Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Viktoro Onačko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutarimo, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

2. Pirmosios instancijos teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad nutarimui įsiteisėjus jo nuorašas pateiktinas VĮ „Registrų centras“ spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo/nepradėjimo.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu skundu ir visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, bei ją įvertinęs, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį

11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia skunde dėstoma pozicija. Pastebėtina, kad ANK nereglamentuoja priimtino sprendimo tais atvejais, kai nustatoma, jog administracinio nusižengimo teiseną formaliai pradėjo institucija ar jos pareigūnas, kuriam įstatymas nėra suteikęs tokių įgaliojimų (šiuo atveju – teismas). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pasirinkta procesinė pozicija yra racionali, nesukelianti procesinių kliūčių kompetentingai institucijai – VĮ „Registrų centras“ spręsti visus klausimus, susijusius su administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Ir priešingai, apeliaciniame skunde siūlomas procesinis sprendimas, kurį neva turėjo priimti pirmosios instancijos teismas – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kaip tik būtų sukėlęs daugiau neaiškumų. Atsižvelgiant į ANK 591 straipsnio 8 punkto nuostatas (kaip viena iš aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, yra priimtas ir nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną), toks nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną kaip tik būtų galėjęs tapti procesine kliūtimi VĮ „Registrų centras“ pareigūnams spręsti klausimus, susijusius su administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarime kaip tik ir pabrėžė, kad nutarimo nuorašas pateikiamas VĮ „Registrų centras“ spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo ar nepradėjimo, iš ko aiškiai matyti, kad institucija nėra saistoma jokių teismo veiksmų ar sprendimų. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje dalyje skundo argumentai nepasitvirtino ir yra atmestini.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį

12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė du iš anksčiau aptartų pažeidimų – būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, A. P. neįvykdė pareigos įstatymų nustatytu laiku sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, taip pat nepateikė akcininkės UAB „Navė“ reikalautos informacijos ir taip pažeidė šios akcininkės neturtines teises. Toliau nutartyje kaip tik ir pasisakytina, ar nurodyti pažeidimai buvo padaryti, ar teismo išvados yra teisingos.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo nustatytu laiku

14. Apeliaciniame skunde pagrindine priežastimi, dėl kurios nustatytu laiku nebuvo sušauktas ir neįvyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos teritorijoje dėl Covid-19 viruso plitimo grėsmės paskelbtas karantinas, kuris vėliau pakeičiant minėtą nutarimą buvo tęsiamas iki 2020 m. birželio 16 d. Pagal šio nutarimo 3.2.3 punktą išties buvo uždrausti visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai. Kita vertus, minėtu nutarimu nebuvo nustatyti jokie laikini pakeitimai, kiek tai susiję visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu ir įvykimu (pvz., atsakingi asmenys nebuvo atleisti nuo pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, nebuvo pratęstas terminas šiam susirinkimui sušaukti ir įvykti). Taigi nors ir buvo įvestas karantinas, o visuotinį akcininkų susirinkimą surengti įprastiniu būdu (akcininkams ar jų įgaliotiems asmenims fiziškai susirenkant ir būnant vienoje patalpoje ar kitoje vietoje) nebuvo galimybės, pati pareiga per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą liko nepakitusi ir ją buvo privalu įvykdyti. Čia ypač atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (ABĮ 21 straipsnio 3 ir 4 dalys) akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį, be to, bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi matyti, kad negalėjimas fiziškai susirinkti į vieną vietą, anaiptol, nėra kliūtis organizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, dalyvauti jame ir balsuoti. Vyriausybės nutarimu Lietuvos teritorijoje paskelbtas karantinas nelaikytina priežastimi, pateisinančia visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku.

