Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-373-413/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-02
Bylos Nr.: 2A-373-413/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16385-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Elgrandas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Artogama“

Kategorijos

42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-373-413 /2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16385-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.1; 52.1;121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elgrandas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3264-918/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Artogama“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elgrandas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgrandas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Artogama“ dėl avanso priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Artogama“ kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo „Elgrandas“ 2237,50 Lt skolą, 1118,75 Lt baudą, 805,50 Lt delspinigių, 8,91 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas šalių 2012 m. vasario 29 d. sudaryta Sutartimi Nr. MW-2012/08, kuria ieškovas įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo dizaino pasirinkimo bei informacijos, reikalingos darbams atlikti (įmonės logotipo ir meniu punktų pavadinimų) pateikimo vykdytojui dienos suprogramuoti užsakovui sklandžiai veikiančią internetinę svetainę, sutarties galiojimo laikotarpiu teikti užsakovui konsultacijas internetinės svetainės palaikymo ir naudojimosi klausimais, nemokamai pakoreguoti pasirinktą dizainą pagal užsakovo pageidavimus, jei numatyti darbai neviršija 1 val. dizainerio darbo laiko; pradėti darbus iš karto po to, kai užsakovas pateikia svetainės sukūrimui reikalingą informaciją ir sumoka 2300 Lt dydžio avansą. Atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 4658,50 Lt atlyginimą, tai yra 2300 Lt avansą pagal pateiktą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui per 5 darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo ir 2358,50 Lt per 5 darbo dienas po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos pateikimo dienos. Pasak ieškovo, darbai (suprogramuota interneto svetainė) buvo atlikti ir pateikti atsakovui peržiūrai 2012 m. gegužės 17 d., surašytas darbų perdavimo aktas ir pateiktą sąskaitą apmokėjimui, tačiau atsakovas atsisakė apmokėti už atliktus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 2237,50 Lt skolos, 1118,75 Lt baudos, 805,50 Lt delspinigių, 8,91 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4161,75 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 849 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė byloje prieštaravimus, o vėliau ir priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2300 Lt sumokėtą avansą, 1508,85 Lt dydžio palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo sukurta internetinė svetainė neatitiko šios rūšies darbams keliamų reikalavimų, jos negalima naudoti pagal paskirtį, ieškovas atliktų darbų trūkumų per protingą terminą nepašalino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. preliminarų sprendimą, ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė, priteisė iš šalių valstybei po 11 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas pažymėjo, kad sudarydamos sutartį, šalys turėjo