- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 1-380-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00015-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- T. Č.
- Kaltinamasis
- J. J.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. J. grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas:
jis 2012 m. sausio 27 d. apie 15.15 val. atėjęs į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) pastatą, esantį A. Jakšto g. 6, Vilniuje, prie įėjimo į šį pastatą, bendraudamas su STT Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiąja specialiste J. R., pastarajai pasakė, kad yra įtariamas vaiko tvirkinimu ir, kad šioje byloje, kontroliuojamoje (duomenys neskelbtini) prokuratūros, įrodymai yra suklastoti, prašė šią bylą paimti į STT ir peržiūrėti. Kai J. R. jam paaiškino, kad STT neturi įgaliojimų vertinti prokurorų proceso veiksmus ir sprendimus, jis uždavė klausimą: „Ar tirsit bylą, jei bus nušautas prokuroras?“. J. R. paklausus, ar jis tikrai nori nušauti prokurorą, jis (J. J.) atsakė, kad jam daugiau nieko kito nelieka.
Nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. 2011 m. balandžio 29 d. pranešta apie įtarimą pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl seksualinio prievartavimo mažamečio atžvilgiu). Šį ikiteisminį tyrimą organizavo, jam vadovavo bei 2012 m. sausio 26 d. su kaltinamuoju aktu perdavė teisminiam nagrinėjimui Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras T. Č..
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu, J. J. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis buvo atėjęs kreiptis pagalbos į STT dėl prieš jį sufabrikuotos baudžiamosios bylos. Jis norėjo, kad bylą patikrintų, galbūt įvertintų netinkamai atliekamus ar neatliekamus proceso veiksmus, jo manymu, tai galėjo padaryti STT. Jo byloje buvo ir kitas kaltinamasis, bet galiausiai jis buvo vienas paliktas „tiems liūtams sudraskyti“. Jis nuėjo į STT kreiptis pagalbos, bet buvo ne taip suprastas. Atsakydamas į klausimą, ar jis uždavė STT pareigūnei klausimą „ar tirsit bylą, jei bus nušautas prokuroras?“ kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu pažodžiui negali pasakyti, tačiau tai tikrai nebuvo kažkoks grasinančio pobūdžio pasakytas sakinys, tai paimta iš konteksto kalbant apie ir šiuo metu nesibaigiančios K., V. ir kitų žudynių bylos. Jis taip pat kaltinamas, kad prievartavo savo vaiką, jo byla tęsiasi jau 16 mėnesių. Jis savo vaiko neprievartavo. Toliau kaltinamasis paaiškino, kad jis bendravo su J. R., bet į STT jis nuėjo ne su grasinimais, o tikslu paprašyti pagalbos dėl jam pateiktų kaltinimų. Pokalbio kontekste jis galbūt buvo neteisingai suprastas. Jam net minčių nekilo apie grasinimą, jam „jau ir ašaros, ir juokas čia tose bylose“, jis nebespėja važinėti po teismus. Bylos, kurioje jis kaltinamas nusikaltimu prieš savo vaiką, medžiaga leidžia manyti, kad prokuroras T. Č. turi kažkokį piktavališkumą jo atžvilgiu. Jo manymu, T. Č. kaip pareigūnas elgiasi neteisingai, jam pareiškė absurdišką kaltinimą. Kaltinamasis aktas pagrindinėje byloje surašytas taip, kad jis būtų kuo labiau