15. Apeliaciniame skunde pažymima, kad minėtu Vyriausybės nutarimu karantinas nebuvo paskelbtas išsyk iki 2020 m. birželio 16 d. – iš pradžių karantino režimas nustatytas tik dviejų savaičių laikotarpiui, vėliau jo terminas buvo vis pratęsiamas. Anot atstovo, A. P. tokioje situacijoje tikėjosi, jog visuotinį akcininkų susirinkimą vis tik pavyks sušaukti įprastiniu būdu. Pasisakydamas dėl tokių apeliacinio skundo argumentų, teismas pabrėžia, kad bendrovės vadovas turi savo pareigas atlikti taip, kad jo elgesys atitiktų rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo matą. Tai reiškia, jog dėl prasidėjusios pandemijos kilus neapibrėžtumui ir rizikai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo gali nepavykti sušaukti įprastu būdu (fiziškai susirenkant akcininkams ar jų įgaliotiems atstovams), A. P., kaip bendrovės vadovas, privalėjo imtis veiksmų, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų sušauktas ir įvyktų kitais būdais, t. y. akcininkams dalyvaujant elektroniniu būdu, balsuojant arba raštu, arba elektroniniu būdu. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos tokios aplinkybės, dėl kurių minėtais būdais nebūtų buvę galima užtikrinti akcininkų dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime. Antai, neturima duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų informacinių technologijų sistemų gedimus ar kitus trikdžius, dėl kurių visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, dalyvavimą jame ir balsavimą nebūtų buvę galima užtikrinti naudojant informacines technologijas. Taip pat nenustatyta, kad aptariamam klausimui aktualiu laikotarpiu A. P. būtų buvęs nedarbingas. Spręstina, kad laikydamasis rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų, jis turėjo visas reikiamas galimybes nustatytu laiku sušaukti visuotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

16. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ABĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų (jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus), turi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad akcininkė UAB „Navė“ po 2020 m. gegužės 1 d. tokia savo teise nepasinaudojo, šiai akcininkei buvo žinomas metinių ataskaitų turinys, tai, kad šios ataskaitos yra priduotos (dėl jų pretenzijos nebuvo pareikštas), kitų svarstytinų klausimų nėra. Atsakydamas į tai teismas pažymi, kad visuotinis akcininkų susirinkimas privalo būti šaukiamas, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių klausimų jame turi būti svarstoma. Be to, ta aplinkybė, kad akcininkė UAB „Navė“ po 2020 m. gegužės 1 d. nesinaudojo visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyvos teise, nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. P. administracinę atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį šalinanti aplinkybė.

17. Taigi, apeliacinės instancijos teismui patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu toks pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

Dėl informacijos akcininkui nepateikimo

18. Kaip minėta, viena iš alternatyvių ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų yra įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitas įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas A. P. kaltę pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį grindė ir dėl to, kad šis per 7 dienas nuo akcininkės UAB „Navė“ reikalavimo pateikimo dienos nepateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodytų bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos dokumentų.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Navė“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama pateikti šią informaciją: 1) visų bendrovės sutarčių su UAB „Saulės spektras“ kopijas; 2) visas iš UAB „Saulės spektras“ gautas sąskaitas apmokėjimui; 3) visų mokėjimų UAB „Saulės spektras“ dokumentus (mokėjimo nurodymus, banko sąskaitos išrašus ar kasos išlaidų orderius, jei buvo mokama grynais pinigais); 4) informaciją (paaiškinimą), kokios konkrečiai paslaugos pirktos ir apmokėtos iš UAB „Saulės spektras“ (nurodant pirkimų ir mokėjimų paskirtį); 5) informaciją, kiek konkrečiai išleista pinigų reklamai „Facebook“ paskyroje 2019-2020 m. ir paskyros ataskaitą apie išlaidas reklamai 2019-2020 m.; 6) visų 2020 m. bendrovės atliktų pirkimų dokumentus (sutartis, sąskaitas, mokėjimų dokumentus); 7) visų 2020 m. bendrovės atliktų pardavimų dokumentus (sutartis, sąskaitas, mokėjimų dokumentus); 8) bendrovės banko sąskaitos išrašą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; 9) 2020 m. kasos knygą ir informaciją apie grynųjų pinigų likutį bendrovės kasoje 2020 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 4). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo UAB „Navė“, kad prašomi pateikti susipažinti dokumentai priskiriami prie bendrovės neviešinamos (net ir akcininkams) komercinės veiklos duomenų, todėl nebus pateikti (b. l. 5).

20. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nepateikus nurodytų duomenų buvo pažeistos UAB „Navė“ neturtinės teisės. Atstovo įsitikinimu, akcininko prašyta informacija nepatenka į ABĮ 18 straipsnio, reglamentuojančio akcininko teisę į informaciją, ribas, nes nebuvo prašoma pateikti nė vieno iš šiame straipsnyje išvardintų dokumentų, o pateiktas atsakymas nebuvo formalus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

21. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte kaip viena iš akcininko turimų neturtinių teisių yra įvardijama teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra išvardijami dokumentai ir duomenys, su kuriais per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privaloma sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) juos pateikti. Pažymėtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis, nes minėtoje normoje įvardinus kai kuriuos konkrečius dokumentus ir duomenis, toliau yra kalbama apie „kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas“. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma, kad bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą.

22. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021). Tokios kategorijos bylose naudojantis suteikta teise svarbus kriterijus – nepiktnaudžiavimas ja, o vykdant pareigą – ne formalus jos įvykdymas, o kokybiškai turiningas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

23. Nagrinėjamu atveju UAB „Navė“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė raštą dėl informacijos pateikimo. Nors šiame rašte nebuvo prašoma pateikti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įvardintus duomenis ir dokumentus, tai, priešingai nei teigiama skunde, neužkerta kelio traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nes, kaip minėta, ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje pateiktas duomenų ir dokumentų sąrašas nėra laikytinas baigtiniu. Į pateiktą raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakė 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu, tačiau tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. pareigą aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus) įvykdė tik formaliai. Atsisakymą pateikti duomenis/dokumentus A. P. grindė tuo, kad prašomi pateikti duomenys ir dokumentai yra priskiriami prie bendrovės neviešinamos (net ir akcininkams) komercinės veiklos duomenų. Visgi pateikdamas tokį atsakymą ir nurodydamas tokią atsisakymo pateikti informaciją priežastį, jis nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašyme nurodyti dokumentai ir duomenys priskirti prie neviešintinų komercinės veiklos duomenų. Toks lakoniškas ir nemotyvuotas atsakymas nelaikytinas tinkamu bendrovės vadovo pareigos įgyvendinimu, juolab, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Navė“ pateiktas prašymas buvo argumentuotas, jame nurodytas ne tik faktinis, bet ir teisinis informacijos reikalavimo pagrindas (kylantys įtarimai dėl A. P. galimo asmeninių interesų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų konflikto, CK 2.87 straipsnio 4 dalies pažeidimo). Pabrėžtina, jog akcininkų teisės yra numatytos ne tik ABĮ, bet ir kituose teisės aktuose, pvz., CK. Antai, vienas ar keli akcininkai, kurių turimų ar valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.124 straipsnis, 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškime pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą turi būti nurodytos pakankamai konkrečios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas mano, kad juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai neveikė tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Suprantama, kad jog neturint galimybės disponuoti reikiama informacija, nurodyti ir pagrįsti tokias aplinkybes tampa žymiai sunkiau. Dėl to nemotyvuotu ir formaliu atsakymu gali būti sudaromos kliūtys akcininkui ginti tiek savo, tiek juridinio asmens, kurio dalyviu jis yra, interesus. Šiuo atveju, kaip minėta, į teisiniu ir faktiniu požiūriu argumentuotą prašymą pateikti atitinkamus duomenis bei dokumentus buvo pateiktas lakoniškas, nemotyvuotas atsakymas, apsunkinantis UAB „Navė“ galimybes ginti savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio akcininkė yra, interesus. Be to, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarime, nėra duomenų, kad prašomai pateikti informacijai būtų suteiktas komercinės paslapties statusas, kita vertus, esant tokiai aplinkybei yra pagrindas reikalauti, kad informacijos reikalaujantis subjektas pasirašytų konfidencialumo sutartį. Visos šios anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, pateiktas formalus atsakymas vertintinas kaip nepagrįstas atsisakymas pateikti bendrovės akcininkui UAB „Navė“ prašomą informaciją ir dokumentus. Tokiu būdu kaip pilnai pasitvirtinusios pripažintinos skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl ABĮ 24 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 3 dalies (iki 2020 m. gegužės 1 d. nesušaukiant visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo) bei ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies (įstatymo nustatytu terminu nepateikiant bendrovės akcininkui prašomos informacijos) nuostatų pažeidimo, kas atitinkamai sudaro pagrindą konstatuoti A. P. kaltę padarius ABK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

24. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens atstovo išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo šį nutarimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Viktoro Onačko skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.