konkretų tikslą – sukurti interneto svetainę. Kilus ginčui dėl sutarties teisinės kvalifikacijos (paslaugų ar rangos), teismas, remdamasis sutarčių aiškinimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, sprendė, kad šalys sudarė rangos sutartį, nes ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą (užsakovo užduotį) sukurti objektą – internetinę svetainę, o atsakovas įsipareigojo sukurtą darbo rezultatą – internetinę svetainę - priimti ir už tai sumokėti sutarties kainą (CK 6.644 str. 1 d., 6.645 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad abiejų šalių veiksmai vykdant sudarytą sutartį ir siekiant sutartyje numatyto rezultato turi būti vertinami vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo – požiūriu (CK 6.200 str. 2 d.). Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo medžiagos teismas sprendė, kad atsakovas dalį savo reikalavimų ieškovui dėl svetainės teikė jos kūrimo procese, kita vertus, ieškovas, sukūręs svetainę ir vėliau matydamas jos trūkumus, nesistengė trūkumų kuo greičiau pašalinti. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys neįrodė, jog kiekviena iš jų įvykdė tiek ikisutartinius, tiek sutartimi prisiimtus įsipareigojimus laiku pateikti reikalingą informaciją, teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.38 str., 6.200 str.). Teismas pažymėjo, kad pagal sutartį galutinis darbų atlikimas įforminamas šalių pasirašytu darbų perdavimo-priėmimo aktu; užsakovui atsisakius pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, surašomas dvišalis aktas, kuriame nurodomi atliktų darbų trūkumai, darbai, kuriuos reikia atlikti ir jų įvykdymo terminai (sutarties 9 p.). Teismas nustatė, kad ieškovas, atlikęs atsakovo užsakytus darbus, išrašė sąskaitą-faktūrą, atsakovas sutartyje numatytu terminu pretenzijų ieškovui dėl darbų kokybės nepareiškė. Pretenzijas dėl darbų kokybės atsakovas pareiškė tik po penkių mėnesių, t.y. po to, kai ieškovas kelis kartus paragino atsiskaityti gražiuoju ir įspėjo apie ketinimus kreiptis į teismą. Teise nutraukti sutartį atsakovas taip pat nepasinaudojo. Remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendė, kad nei viena iš sutarties šalių nebesilaikė sutartyje numatytų terminų ir tokia faktinė situacija abi sutarties šalis tenkino. Teismas nustatė, kad tik praėjus keturiems mėnesiams po to, kai ieškovas informavo atsakovą apie baigtą kurti svetainę, šalys 2012 m. rugsėjo 19 d. susitiko aptarti svetainės trūkumų. Atsakovas 2012 m. spalio 29 d. pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodė 18 atsakovo rastų internetinės svetainės trūkumų. Pagal bylos duomenis, ieškovas šių trūkumų neginčijo ir nebandė jų šalinti, neprašė skirti ekspertizę atsakovo nurodytiems trūkumams paneigti (CK 6.662 str. 6 d.). Nuo 2012 m. spalio mėn. pabaigos šalių bendravimas visiškai nutrūko. Teismas pažymėjo, kad atsakovas sutartį sudarė prisijungimo būdu. Ieškovas, formuluodamas sutarties sąlygas ir atliekamų darbų apimtį, aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokie konkretūs darbai bus atlikti, kaip turėtų būti aiškinamos sąvokos, apibūdinančios internetinės svetainės funkcionalumus, dėl ko sprendė, kad neaiškios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies (ieškovo) nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovas, kaip rangovas, iki galo neįvykdė sutarties, nes nebuvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai.

Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškiniu pareikštų reikalavimų teismas pažymėjo, kad dalį sutartyje numatytų darbų ieškovas atliko. Pagal CK 6.665 straipsnį atsakovas turi teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą laiką, sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog jei per protingą terminą rangovas sutarties pažeidimų ar trūkumų nepašalina arba trūkumai yra esminiai, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Remdamasis nurodytu teismas konstatavo, kad atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl avanso grąžinimo, iš esmės siekia restitucijos (šalių atstatymo į padėtį, kurioje buvo iki sutarties sudarymo). Pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės taikyti restitucijos nenutraukus sutarties ar nepripažinus jos negaliojančia. Nors atsakovas apie sutarties nutraukimą buvo užsiminęs 2012 m. kovo mėnesį, tačiau iš vėlesnių šalių veiksmų teismas sprendė, kad sutarties vykdymas buvo tęsiamas, sutartis nutraukta nebuvo, kad sutartis galiojanti – teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas. Teismas pažymėjo, kad šalys laisvai disponuoja savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, pačios pasirenka savo teisių gynimo būdus, dėl ko turi prisiimti ir dėl to atsirandančią riziką. Teismas negali už šalis suformuluoti jų reikalavimų ir taip praplėsti bylos nagrinėjimo ribas. Teismas nurodė, kad atsakovas, pasirinkdamas teisinį gynybos būdą - reikalauti avanso grąžinimo (t.y. nuostolių atlyginimo), privalėjo reikalavimus suformuluoti taip, kad taikyti jo pasirinktą teisinį gynybos būdą būtų visos prielaidos. Remiantis nurodytu teismas konstatavo, kad neprašydamas nutraukti sutarties atsakovas neturi pagrindo siekti restitucijos taikymo (avanso sugrąžinimo). Kita vertus, teismo vertinimu, didžioji dalis atsakovo nurodytų interneto svetainės trūkumų yra neesminiai ir galėtų būti pašalinami. Kilus šalių ginčui dėl ieškovo atliktų darbų apimties ir kokybės, atsakovo pareiga apmokėti už atliktus darbus neišnyko (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų pobūdį bei nustatęs dalinį jų neįvykdymą, teismas konstatavo, kad 2300 Lt avanso suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir turėtų būti pakankama siekiant padengti tiek ieškovo, tiek atsakovo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo (CK 6.62 str.). Pažymėjo, kad netinkamą sutarties vykdymą lėmė abipusė šalių kaltė, todėl abi šalys ir turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Elgrandas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB „Artogama“ ieškovo UAB „Elgrandas“ naudai 2300,00 Lt avanso, 150,85 Lt palūkanų, 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (priešieškinio priėmimo) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nebuvo nutraukusi sutarties. Visų pirma, nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu apeliantas nenurodė manantis, kad po 2012 m. spalio 29 d. ieškovui nusiųsto reikalavimo grąžinti avansą Sutartis vis dar galiojo. Teismo proceso metu Sutarties nutraukimo aplinkybės iš viso nebuvo vertinamos ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo. Antra, iš Sutarties šalių elgesio po 2012 m. rugsėjo 19 d. susitikimo, ieškovas 2012 m. spalio 2 d. el. laišku informavo apeliantą kad jokių trūkumų, kuriuos atsakovas nurodė 2012 m. rugsėjo 19 d. susitikimo metu, ieškovė nenustatė ir todėl, ieškovo vertinimu, ji sukūrė kokybišką interneto svetainę. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad ieškovas atsisakė pašalinti apelianto nurodytus trūkumus, todėl apeliantui nebebuvo tikslo dar kartą vėliau reikalauti ieškovo pašalinti interneto svetainės trūkumus matant, kad interneto svetainės trūkumai yra esminiai, dėl kurių negalima naudoti interneto svetainės pagal tikslinę jos paskirtį. Ieškovui aiškiai pareiškus, kad jokių trūkumų ji nenustatė, apeliantas suprato, kad nėra jokios prasmės toliau siekti išsaugoti Sutartį, dėl ko 2012 m. spalio 29 d. raštu, nurodžiusi svetainės trūkumus, pareikalavo ieškovo grąžinti atsakovui sumokėtą 2300,00 Lt dydžio avansą. Taigi, iš apelianto elgesio buvo akivaizdu, kad Sutartį ji nutraukia, nes pareiškė ieškovui aiškų reikalavimą dėl avanso grąžinimo (CK 6.193 str. 5 d.). Trečia, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į CK 6.658 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kurioje, be kita ko, numatyta, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, - atsisakyti sutarties ir (arba) reikalauti atlyginti nuostolius. Pažymi, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje neįtvirtino pareigos užsakovui (apelaintui) be reikalavimo rangovui (ieškovui) atlyginti nuostolius, tuo pačiu reikalauti ir nutraukti rangos sutartį, todėl užsakovui siekiant iš rangovo nuostolių atlyginimo, nėra tuo pačiu