apjuodintas, pažemintas, tą kaltinamąjį aktą skaitė daug žmonių, kaltinamajame akte vartojami žodžiai, kurių byloje nepavartojo nė vienas liudytojas ar jis pats. Jis J. R. prašė imtis priemonių, kad galbūt prokuroras piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Bet jo manymu, J. R. nesuprato, kad pas ją jis atėjo su rimtomis bėdomis. Jis nesuprato, ar ji su juo rimtai kalbėjo, ar tik pasišaipė iš paprasto, teisybės bandančio ieškoti žmogaus. Galbūt jis pokalbio metu ir paminėjo tyrėjo, prokuroro pavardę. Tikriausiai jis sakė, kad surašytas kaltinamasis aktas yra visiškas absurdas. Pagrindinės bylos tyrimo metu jis dažnai skambindavo prokurorui ir tyrėjai Oksanai, klausdavo, kas jam buvo neaišku.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. Č. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) prokuroru ir yra atsakingas už sritį, susijusią su seksualiniais nusikaltimais prieš mažamečius vaikus. Šiuo metu jis gali suklysti vardindamas datas, tačiau, kiek pamena, 2011 m. balandžio 20 d. pareiškėja J. J. pateikė pareiškimą, kad J. J. seksualiai prievartauja savo sūnų. Dėl to jis pats asmeniškai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 150 straipsnį ir atlikto tyrimo metu įtarimai bent jau jo nuomone pasitvirtino, byla su kaltinamuoju aktu 2012 m. sausio 26 d. buvo perduota į Vilniaus apygardos teismą, tą pačią ar kitą dieną, kaltinamasis aktas buvo įteiktas ir J. J.. Apie J. J. vizitą į STT ir ten išsakytus grasinimus jis gavo pranešimą iš skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo. Jis sužinojo, kad prokuratūroje yra gautas pranešimas apie tai, kad įtariamasis jo tirtoje byloje, kuri jau perduota į teismą, J. J. buvo nuvykęs į STT ir išsakęs tuos grasinimus. Jam taip pat skambino 3 PK vadovas Š. ir pasakė, kad jie gavo pranešimą, kad asmuo atvyko į STT ir išsakė prokurorui grasinimus. Jis, T. Č., į tuos grasinimus pasižiūrėjo labai rimtai, praktiškai dėl grasinimo realumo neabejojo, kadangi pagrindinėje byloje dėl įtariamojo J. J. elgesio, bendravimo būdo, išsišokimų, kuomet jis praktiškai apie du mėnesius jam skambindavo po 2-3 kartus į dieną, jis J. J. buvo paskyręs psichiatrijos ekspertizę. Jis per savo 18 metų darbo patirtį pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, įspėjo savo šeimą, visiems pasakė būti atsargiems, jo šeimoje atsirado diskomfortas, tik šiuo metu jau po truputį baimė atslūgsta, bet pačioje pradžioje tai atrodė labai rimta. Tyrimo pagrindinėje byloje metu J. J. iš esmės turėjo reikalų tik su juo, jis buvo vienintelis prokuroras, tai nebuvo reikšminga ar labai sudėtinga byla, tiriama nusikalstama veika specifinė, pagrindiniai duomenys buvo gauti iš mažamečio nukentėjusiojo, byloje užteko vieno prokuroro. Kadangi byla negali būti be prokuroro, jo atostogų metu trumpai jį pavadavo byloje prokurorai N. K. ir E. B.. Tačiau visi J. J. grasinimai buvo išsakyti būtent jam, T. Č.. Paminėti prokurorai niekada nesiskundė J. J. veiksmais. Tyrimo metu jam skambindamas J. J. turėdavo didelių pretenzijų, visada kildavo konfliktinė situacija. J. J. sakydavo, kad jam klastojama