
2.2. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, nevertino nukentėjusiosios (jo mamos) D. L. provokuojamo elgesio. Tyrėjams ir teisme parodė, kad prieš mamą smurtavo iš pykčio, susinervinęs ir nesuvaldęs savo emocijų, kadangi ji nuolat yra neblaivi, negalima su ja susikalbėti, ji nesigydo nuo alkoholizmo, o jam mamos nuolatinis alkoholio vartojimas yra nepriimtinas. Mamos nuoširdžiai atsiprašė, su ja susitaikė, ji jam neturi pretenzijų, nereiškė byloje civilinio ieškinio. Pripažįsta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 46,04 Eur žalos atlyginimo, pasižadėjo, esant galimybei, kuo skubiau atlyginti žalą. Ši aplinkybė turėtų būti laikoma jo atsakomybe lengvinančia. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti ir į jo sveikatos būklę. Nemato viena akimi, dėl venų trombozės nevaldo vienos kojos pėdos, jam yra diagnozuota astma, hepatitas. Nuosprendyje konstatuota, kad jis yra teistas, kaltinime nurodytas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau pastebi, kad anksčiau buvo teistas už kitas nusikalstamas veikas, o bausmės atidėjimo laikotarpiu vykdė teismo skirtus įpareigojimus. Aktualias nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, nebesuvaldęs emocijų dėl mamos nuolatinio girtavimo. Mano, kad visos šios aplinkybės sudaro pagrindą švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmės dydį.
Atsiliepimas
3. Prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio keisti remiantis apelianto nurodytais argumentais pagrindo nėra.
3.1. Teismas, skirdamas O. L. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas tokios bausmės dydį, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, veiksmų intensyvumą, apimtį, kaltininko recidyvinę asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios D. L. poziciją, kuri nereiškė byloje civilinio ieškinio ir nereikalavo skirti sūnui griežtos bausmės.
3.2. Teismas pagrįstai vertino, kad O. L. padarė tris pavienius tyčinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įvertino jo asmenybę – teisiamas septintą kartą. Todėl teismas teisingai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus O. L. laisvės atėmimo bausmę. Skirta bausmė yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta savo dydžiu. Ankstesniais nuosprendžiais O. L. skirtos bausmės nebuvo veiksmingos, o BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija, be kita ko, numato laisvės atėmimo iki 2 metų bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai ar neteisingai. Teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai. Tokių ir kitų teisiškai reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių vertinimo procesinių pažeidimų teisėjų kolegija šioje byloje neįžvelgia.
5. Nors apeliantas nesutinka su jam skirta realia laisvės atėmimo bausme, jos dydžiu, tačiau sušvelninti ar pakeisti šią bausmę į kitą, ar sumažinti jos dydį nėra pagrindo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, pagrįstai įvertino, kaip jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita apelianto akcentuojama aplinkybė, jog jis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, apylinkės teismui, atlikusiam sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, pagrįstai leido pritaikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinę taisyklę ir skirtą O. L. bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
6. Tai, jog nukentėjusioji D. L. nereiškė šioje byloje civilinio ieškinio, priešingai, nei teigia apeliantas, savaime nereiškia, jog ši aplinkybė lengvina jo baudžiamąją atsakomybę ar mažina jo padarytų trijų smurtinių nusikalstamų veikų prieš mamą, o kartu ir jo asmenybės pavojingumą. Apelianto nurodomos smurtavimo priežastys – mama išprovokavo jį taip elgtis prieš ją, nes nuolat yra neblaivi, negalima su ja susikalbėti, nesigydo nuo alkoholizmo, nuolat vartoja alkoholį, o jam tai nepriimtina, taip pat nešalina atsakomybės ir juolab nemenkina bei nepateisina recidyvaus elgesio apelianto kryptingų nusikalstamų veiksmų. Be to, apeliantas nutyli tai, kad apylinkės teismas nustatė ir kartu su kitomis bausmės skyrimui aktualiomis aplinkybėmis pagrįstai kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę įvertino tai, kad jis aktualias tris smurtines nusikaltimas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
7. Anksčiau aptarti apelianto argumentai, kuriais jis siekia švelnesnio nubaudimo, apygardos teismo vertinami kaip faktiškai ir juridiškai nepakankami pakeisti nuosprendžiu jam skirtą bausmę į švelnesnę ar pakeisti (sumažinti) bausmės dydį. Nuosprendžiu apeliantui skirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 6 mėnesių, taigi net nesiekia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės rūšies vidurkio (sankcija numato laisvės atėmimo iki 2 metų bausmę). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė teisingai subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiais skirta bausme, kuri naujo nuosprendžio priėmimo dieną – 2024 m. vasario 29 d. sudarė 8 mėnesius 23 dienas laisvės atėmimo.
8. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
9. Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės, kurios skirtos minėtais Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiais, ir šio nuosprendžio priėmimo dieną O. L. paskirta galutinė ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė sudarė minėtus 8 mėnesius 23 dienas. Kadangi minėtos neatliktos bausmės dalis buvo didesnė, teismas teisėtai ir pagrįstai prie jos pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 mėnesius 7 dienas laisvės atėmimo. Taigi galutinė subendrinta bausmė ir pasiekė laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui dydį.
10. Skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Kiekvienam nuteisiamam asmeniui bausmė turi būti individualizuota.
11. Apygardos teismas, susipažinęs su nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais, daro išvadą, jog apylinkės teismas atsižvelgė į O. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, jo recidyvią asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies, 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. Teismas paskyrė bausmę tiek įvertinęs apelianto padarytų veikų, tiek jo asmenybės pavojingumą ir kartu kitas minėtas aplinkybes bei jų visetą, be kita ko, pagrįstai motyvuodamas, jog tris naujus pavienius tyčinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl nėra pagrindo kvestionuoti apylinkės teismo išvados, jog apeliantas yra linkęs į nusikaltimų recidyvą, tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sąžiningai gyventi, o bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Net ir praeityje apeliantui paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė jokios įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus švelnesnę bausmę.
12. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantui paskirta bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo O. L. apeliacinį skundą atmesti.