Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės atstovams (duomenys neskelbtini) – vadovui A. B. ir advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., K. S., E. S., D. J., J. V., R. V., R. G., K. O., M. S., K. S., Z. G., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis prašė ieškinį tenkinti visiškai ir paaiškino, kad ieškovui įsigyjant žemės sklypą, nekilo abejonių, kad jis turės patekimą į savo žemės sklypą, per specialiai detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą, skirtą šalia esančių, trijų žemės sklypų tarnavimui. Pagal detalųjį planą buvo suformuoti atskiri gyvenamosios paskirties žemės sklypai ir vienas žemės sklypas keliui ir inžinierinėms sistemoms nutiesti. Tai buvo įprastas projektavimo dokumentas, kuriame labai aiškiai buvo nurodyta, kad servitutas turi būti nustatytas. Dėl nežinomų priežasčių, registruojant detalųjį planą, faktas apie servitutą nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenyse, o vėliau, jo atstovaujamajam pastačius dalį gyvenamojo namo, atsakovė sąmoningai perkasė kelią, kad ieškovas negalėtų patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko buvo inicijuotas teisminis ginčas, nes susitarti dėl racionalių ir protingų sąlygų nustatant šį servitutą šalims nepavyko. Kaip pripažįsta atsakovės atstovai, būtinybė nustatyti kelio servitutą yra akivaizdi, nes ieškovui priklausantis žemės sklypas negali būti tinkamai naudojamas kitaip negu naudojantis kitu žemės sklypu, kuriame yra kelias, tai yra vienintelis būdas patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą. Nesant objektyvių duomenų dėl kelio servituto vertės, ieškovas pasirinko servituto kainos vertinimo kriterijų – žemės sklypo rinkos kainą. Tokiu atveju atsakovei kompensuojama sklypo rinkos kainos dalis, o ieškovas gauna tik servitutą, todėl pasirinktas kriterijus, kaip rinkos kainos dalis, yra visiškai teisingas, proporcingas ir protingas kriterijus, atlyginti asmeniui už tai, kad kiti asmenys naudosis jam priklausančiu daiktu. Kadangi šis sklypas yra suformuotas būtent tokiam tikslui, kaip infrastruktūros teritorija, jo rinkos vertė yra arti nulio, nes toks daiktas visiškai nelikvidus, niekam nereikalingas, išskyrus tų trijų žemės sklypų savininkus, kurie juo naudojasi. Dėl to toks atlyginimas yra visiškai teisingas ir atitinka protingumo kriterijus už suvaržymą, kurį patirs sklypo savininkė – atsakovė. Ieškovui nėra kito būdo tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, nes aplinkui yra suformuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypai, todėl bet koks alternatyvus ginčo sprendimo būdas suvaržytų kitų asmenų teises, o kadangi ginčo žemės sklypas yra suformuotas kaip infrastruktūros teritorija, tai yra mažiausias suvaržymas šio žemės sklypo savininkui, kuriame prašoma nustatyti servitutą. Be to, nustatomas servitutas sutampa su visomis žemės sklypų ribomis. Kadangi ginčo žemės sklype yra supiltos statybinės atliekos, suformuotas kažkoks pagrindas ir tai nėra kelias, todėl nustačius servitutą ieškovas prisidėtų prie tinkamo kelio įrengimo.