byla, vis pabrėždavo, ar jis (t. y. T. Č.) nebijo K. varianto. Jis suprato iš J. J. pasakymų, kad K. šaudė, todėl jis irgi gali kažką panašaus padaryti. Kalbant apie pagrindinę bylą, mažametis nukentėjusysis buvo apklaustas tris kartus ir visų apklausų metu vaikas tvirtindavo tą patį. Todėl dėl įtarimų J. J. jis neabejojo. Bendraudamas telefonu J. J. šaukdavo, mėtydavo ragelį, nenorėdavo priimti įteikiamų dokumentų. Būdavo, kad procesinius dokumentus J. J. tekdavo įteikti „į rankas“, tačiau atvykęs į prokuratūros fojė jis iš pradžių dokumento neimdavo, sukeldavo triukšmą, atsistodavo pakankamai arti, provokuodamas kontaktui. Jis taip šūkaujantį įtariamąjį stengdavosi palikti ir būdavo, kad net tokiu būdu dokumentas nebuvo įteikiamas, tekdavo jį siųsti paštu. Sužinojęs, kad nuėjęs į STT J. J. grasino nušauti prokurorą, jis ėmė nešiotis su savimi tarnybinį ginklą, nes jautėsi nesaugiai. Surašęs kaltinamąjį aktą pavedė tyrėjai O. K. jį įteikti J. J.. Beje, ikiteisminio tyrimo metu O. K. jam taip pat skundėsi, kad J. J. jai skambina ir vis pagrasina, ar ji nebijanti D. K. varianto. Nuo tada, kai susitikęs dėl dokumentų įteikimo J. J. pradėjo elgtis įžūliai, iššaukiančiai, šūkaudavo, provokuodavo kokiems nors neteisėtiems veiksmams, jis ėmė riboti pasimatymus su J. J.. Su pastaruoju bent du kartus jis matėsi vaiko apklausose, grasinimus J. J. išsakydavo visada betarpiškai jam, jei šalia būdavo koks pašalinis asmuo, J. J. niekada negrasindavo. Tai, ar jis nebijo K. varianto, J. J. jam yra pasakęs telefonu. Telefonu J. J. sakydavo, kas davė jam (T. Č.) teisę atimti vaiką, kodėl klastojama byla, neleidžiama kaltinamajam su vaiku pasimatyti. Paaiškinus atliekamų proceso veiksmų esmę, J. J. kelioms sekundėms apsiramindavo, bet po to vėl pradėdavo kartoti tą patį. Kuomet J. J. pratrūkdavo kantrybė ir pasakydavo, ar jis nebijo Kedžio varianto, jis (T. Č.) J. J. paklausdavo, ar pastarasis taip grasina prokurorui. Tuomet J. J. kardinaliai pasikeisdavo, gal net nustodavo šaukti, bet po to vėl pradėdavo šaukti.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. R. parodė, kad pamena, kad 2012 m. sausio 27 d. po 15 valandos, gal 15.15 val. atvyko interesantas. Tuo metu ji dirbo pareiškimų nagrinėjimo skyriuje, ji buvo atsakinga už į STT atvykstančių asmenų priėmimą, o tą dieną pagal grafiką buvo jos budėjimas. Tai reiškia, kad ji atskinėjo į skambučius ir priimdavo pareiškėjus. Jai paskambino apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad yra atėjęs žmogus. Paprastai atvykusius asmenis jie nusiveda į antrame aukšte esantį kabinetą, bet kadangi skyriuje ji yra vienintelė moteris, tiesiog žodiniu susitarimu su apsaugos darbuotojais, kad jei atvyksta žmogus, kuris gali būti nervingas ar kelti tam tikrų problemų, kad po to nereikėtų kviesti apsaugos, apsaugos darbuotojas neišrašo tokiam asmeniui leidimo, o ji su atėjusiu žmogumi bendrauja tiesiog šalia apsaugos posto. Matomai šiuo atveju ir buvo taip, kad apsaugos darbuotojas jos paprašė nulipti žemyn ir pabendrauti su atvykusiu asmeniu. Paprastai jie bendraudami su atvykusiais asmenimis jų prisistatyti