Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. (A.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (2021-07-08 veika), pagrobto turto vertė – 400 Eur, ir jam paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2021-08-09 veika), pagrobto turto vertė – 430 Eur, ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat, A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, įsibrovimas į patalpą, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmestas A. T. apeliacinis skundas.

Vilniaus miesto apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 13 d.

2023 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. T. prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, atsižvelgiant į BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d. ir palengvinti jo teisminę padėtį.

Prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo A. T. prašymą nepateikė. Kitų prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bausmės sušvelninimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau ir – Įstatymas), kuris lengvina nuteistojo teisinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju aktuali yra BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija. Pagal iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, nedidelės vertės turtu laikytas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos. Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką, nustatydamas, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, jog pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu.

Bausmės, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, išbendrintinos.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio

A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2021-07-08 veika), pagrobto turto vertė - 430 Eur (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 10 MGL (500 Eur), tačiau neviršyti 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), todėl veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.)

A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2021-08-09 veika), pagrobto turto vertė - 400 Eur (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), todėl veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. spalio 29 d. nuosprendyje už BK 178 straipsnio 1 dalyje (2021-07-08 veika) nustatytą veiką nuspręsta skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį artimą sankcijos minimumui, teismas, perkvalifikavęs nusikalstamą veiką į BK 178 straipsnio 5 dalį, taip pat nustato griežčiausią bausmės rūšį, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) – areštą, nustatant jos dydį sankcijos maksimumui – 45 paras.

Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. spalio 29 d. nuosprendyje už BK 178 straipsnio 1 dalyje (2021-08-09 veika) nustatytą veiką nuspręsta skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį artimą sankcijos minimumui, teismas, perkvalifikavęs nusikalstamą veiką į BK 178 straipsnio 5 dalį, taip pat nustato griežčiausią bausmės rūšį, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) – areštą, nustatant jos dydį sankcijos maksimumui – 45 paras.

Bausmės bendrinamos 2021 m. spalio 29 d. nuosprendyje pritaikyta bausmių bendrinimo tvarka: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nustatytos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant ir nustatytina subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nustatytina galutinė 30 parų arešto bausmė.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio

A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pagrobtus svetimą turtą įsibrovus į patalpą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ir toks asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir toks asmuo taip pat yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Todėl nagrinėjamu atveju, nors nuo 2023 m. birželio 1 d. ir pasikeitė BK 178 straipsnio dalis, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, tačiau sankcija už tokios nusikalstamos veikos padarymą liko tokia pati, todėl laikytina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai A. T. teisinės padėties nekeičia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta galutinė, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nekeičiama.

Kitos nuosprendžių dalys paliktinos nepakeistomis.

Spręsdamas dėl bausmių bendrinimo būdo, teismas įvertina kasacinio teismo praktiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022).

Šiuo atveju veikos po bausmių sušvelninimo priskirtinos skirtingoms rūšims – nusikaltimas ir baudžiamieji nusižengimai, be to apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, todėl teismas spendžia, jog veikos skiriasi pagal pavojingumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. (A.) T. prašymą tenkinti.

Bausmes, subendrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, išbendrinti.

A. T. veiką, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2021-07-08 veika), perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir nustatyti 45 parų arešto bausmę.

A. T. veiką, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2021-08-09 veika), perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir nustatyti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nustatytas bausmes bendrinti jas iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatytą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimt švelnesnę bausmę ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Į bausmės laiką įskaityti nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.