Liudytojas G. L. parodė, kad jam einant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas buvo formuojami žemės sklypai. Ginčo žemės sklypą įmonė turėjo kaip kelią. Įmonė investavo savo lėšas šio kelio įrengimui, kad būtų galima jį eksploatuoti ir naudoti nekilnojamam turtui adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo įmonės įsipareigojimas gyventojams, kadangi jie pirko nekilnojamąjį turtą su šiais pagerinimais. Tikslios sumos investuotos į šio kelio įrengimą, jis įvardinti negali, nes darbai vyko etapais, reikalingi buhalteriniai duomenys. Dokumentų pateikti negali. Preliminariai, kiek prisimena, įmonė galėjo investuoti netoli 17 000 eurų, patys gyventojai prisidėjo apie 5 000-6 000 eurų, kadangi žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) buvo statomi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo parduodami. Buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią buvo kiekvienam turtą įsigijusiam asmeniui paskirta kaip naudosis privažiavimu. Vėliau į jį kreipėsi ieškovo atstovai su prašymu parduoti šį žemės sklypą arba nustatyti servitutą. Ieškovo atstovams buvo pateiktos įmonės išlaidos ir atliktų darbų sąmatos šiam keliui įrengti, t. y. jiems buvo pateikti paskaičiavimai ir pasiūlymai kiek reiktų prisidėti prie kelio būklės pagerinimo. Ieškovas nesutiko su jų pasiūlymu ir pasiūlė savo sumą, kuri buvo itin maža ir įmonė nesutiko. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) yra kelio paskirties, privažiavimui prie kitų formuojamų sklypų, o už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , esantys žemės sklypai turi privažiavimą ir iš (duomenys neskelbtini) pusės, kur yra faktiškai suformuotas kelias, šio kelio atkarpa yra dalis jungiančio kelio (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats tęstinis kelias į kurį gali įvažiuoti arba iš (duomenys neskelbtini) arba iš (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovui į tą kelią reikia investuoti lėšas ir pasidaryti pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Detalusis planas, pagal kurį 4997 kv. m. žemės ūkio paskirties sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalytas į šiuos sklypus: apie 1376 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), apie 1339 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), apie 1438 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (visų žemės sklypų naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo) bei apie 844 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija, naudojimo pobūdžiai – teritorijos gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti bei teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti).

Nekilnojamo turto registro išrašai patvirtina, kad ieškovui K. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype esantis nebaigtas statytas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas pagal (duomenys neskelbtini) Sutartinės hipotekos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinant paskolos sutarties reikalavimus kreditoriui A. B.. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) Eur.

Trečiajam asmeniui A. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenimis tokiomis dalimis: (duomenys neskelbtini) dalys K. S. ir E. S., (duomenys neskelbtini) dalys D. J., (duomenys neskelbtini) dalys J. V. ir R. V., (duomenys neskelbtini) dalys R. G., (duomenys neskelbtini) dalys K. O., (duomenys neskelbtini) dalis M. S. ir K. S., (duomenys neskelbtini) dalys Z. G. bei (duomenys neskelbtini) dalys atsakovei UAB (duomenys neskelbtini).

Ieškovas (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į atsakovę dėl servituto nustatymo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) siekiant užtikrinti ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), tinkamą naudojimą išmokant už servituto nustatytą atsakovei vienkartinę (duomenys neskelbtini) Eur kompensaciją.

Dėl servituto nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Iš byloje pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Detaliojo plano, pagal kurį 4997 kv. m. ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į 4 keturis žemės sklypus, matyti, kad 844 kv. m. (0.0844 ha) ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas kaip infrastruktūros teritorija, gatvių kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti bei teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje nurodyta, kad 844 kv. m. ploto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) visas sklypo plotas yra servitutas sklypams Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavimo keliui, inžineriniams tinklams įrengti ir eksploatuoti. Taigi, teritorijų planavimo sprendiniuose – Detaliajame plane suformuojant žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), buvo numatyta, kad visas 844 kv. m. (0.0844 ha) ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), yra skirtas servitutui – privažiavimo keliui ir inžinieriniams tinklams į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis servitutas, nors ir numatytas žemės sklypo pertvarkymo sprendiniuose, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas.

Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2, 3 dalys).

Nors Detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau jie savaime nesuteikia ieškovui teisės naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu. Tokia teisę suteikia tik įstatymų numatyta tvarka nustatytas servitutas, todėl spręstinas servituto nustatymo klausimas teismo sprendimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, buvo išaiškinta, kad spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

Teismo vertinimu, byloje esantys pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai, ieškovo atstovo paaiškinimai, patvirtina, kad ieškovui siekiant tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), vienintelis racionalus ir protingas būdas ieškovui užtikrinti teisę naudotis savo turima nuosavybe – servituto nustatymas, pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Archigroup“ parengtą servituto nustatymo planą, kuris buvo numatytas Detaliajame plane ir atitinka šiame teritorijų planavimo dokumente suplanuotus servitutus.