neprašo, nes dauguma besikreipiančių į jų tarnybą asmenų pageidauja likti anonimiški. Tad, jei paskambinęs ar atvykęs žmogus pats neprisistato, to nereikalauja ir STT darbuotojai. Šiuo atveju atvykęs asmuo (esantis teismo posėdžių salėje kaltinamasis J. J.) nebuvo vedamas į viršų ir užregistruotas, jis atvykęs nepateikė jokio dokumento. Atsisėdus bendrauti, J. J. pasakė, kad nori skųstis prokurorų veiksmais, nes jie fabrikuoja jam bylą, klastoja įrodymus, J. J. kalbėjo bendromis frazėmis. Ji tada pabandė J. J. paiškinti, kad jie prokurorų veiksmų nekontroliuoja, nevertina, STT neturi tokios kompetencijos. Tuo metu pradėjo matytis, kad žmogus pradėjo nervintis, kilo įtampa. J. J. pasakė, kad jis neturi kitos išeities, kad jį kaltina vaiko tvirkinimu ar prievartavimu, ji tiksliai negali pasakyti, kad jis nesisamdė advokato, nes yra nekaltas. Ji dar kartą J. J. atsakė, kad jie negali kontroliuoti prokuroro veiksmų, kad tai daro aukštesnysis prokuroras, kad toliau yra teismas ir pan. Įtampa augo tiesiog akyse, jai pasidarė nebejauku bendrauti, nes J. J. pradėjo tiesiog pykti, matėsi, kad nebeklauso, ką ji jam sako. Ji pasakė, kad jie negali paimti bylos iš prokuratūros, ją peržiūrėti, išnagrinėti, vertinti surinktų įrodymų teisingumą. Tada J. J. iškart paklausė, ar tirsit bylą, jei bus nušautas prokuroras. Ji nustebo ir paklausė, ar J. J. tikrai ruošiasi nušauti prokurorą, o jis atsakė, kad jam nėra kitos išeities. Bet tai J. J. pasakė labai šaltu veidu, tikrai nejuokaujant. Ji tikrai dažnai susiduria su žmonėmis, kurie skundžiasi ir sako, kad čia jus visus, kaip L., reikia iššaudyti, ir į tokius pasisakymus tiesiog nereaguoja. Tačiau šis atvejis buvo išskirtinis, kadangi matėsi, kad žmogaus viduje tvyro įtampa, kad atrodo, jog jis tuoj pratrūks, kad kažkas įvyks. Jai grasinimas pasirodė labai rimtas. Kad nuimtų įtampą, ji pradėjo klausinėti, kokia prokuratūra, J. J. vėl ėmė skųstis prokuroro veiksmais, bet prokuroro pavardės nepasakė, tik pasakė, kad tai (duomenys neskelbtini) prokuratūra. Tuomet ji pasakė, kad aukštesnė prokuratūra yra generalinė prokuratūra, bet reikia žiūtrėti kiekvieną veiksmą ir pan. Ji dar du kartus J. J. pakartojo, kad jis gali skųsti prokuroro veiksmus, bet J. J. pakilo išeiti ir buvo nepatenkintas tuo, kad jie neiko nesiima ir nieko nedarys. Po to, kai jis išėjo, neilgai trukus ji paskabino STT saugumo skyriaus viršininkui D. G. ir pasakė, kad buvo tokia situacija ir paklausė, ar apie tai turėtų pranešti. D. G. jai pasiūlė parašyti pareiškimą policijai, po to, jau ikiteisminio tyrimo metu, ji J. J. atpažino iš nuotraukų. STT turi galimybę įrašyti pokalbius su interesantais, bet paparastai įrašai nedaromi. Šiuo atveju, siekiant užtikrinti apsaugą, su J. J. bendravo apačioje, kur yra kameros, kurios nufilmavo, kad J. J. buvo atėjęs į STT. Jai besikalbant su J. J. apsaugos darbuotojas galėjo juos matyti. J. J. savo baudžiamosios bylos numerio nenurodė, tik patikslinus pasakė, kad byla yra (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, o jis yra kaltinamas vaiko tvirkinimu ar prievartavimu. Ji patikėjo J. J. grsinimu, kadangi tikrai nepraneša apie visus atvejus. Paskutinė J. J. pokalbio metu pasakyta frazė – „aš galvojau, kad jūs galite daugiau“. Tai J. J. pasakė piktai.