Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, P. T. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-10-21, 20.00 val., iki 2018-10-23, 14.55 val. (dvi dienos), nuo 2018-11-20, 11.05 val. iki 2018-11-22 (dvi dienos), ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018-11-22 iki 2019-02-20.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2019-02-20.

Kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteista iš P. T. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 142,69 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 69 ct) žala už S. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu P. T. nuteistas už tai, kad jis, 2018-10-21, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių S. P. į įvairias kūno vietas, taip dėl veido poodinės kraujosruvos padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl dešinio viršutinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiajam S. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, jis, 2018-11-20, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą ranka sudavė J. T. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmą bei dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio skruosto nubrozdinimo ir patinimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo P. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu, sutinka su P. T. vertinimu, kad šiuo atveju bausmė nebuvo individualizuota tinkamai.

8. Apygardos teismas pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

9. Remdamasis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. P. T. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. nusikaltimus, numatytus BK 11 straipsnio 3 dalyje, priskiriamus tyčiniams nesunkiems nusikaltimams. Kaip matyti, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas 2019 m. vasario 20 d. nuosprendyje nurodė, jog P. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas taip pat nurodė, jog P. T. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, o tai rodo jo didesnį pavojingumą, nenorą taisytis. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pagal LITEKO duomenis, P. T. buvo teistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį, tačiau teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu. Kita vertus, nors P. T. laikomas neteistu, tačiau praeityje padarė tyčinius nusikaltimus ir tokia kriminalinė patirtis charakterizuoja jį kaip linkusį nusikalsti asmenybę, kas leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas P. T. už nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas parinkdamas P. T. bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, įstatymo nuostatas taikė tinkamai, tačiau skirdamas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką - šešis mėnesius laisvės atėmimo ir nustatydamas subendrintą bei galutinę vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė įstatymo normas ir skyrė per griežtą bausmę, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgė į aplinkybes, jog P. T. prisipažino, gailisi, nusikalstamas veikas padarė būdamas girtas, baustas administracine tvarka, nedirba, į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas, taip pat teismas įvertino padarytų veikų bei nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir P. T. savo kaltę pripažino, todėl buvo pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuosprendžiu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Išnagrinėjus bausmių skyrimo motyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad atsižvelgė į aplinkybes, jog P. T. prisipažino, gailisi, nurodė, jog skirtinos bausmės dydžiu mažesnės , nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai, tačiau net ir nurodęs šias reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas jų reikšmės tinkamai neįvertino, parinkdamas ir paskirdamas konkrečius bausmės dydžius tolygius sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį). Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog P. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, rodo, jog nuteistasis iš tiesų kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sumažinti bei sušvelninti dėl padarytų nusikalstamų veikų kilusias neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir nukentėjusiesiems, jų atsiprašė. Be to, P. T. pripažino, kad nusikalstamas veikas padarė įtakotas alkoholio ir žada, kad ateityje alkoholio nebevartos, kas taip pat rodo nuteistojo siekį keisti ne tik savo įpročius, bet ir gyvenimo būdą. Būtina įvertinti ir tai, jog skiriama bausme yra siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet taip pat paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju, ypač įvertinus tai, kad P. T., priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra neteistas, į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus geriau pasiekti paskyrus mažesnes savo dydžiu laisvės atėmimo bausmes, negu yra paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į visa tai, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendis yra keistinas bausmės individualizavimo aspektu (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

12. Sumažinus už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam P. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžius, keistinas ir šių bausmių subendrinimas, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, leidusias sumažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžius, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pridėtina bausmės dalis, lygi minimaliam tos bausmės rūšies dydžiui, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

13. Apeliaciniame skunde P. T. taip pat prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).

15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad P. T. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, nes pagal LITEKO duomenis Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose P. T. pareikšti kaltinimai padarius smurtinius nusikaltimus. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo motyvas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neteisingas ir negalimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. T. atžvilgiu tuo metu nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, galioja nekaltumo prezumpcija. Visgi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytomis veikomis, ir su nuteistojo asmenybe konstatuoja, jog taikyti P. T. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo.

16. Nuteistojo padarytos veikos yra tyčinės, nukreiptos į baudžiamojo įstatymo labiausiai saugomą vertybę - žmogaus sveikatą. Kaip jau minėta anksčiau, P. T. praeityje buvo padaręs nusikalstamų veikų, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t.1, b. l. 162-165), nusikalstamas veikas, už kurias P. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė pažeidęs kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. M. (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28476-18, t.2, b. l. 42-45). Tačiau jis paskirtos kardomosios priemonės nesilaikė, padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko kardomoji priemonė buvo pakeista į griežtesnę- suėmimą ( 2t.b.l.164-165). Be viso to, 2019-02-25 P. T. atžvilgiu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2019-03-21. Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų (BK 41 straipsnis). Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis gailisi, nori dar kartą atsiprašyti nukentėjusiųjų, susirasti darbą ir atlyginti priteistą žalą, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos paneigiančiomis anksčiau išvardytus ir aptartus byloje esančius duomenis, kurie rodo, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą.

17. Papildomai pažymėtina, kad nuteistojo P. T. skunde dėstomi teiginiai, susiję su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis (lygtinis paleidimas taikant intensyvią priežiūrą) šioje byloje nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti:

P. T. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų;

P. T. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (keturių) mėnesių;

panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl P. T. už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių subendrinimo ir bausmes subendrinti iš naujo;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.