Liudytojo G. L. parodymai, kad ieškovas turi privažiavimą į savo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės, kur faktiškai yra suformuotas kelias, o šio kelio atkarpa yra dalis jungiančio kelio (duomenys neskelbtini) g. su (duomenys neskelbtini) g., neturi reikšmės, kadangi patekimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra numatytas teritorijų planavimo dokumente – Detaliajame plane. Be to, tokių liudytojų parodymų, jog ieškovas turi galimybę pateikti į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. nepatvirtina, jokie kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad alternatyvus kelias privažiavimui į ieškovo žemės sklypą šiuo metu yra faktiškai suformuotas ir įrengtas. Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir nustatytinas servitutas pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Archigroup“ parengtą servituto nustatymo planą.

Dėl atlyginimo už servituto nustatymą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismai atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Ieškovas kompensacijos mokėtinos už servituto nustatymą dydį siejo su VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), verte – (duomenys neskelbtini) Eur, ją padalinant į tris dalis, ir nustatant, kad ieškovas turi sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur kompensaciją, kadangi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), be ieškovo, taip pat naudosis žemės sklypų, esančių(duomenys neskelbtini), savininkai.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Liudytojo G. L. parodymai, kad kelio įrengimas žemės sklype atsakovei galėjo kainuoti (duomenys neskelbtini) Eur, yra abstraktaus pobūdžio, juolab, kad ir pats liudytojas nurodė, jog tiksliai sumai apskaičiuoti reikalingi buhalteriniai duomenys, bet tokie duomenys teismui nebuvo pateikti. Todėl teismas negali šio liudytojo parodymų vertinti kaip patikimų sprendžiant kompensacijos už servituto nustatymą dydį ir jais teismas nesivadovauja.

Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

Viešai prieinami VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj). Byloje nesant kitų duomenų didesnę šio žemės sklypo rinkos kainą, teismas spręsdamas dėl kompensacijos už servituto nustatymą dydžio vadovaujasi šia kaina. Teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio įvertina, tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai, visame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atsakovė, kuriai priklauso šis žemės sklypas, dėl servituto nustatymo iš esmės nepatirs veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymų, kadangi tarnaujantis žemės sklypas suformuotas kaip infrastruktūros teritorija, gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti, teritorijos inžinerinės infrastruktūros objektams įrengti ir eksploatuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, yra išaiškinta, kad servituto nustatymo apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį.

Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, (toliau ir – Metodikos) 2, 2.3 punktuose nustatyta, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą.

Vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, kurioje Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5 (Metodikos 9 punktas).

Kaip nurodyta pirmiau servitutas nustatomas 844 kv. m. (0,0844 ha) ploto atsakovės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kurio vertė masinio vertinimo būdu nuo 2024 m. sausio 1 d. yra (duomenys neskelbtini) Eur (atitinkamai 1 ha vertė būtų ~89691,94 Eur (duomenys neskelbtini) (/0,0844 ha×1 ha)). Byloje nustačius ieškovo prašomą servitutą atsakovė iš dalies negalės naudotis visu jai priklausančiu žemės sklypu, todėl teismo vertinimu taikytinas Metodikos 9 punkte nurodytas Kn koeficientas lygus 0,5. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovas turi sumokėti atsakovei (duomenys neskelbtini) Eur (89691,94 Eur×0,0844 ha×0,5) vienkartinę kompensaciją už nustatomą servitutą (CK 4.129 straipsnis).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.114 straipsnio 2 dalis). Taigi, esant nustatytam kelio servitutui ir atsiradus poreikiui tvarkyti, remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tokį kelią, šalys dėl šios pareigos bei jos vykdymo dydžio gali susitarti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos ieškovui 3622,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 109,00 Eur žyminis mokestis, 3513,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamos 236,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Ieškovui sumokėjus 1,00 Eur per daug žyminio mokesčio, 1,00 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006, 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009).

Trečiasis asmuo R. V. prašė teismo priteisti 605 Eur išlaidas už jam suteiktas advokatės J. Š. teisines paslaugas. Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo prašė ieškinį dėl servituto nustatymo atmesti, spręstina, kad jis buvo atsakovės pusėje, todėl ieškinį patenkinus šios trečiojo asmens patirtos išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti atlygintinį 0,0844 ha ploto servitutą žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) – važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (servituto kodas – 214), tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (servituto kodas – 222), pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Archigroup“ parengtą servituto nustatymo planą.

Priteisti iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3785,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 00 ct) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3622,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 236,42 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 42 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio dalį – 1,00 Eur (vieną eurą 00 ct). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.