Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant vaizdo konferenciniu būdu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Š. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista du kartus, paskutinį kartą 2018 m. rugpjūčio 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. B. 2020 m. spalio 10 d., apie 21.00 val., virtuvėje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.59 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su sugyventiniu J. B., peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam J. B. į kairį petį, taip padarė pjautinę žaizdą kairiame petyje, kas sukėlė nukentėjusiajam J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji V. B. teismo posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad 2020 m. spalio 10 d. ji su sugyventiniu J. B. išėjo pas vieną žmogų – pensininką, kuris jos paprašė jam apkirpti plaukus. Už apkirpimą, tas žmogus juos pavaišino alumi. Tada J. B. išėjo pirmas iš to žmogaus, bet ne namo, o pas kažkokį pažįstamą žmogų. O ji dar pasiliko pas tą žmogų, jis dar ją pavaišino alumi. Ji parėjusi namo, atsiprausė ir nuėjo miegoti, jos sugyventinio dar namie nebuvo. Tai galėjo būti apie 19.00 valanda. Ji buvo jau įmigusi, kai J. B. grįžo namo. Jis priėjęs prie jos, ją pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis nutempė jai antklodę, sakė, kodėl nėjai namo. Ji jam nieko nesakiusi, atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, nes norėjo užkasti. Jai pasiėmus peilį ir pjaustant valgį, jis priėjo prie jos, ją vėl pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais ir paėmė už peties, dėl ko ji automatiškai atsisukusi į jį jam įpjovė tuo peiliu. Ji labai išsigando, ką padariusi. Tuomet pasakiau J. B., kad duotų telefoną, nes reikia iškviesti greitąją pagalbą. Iš to streso jis nežinojo kur tas telefonas, o ji savo neturi, naudojasi abu vienu telefonu. Tuomet jam pasakiusi, kad bėgtu į penktą aukštą pas pažįstamus žmones išsikviesti greitosios pagalbos. Dar sakė, kad jis prisispaustų tą petį, kad nekraujuotų. Ji buvo su naktiniais, todėl kartu nėjo pas kaimynus. Jam išėjusi, ji užsirakino namų duris, nes norėjo persirengti. Jai besirengiant atvažiavo policija. Ji iškarto policijos pareigūnams durų neatidarė, nes dar rengėsi, be to, buvo išsigandusi dėl šio įvykio. Yra buvę ir anksčiau, kad ji smurtavo prieš savo sugyventinį, tačiau ir toliau gyvena kartu. Ji jau tada jo atsiprašė, jis jai atleido, jie gyvena kartu ir toliau. Supranta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, yra susiradusi anoniminių alkoholikų grupės telefono numerį, žada tą grupę lankyti. Mano, kad dėl alkoholio vartojimo ir vyksta tie konfliktai ir šis įvykis buvo įtakotas alkoholio.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji bei prokuroras. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamosios V. B. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

informaciniu pranešimu ROIK 0120000562766, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 10 d. 21.18 val., pranešėja buvusi žmona R. B. pranešė, kad ką tik pas ją atėjo J. B. perdurtu petimi, namie perdūrė sugyventinė, laukia kartu su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-19);

tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), pasitiko R. B., kuri paaiškino, kad pas ją į namus atėjo J. B.. kuris jai paaiškino, kad jį peiliu sužalojo sugyventinė. J. B. kraujavo kairysis petys, matėsi žaizda. Po to bendravo su J. B., vyrui kraujavo petys, matėsi, kad jis yra neblaivus, alkotesteriu jam nustatytas 2.22 promilių girtumas. Paklausus kas nutiko J. B. jokių tikslių aplinkybių nenurodė, tik teigė, kad peiliu jį sužalojo sugyventinė V. B., kuri šiuo metu yra adresu Mažeikiai, Sodų g. 11-32. Dėl girtumo ir patirto šoko J. B. tikslių aplinkybių nurodyti nesugebėjo. Po to atvykę medikai suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir išsivežė jį į VŠĮ Mažeikių ligoninę. Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) buto, pasibeldus į duris, jų niekas nedarė, nors viduje buvo moteris kuri šaukė, sakydama, kad buto durų mums nedarys. Į įvykio vietą buvo iškviesti gaisrininkai, kurių pagalba kopėčiomis pareigūnai užlipo į 32-ojo buto balkoną ir pateko į butą. Bute buvo sulaikyta V. B., moteris teigė, kad savo sugyventinio J. B. peiliu nežalojo. V. B. alkotesteriu buvo nustatytas 2.59 promilių girtumas. Įvykio vietoje virtuvėje ant stalo buvo rasti ir išimti du virtuviniai peiliai (b. l. 20-22);

prietaiso „Drager“ patikrinimo Nr. 8366 ir Nr. 8367 duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. spalio 10 d. 21.27 val. nukentėjusiajam J. B. nustatytas 2.22 promilių neblaivumas, o 2020 m. spalio 10 d. 22.13 val. įtariamajai V. B. nustatytas 2.59 promilių neblaivumas (b. l. 23);