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja O. K. parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio asmens seksualinio prievartavimo, buvo pavesta atlikti tyrimą jų skyriui, uždėta viza atlikti tyrimo veiksmus jai. Ji yra (duomenys neskelbtini) tyrėja. 2011 m. balandžio 29 d. J. J. buvo iškviestas, jam buvo pranešta apie įtarimą. J. J. labai impulsyviai sureagavo į tą įtarimą, pradėjo taip šaukti, kad į jos kabinetą net atėjo viršininkas V. A.. Iš to, kiek bendravo vėliau, suprato, kad J. J. labai impulsyvus žmogus. Ji bendravo su J. J. iki 2012 m. sausio 26 d., kuomet byla buvo perduota į teismą. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad 2011 m. vasarą J. J. buvo paskirta psichiatrijos ekspertizė, atėjęs pasiimti šaukimo ir pamatęs, kad turi nuvukti į Kojelavičiaus gatvę, pradėjo skųstis pareigūnų kompetencija, sakė, kad byla fabrikuojama, jis šmeižiamas, kad pareigūnų melui ir šmeižtui nėra ribų, kad pareigūnai per toli nuėjo, kad vos ne nori jį padaryti „durneliu“, pasodinti. Visa tai impulsyviai išsakydamas J. J. pasakė, kad jie sulauks K. pasekmių su tokiais tempais, o jai pasitikslinus, dėl ko, jis nieko nepasakė, aprimo. Toje byloje ji atliko veiksmus kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnė. Tyrimą organizavo ir kontroliavo prokuroras T. Č.. Joks kitas prokuroras toje byloje jai nėra davęs pavedimų. Visus proceso veiksmus ji derindavo su prokuroru T. Č., taip pat tiek pirminis, tiek ir galutinis įtarimai buvo derinti su T. Č.. Dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo, duomenų, kad J. J. anksčiau gydėsi nebuvo, tačiau kadangi byla specifinė, nukentėjo mažametis, pagal praktiką, tokia ekspertizė dažniausiai skiriama tiek įtariamajam, tiek ir mažamečiui, siekiant pažiūrėti, kokia yra žmogaus psichika. Praktiškai teismo psichiatrijos ekspertizė skiriama kiekvienoje tokioje byloje. Ekspertizė buvo paskirta ir dėl to, kad apklausos vykdavo konfliktiškai, J. J. nuo pat pradžių sakydavo, kad čia viskas yra šmeižtas ir melas. Į teismą dėl ekspertizės skyrimo kreipėsi prokuroras T. Č.. Apklausos vyko VPK pastate. Per vaiko apklausas J. J. elgėsi audringai, ji bijojo, kad triukšmo neišgirstų kitame kambaryje buvęs vaikas. Ji yra ir viena apklaususi J. J., iš pradžių į pirmą apklausą prieš pateikiant įtarimą jis atėjo ramus, bet perskaičius jos kabinete įtarimą, J. J. emocijos ėmė lietis per kraštus. Kuomet 2011 m. vasarą J. J. paminėjo apie K., ji pranešė apie tai savo viršininkui, ir tuomet viršininkas jai pasakė, kad jį įspėtų, kuomet atvyks J. J.. Visą laiką po to šalia jos kabineto, jame esant J. J., budėjo operatyvinis darbuotojas. Ji suprato, kad J. J. gali imtis tam tikrų veiksmų, nes jis taip viską išsakė apie tą bylą, nuo pradžių teigė, kad pareigūnai meluoja, fabrikuoja bylą. Jo pasisakymas buvo kaip realus grasinimas. Nei prokuroras N. K., nei prokurorė E. B. šioje baudžiamojoje byloje jai nedavė pavedimų. J. J. apie