būtinas ir rangos sutarties nutraukimas. Apelianto vertinimu, CK 6.665 straipsnio 3 dalis, kurią priimant sprendimą taikė pirmosios instancijos teismas, gali būti taikoma tik tuo atveju, kada užsakovas yra priėmęs rangovo atliktų darbų rezultatą. Apelianto nuomone, šiuos argumentus pagrindžia ir pati CK 6.665 straipsnio konstrukcija, nes šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinti užsakovo pažeistų teisių gynimo būdai, kurie detalizuoti šio straipsnio 2-3 dalyse, gali būti taikomi jau įvykus atliktų darbų perdavimui-priėmimui. Ketvirta, priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.671 straipsnį, tačiau ši teisės norma gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu rangos sutartis yra nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad Sutartis nutraukta nebuvo, tačiau taikydamas CK 6.671 straipsnį šią savo išvadą paneigė, todėl laikytina, kad Sutartis bet kuriuo atveju buvo nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovo pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų pobūdis lemia Sutarties objekto nedalomumą. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo sukurta interneto svetainė laikytina nedaliu objektu, kas tuo pačiu reiškia, kad egzistuojant eilei byloje nustatytų ieškovo sukurtos interneto svetainės trūkumų, apeliantas neturėjo jokios galimybės naudotis ieškovo dalinai atliktais darbais ir jų rezultatu pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovo atliktų darbų trūkumus pašalinti nėra tikslinga, kadangi tai būtų ekonomiškai neracionalus sprendimas - sukurtos interneto svetainės trūkumų pašalinimas užimtų daugiau laiko, negu naujos interneto svetainės sukūrimas. Todėl pirmosios instancijos teismui konstatavus ieškovo atliktų darbų trūkumus ir prisiimtų įsipareigojimų pobūdį, lemiantį Sutarties objekto nedalomumą, apeliantui negali kilti pareiga apmokėti ieškovui už tuos darbus, kurie yra visiškai nekokybiški, jų negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį ir jie visiškai neatitinka tokio pobūdžio darbams keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad netrukus po apelianto ieškovui pateikto 2012 m. spalio 29 d. reikalavimo grąžinti avansą, ieškovas pakeitė prisijungimo prie internetinės svetainės duomenis, kuriuos prieš tai buvo pateikęs apeliantas, dėl ko atsakovas neturėjo jokios galimybės naudotis ieškovo sukurtu, nors ir nekokybišku, darbo rezultatu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Artogama“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl sutarties nutraukimo, kadangi pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį apie vienašališką (nesikreipiant į teismą) sutarties nutraukimą CK 6.217 straipsnio išvardytais pagrindais privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutartį galima nutraukti tik raštišku šalių sutarimu. Atsakovas apie sutarties nutraukimą nei įstatymo, nei sutarties pagrindu ieškovo neinformavo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta. Internetinė svetainė atsakovui buvo sukurta 2012 m. gegužės 17 d., apie tai apeliantas buvo informuotas elektroniniais laiškais, kuriuose taip pat buvo pridėta PVM sąskaita-faktūra bei atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas. Pranešimas ieškovui apie atliktų darbų trūkumus buvo pateiktas tik 2013 m. spalio 29 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš pateiktų duomenų ir atsakovo atstovo paaiškinimų matyti, kad Sutartis yra galiojanti, o atsakovas teise nutraukti Sutartį nepasinaudojo ir tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs. Iš atsakovo 2013 m. spalio 29 d. rašto negalima įžvelgti reikalavimo nutraukti Sutartį, nes jame nėra nei nutraukimo pagrindo, nei konkrečios datos, nuo kurios Sutartis turėtų būti laikoma nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad reikalaudamas grąžinti sumokėtą avansą, atsakovas iš esmės siekia restitucijos, tačiau restitucijos pagal CK 6.222 straipsnį taikymas yra galimas tik nutraukus sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovas to nepadarė, todėl neturi teisės reikalauti avanso. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju, kai ieškovas sukūrė funkcionuojantį, nors ir su trūkumais, tinklalapį, suteikė apeliantui galimybę su juo susipažinti, organizavo jo perdavimą, laikoma, jog ieškovas turėjo sąnaudų šiems darbams atlikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad objektyviai nustatyti, kiek realiai yra verti ieškovo atlikti darbai pagal byloje pateiktus įrodymus nėra galimybės, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovui sumokėtas 2300 Lt dydžio avansas yra suma, kurią šalys iš anksto numatė kaip faktines ieškovo išlaidas internetiniam tinklalapiui kurti. Apelianto reikalavimas grąžinti avansą grindžiamas netinkamu CK 6.658 straipsnio 3 dalies aiškinimu.