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant stalo padėta pjaustymo lentelė, ant kurios du buitiniai peiliai, kurie išimti (b. l. 24-35);

nukentėjusiojo J. B. parodymais, kuriuose jis nurodo, kad su V. B. sugyventiniai yra 5 (penkerius) metus, veda bendrą ūkį, sutaria gerai. Anksčiau prieš jį yra smurtavusi. Gyvena jos vardu išduotame socialiniame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 10 d. vakare, apie 17 val., jis su sugyventine V. B. išgėrė pas draugą degtinės butelį. Jis išėjo į namus, o V. B. pasiliko. Grįžęs į namus pamiegojo, apie 21 val., į namus grįžo neblaivi V. B., tarp jų kilo žodinis konfliktas, ir būnant virtuvėje, V. B. pasiėmė nuo virtuvinio stalo peilį, norėjo pjauti maistą ir kadangi konfliktavo žodžiu, ji susinervino ir jam peiliu įbrėžė į kairę ranką, pataikė į petį. Jis iš buto išėjo, nes buvo išsigandęs ir nuėjo į buvusios žmonos namus, kuri gyvena penktame aukšte Sodų g. 11 name, Mažeikiai. Ten jam iškvietė medikus ir policiją. Atvykę medikai jam sutvarstė žaizdą ir nuvežė į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur susiuvo žaizdą ir išleido į namus, namie buvo apie 23 val., V. B. nebuvo. Jis į medikus daugiau nesikreipė ir nesikreips, tik eis perrišti žaizdą, V. B. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nenori, kad jai būtų paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium ir nebendrauti su juo, jai atleidžia (b. l. 37-38);

2020 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada Nr. G1514/2020(04), kurioje nurodyta, kad J. B. padarytas sužalojimas – pjautinė žaizda kairiame petyje. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis sužalojimas padarytas aštriu pjaunančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. jonui Budriui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pjautinės žaizdos kairiame petyje jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 50);

daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad peilis juodos spalvos kriauna, 2020 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), paimtas iš įtariamosios V. B.. Peilis rožinės spalvos kriauna, 2020 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu, Sodų g. 11-32, Mažeikiai, paimtas iš įtariamosios V. B.. Peilis skirtas buičiai - juodos spalvos kriauna, iš vienos ir iš kitos kriaunų pusių yra po tris metalines kniedes, 13,5 m., ilgio, metalinės geležties ilgis 19,5 cm., plotis 2,5 cm., ant smaigalio matyti maisto likučiai; Peilis skirtas buičiai - rožinės spalvos kriauna, kriaunos ilgis 10 cm., plotis 2,3 cm., gale kriaunos yra ovalo formos skylė, geležties ilgis 6 cm., ant smaigalio matyti maisto likučių (b. l. 69-74). Abu peiliai 2021 m. sausio 5 d. perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktą Telšių AVPK Mažeikių r. PK administratoriui A. G. saugojimui (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai – tiek nukentėjusiojo, tiek pačios kaltinamosios teismo posėdžio metu duoti parodymai, bendra įvykio informacija ROIK 0120000562766, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. G1514/2020(04), daiktų apžiūros protokolas, yra pakankami daryti išvadą, kad kaltinamoji V. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. B., peiliu dūrus vieną kartą jam į kairį petį ir taip padarant J. B. pjautinę žaizdą kairiame petyje. V. B. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, objektyvieji požymiai, t. y. nukentėjusiojo sužalojimas, padariniai – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs pjautinės žaizdos kairiame petyje padarymu, priežastinis ryšys tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių padarinių.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, individualizuotą, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamosios V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, už kurio padarymą numatyta vienintelė bausmę – laisvės atėmimas iki penkerių metų (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę: anksčiau teista du kartus už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (b. l. 83-86), šią nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus; ne kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 93-96); nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 97-98); turinti nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 79-82); lankėsi UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“, diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2) (b. l. 78), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrus vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. B. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 10 d. 21.50 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 14.45 val. (dvi paros) ir laikyti V. B. atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad išimtinio atvejo galimybė nustatoma vertinant visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Taigi taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Iš V. B. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, anksčiau teista du kartus už nesunkius smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 2018 m. rugpjūčio 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą to paties sugyventinio J. B. atžvilgiu, ir šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąją. Tačiau, vien formalus charakteristikos vertinimas, neįvertinus kaltinamosios socialinių ryšių bei kitų aplinkybių, neatitiktų teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys rodo, kad kaltinamoji V. B. nori keistis, supranta padarytos veikos pavojingumą, pripažįsta, kad turi polinkį alkoholiui, kaip pati teigė teismo posėdžio metu, yra susiradusi anoniminių alkoholikų grupės kontaktinius duomenis ir ketina gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. nurodė, kad kaltinamoji jo atsiprašė ir jis jai atleido, toliau kartu gyvena su ja.

Taigi, įvertinus kaltinamosios asmenybę, jos elgesį, socialinius ryšius, galima daryti išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra tinkama bausmė kaltinamajai. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamosios V. B. nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, V. B. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų terminui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tame tarpe ir alkoholio bei dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7 ir 10 punktai).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119-121) panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, supakuotas pakete Nr. 444395, užklijuotas su užrašu IT 01-1-40667-20, ir peilis, supakuotas pakete Nr. 275328, užklijuotas su užrašu IT 01-1-40667-20, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, atsižvelgus, kad tai yra buitinės paskirties virtuviniai peiliai ir įvertinus valstybės sąnaudas taikant turto konfiskavimą, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir ją nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. nuteisti galutine sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 10 d. 21.50 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 14.45 val. (dvi paros) ir laikyti V. B. atlikus 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. B. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7 ir 10 punktai).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjusi, V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, supakuotą pakete Nr. 444395, užklijuotą su užrašu IT 01-1-40667-20, ir peilį, supakuotą pakete Nr. 275328, užklijuotą su užrašu IT 01-1-40667-20, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, sunaikinti kaip menkaverčius.

Išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pakeistos, arba bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nuteistąją pasiunčiant atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164¹ straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistosios gyvenamosios vietos apylinkės teismo probacijos tarnybos teikimu.

V. B. išaiškinti, kad ji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.