Šalies argumentai

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pagal teismui pateiktus įrodymus akivaizdu, jog jis negali prisijungti prie ieškovo sukurtos interneto svetainės, nes yra pakeisti prisijungimo duomenys. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas tokios aplinkybės nenustatė bei dėl jos sprendime nepasisakė. Ieškovas su šiuo apelianto teiginiu taip pat nesutinka, kadangi interneto svetainė yra sukurta, ją galima naudoti ir prie jos galima prisijungti. Atsakovas svetaine gali naudotis tokioje apimtyje, kiek yra sumokėta už atliktus darbus. Ieškovas pažymi, kad jo sukurta interneto svetainė, pasirašius darbų perdavimo-priėmimo aktą, turėjo būti perkelta į apelianto nurodytą serverį pagal jo pateiktus duomenis. Ieškovas ragino apeliantą atsiskaityti už darbus bei pateikti duomenis, reikalingus interneto svetainės perkėlimui, tačiau apeliantas to nepadarė. Tokiais savo veiksmais apeliantas pats apsunkino savo naudojimąsi interneto svetaine.

4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jog ieškovo atlikti darbai neturėjo jokios komercinės vertės. Ieškovas pažymi, kad apeliantas pats pasirinko norimą puslapio dizainą. Visi darbai buvo atliekami Sutarties pagrindu, pagal joje nustatytus įkainius.

5. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jo atlikti darbai yra visiškai nekokybiški, jų negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį ir jie visiškai neatitinka tokio pobūdžio darbams keliamų reikalavimų, kadangi šie teiginiai nepagrįsti rašytiniais ir kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atliktų darbų trūkumai nėra esminiai. Apeliantas gali naudotis interneto svetaine, tačiau pats delsė, neįkėlė reikiamos informacijos į puslapį. Atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes apie konkrečius trūkumus, nesamą galimybę juos pašalinti bei negalimumą naudoti ieškovo sukurtą darbo rezultatą pagal paskirtį, tačiau leistinomis įrodinėjimo priemonėmis to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos sutarties nutraukimą, taikymo ir aiškinimo.

Rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenumato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta sutartyje. Darbų perdavimas vykdomas laikantis CK 6.662 straipsnyje įtvirtintos atliktų darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos, tačiau rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009, išaiškinta, jog faktai, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jis atliko darbus pagal Sutarties reikalavimus, o atsakovui - kad šie reikalavimai buvo pažeisti bei trūkumų apimtis pinigine jų išraiška.

Pagal bylos duomenis, 2011 m. vasario 29 d. Sutartimi ieškovas įsipareigojo per 5 dienas darbo dienas nuo dizaino pasirinkimo bei informacijos, reikalingos darbams atlikti (įmonės logotipo ir meniu punktų pavadinimų) pateikimo vykdytojui dienos suprogramuoti užsakovui sklandžiai veikiančią internetinę svetainę, sutarties galiojimo laikotarpiu teikti užsakovui konsultacijas internetinės svetainės palaikymo ir naudojimosi klausimais, nemokamai pakoreguoti pasirinktą dizainą pagal užsakovo pageidavimus, jei numatyti darbai neviršija 1 val. dizainerio darbo laiko; pradėti darbus iš karto po to, kai užsakovas pateikia svetainės sukūrimui reikalingą informaciją ir sumoka 2300 Lt dydžio avansą (Sutarties 2 punktas). Taigi ieškovas, visų pirma, per Sutartyje numatytą 5 darbo dienų terminą, priklausomai nuo atsakovo veiksmų (pateiktos informacijos, nurodytos Sutarties 3.1, 3.2 punktuose), įsipareigojo suprogramuoti užsakovui sklandžiai veikiančią internetinę svetainę; antra, sutarties galiojimo laikotarpiu teikti užsakovui (atsakovui) konsultacijas internetinės svetainės palaikymo ir naudojimosi klausimais; ir trečia, nemokamai pakoreguoti pasirinktą dizainą pagal užsakovo pageidavimus, jei numatyti darbai neviršija 1 val. dizainerio darbo laiko. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas sukūrė užsakovo internetinės svetainės dizainą ir atsakovas 2012 m. balandžio 20 d. pareiškė, kad priekaištų dėl dizaino ieškovui neturi (t. 1, b. l. 12). Ieškovas 2012 m. gegužės 16-17 dienomis atsakovą informavo apie užbaigtus darbus, prisijungimo duomenis, išsiuntė svetainės turinio valdymo sistemos instrukciją ir darbų aktą pasirašymui bei sąskaitą apmokėjimui (t. 1, b. l. 30-31). Atsakovas 2012 m. spalio 29 d. raštu ieškovą informavo, kad jo sukurta svetainė turi 19 trūkumų, kurie yra esminiai, nes interneto svetainė sklandžiai neveikia ir nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, kas reiškia, kad darbai neatitinka tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Tuo vadovaujantis, atsakovas pareikalavo ieškovą grąžinti sumokėtą avansą (t. 1, b. l. 82-84). Apeliantas nurodo, kad minėtu raštu jis atsisakė nuo Sutarties ir pareikalavo iš atsakovo atlyginti nuostolius (grąžinti avansą) remdamasis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės taikyti restitucijos nenutraukus sutarties ar nepripažinus jos negaliojančia. Su tokiu teisės aiškinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas (nagrinėjamu atveju ieškovas) sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas (atsakovas) turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi sutartis gali būti nutraukta, kai nustatoma bent viena iš įstatyme paminėtų sąlygų, t. y. jei rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per šalių nustatytą ar kitą protingą terminą, ir antra, jei trūkumai yra esminiai ir nepašalinami.

Pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostata dėl sutarties nutraukimo negali būti aiškinama izoliuotai, kadangi sutarčių pabaigą reglamentuoja specialus CK XVIII skyrius. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nutraukiant sutartį, būtina laikytis CK 6.218 straipsnio tvarkos. Kaip teisingai pažymi ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, iš CK 6.218 straipsnio 1 dalies konstrukcijos akivaizdu, kad ši teisės norma yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą nei įstatyme, nei Sutartyje (sutarties 11 punktas) ieškovo nustatyta tvarka neinformavo, vienašališkai sutarties nenutraukė, nepavedė trūkumus pažalinti tretiesiems asmenims, todėl teisės į nuostolių (sumokėto avanso) atlyginimą pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį ir 6.658 straipsnio 3 dalį neįgijo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kita pirmosios instancijos išvada, kad atsakovas objektyviomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ieškovo atlikti darbai turi esminių trūkumų, dėl ko negalimas ir jo panaudojimas atsakovo veikloje. Sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai apie esminį internetinės svetainės trūkumą ir negalėjimą ja naudotis grindžiami vien tik deklaratyviais teiginiais, kurių nepatvirtina šiam klausimui spręsti aktualūs įrodymai (pvz. nepriklausomo eksperto, specialisto išvados), iš kurių būtų galima objektyviai nuspręsti dėl tokių teiginių teisingumo ir pagrįstumo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi atsakovui nepagrindus šių teiginių leistinais įrodymais, CK 6.665 straipsnio 3 dalies taikymas tampa iš viso negalimas.

Minėta, kad ieškovas sukūrė užsakovo internetinės svetainės dizainą ir atsakovas 2012 m. balandžio 20 d. šiuos darbus priėmė (t. 1, b. l. 12). Ieškovas 2012 m. gegužės 16-17 dienomis atsakovą informavo apie užbaigtus darbus, tačiau atsakovas už juos galutinai (išskyrus avansą) neatsiskaitė ir nurodė 19 trūkumų, dėl kurių, anot apelianto, tolimesnis svetainės naudojimas tampa negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą išvadai, kad ieškovas įgijo teisę į apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis, 6.200 straipsnis). Atsakovui neginčijant ieškovo atliktų darbų vertės, siekiančios jam sumokėto avanso dydį, ieškovas turi teisę į sumokėtą avansą ir pagal Sutartį (sutarties 11 punktas).

Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad esant tokiai situacijai, kai ieškovas informavo atsakovą apie darbų pabaigą dar 2012 m. gegužės 16 d., o atsakovas pretenziją dėl darbų trūkumų pareiškė tik 2012 m. spalio 29 d., internetinė svetainė į apelianto nurodytą serverį nebuvo perkelta dėl paties atsakovo veiksmų (neveikimo), kadangi jis nepateikė ieškovui reikalingų tam duomenų, nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto, nenurodė darbų trūkumų kaip tai numato Sutartis. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jis negali prisijungti prie ieškovo sukurtos interneto svetainės dėl ieškovo kaltės.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų atskirai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas materialinės teisės normų reikalavimų, tinkami taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, sprendimą tinkamai argumentavo, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas patyrė 907,50 Lt (262,83 Eur) išlaidų (t. 2, b. l. 108-110). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Artogama“ (juridinio asmens kodas 225635290) iš atsakovo UAB „Elgrandas“ (juridinio asmens kodas 302431326) 262,83 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimu.

Teisėjas Gintautas Koriaginas