K. pasakė jos kabinete, kadangi toji byla yra garsi ir yra žinoma, kokios ten pasekmės, tokį J. J. pasisakymą ji suprato kaip grasinimą tyrėjui, prokurorui – atliekantiems ir kontroliuojantiems ikiteisminį tyrimą pareigūnams. Prokuroras jai yra skambinęs ir sakęs, kad J. J. ateinant į prokuratūrą pasiimti prašymų, nuolat tarp jų kyla ginčai. J. J. yra impulsyvus žmogus, jo išsisakymai jai kartais peraugdavo į audringus, J. J. išsiliedavo ir išeidavo. Ji ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba STT saugumo skyriaus specialistu. Pamena, kad 2012 m. sausio 27 d. darbo pabaigoje, tai buvo po 15 val., į STT patalpas, esančias Jakšto g. 6, atėjo žmogus. Jis tuo metu budėjo poste, ir atėjęs žmogus priėjęs prie jo pasakė, kad ar tai jis nori parašyti pareiškimą, ar pranešti apie korupciją. Tuomet jis pakvietė STT pareiškimų nagrinėjimo skyriaus specialistą. Į jų įstaigą dažnai ateina žmonės, tai nebuvo išskirtinis atvejis. Paskui pareiškimų nagrinėjimo skyriaus specialistė su tuo žmogumi atsisėdo ir bendravo. Jis negali atpažinti to asmens. Pamena, kad buvo taip, jog po to, kai tas vyriškis išėjo, jis kitoje patalpoje pamatė, kad ten yra specialistė J. R. ir yra daromas apsaugos kamerų vaizdo įrašas apie minėto vyriškio apsilankymą. Iš kalbos suprato, kad pokalbio metu buvo grasinama prokurorui. Atėjus žmogui, dažniausiai būna taip, kad pakviečiamas budintis STT specialistas.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. B. parodė, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamasis buvo J. J., organizavo ir jam vadovavo prokuroras T. Č.. Jei neklysta, pastarojo atostogų metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo nagrinėjamas J. J. skundas dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės ir skyriaus vyriausiosios prokurorės rezoliucija jai buvo pavesta dalyvauti nagrinėjant šio įtariamojo skundą. Skundą nagrinėjo teisėjas A. B., tą vienintelį kartą ji ir buvo susitikusi su įtariamuoju. Konfliktų su juo nebuvo, vyko įprastinis procesas, kuriame ji dalyvavo kaip valstybės kaltintoja. Buvo suteikta teisė pasisakyti įtariamajam ir jai, jie išklausė priimtą nutartį. Tuo tas bendravimas ir baigėsi.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas N. K. parodė, kad jis pagal vidinius skyriaus nuostatus keičia prokurorą T. Č. jo atostogų metu ir nebuvimo darbe metu. Jis dabar tiksliai nepamena, bet jam atrodo,kad praeitų metų vasarą buvo vienas įtariamojo J. J. prašymas, kurį turėjo išspręsti prokuroras. Jis bijo pameluoti dėl prašymo turinio, jam atrodo, kad tai buvo kažkas dėl kardomosios priemonės pakeitimo ar jos sąlygų. Jis prisimena, kad rašė atsakymą ar nutarimą, kurio negali prisiminti. Galbūt su asmeniu, prisistačiusiu J., buvo ir trumpas telefoninis pokalbis. Konflikto nepamena.
Iš byloje esančios Vilniaus apskrities 3 PK įvykių ataskaitos matyti, kad 2012 m. sausio 27 d. 17.16 val. gautas J. R. pranešimas, kad į STT apie 15.15 val. atvyko maždaug 40 metų amžiaus vyras ir skundėsi (duomenys neskelbtini) prokuratūroje nagrinėjama baudžiamąja byla, kur jis įtariamas vaiko tvirkinimu. Jis teigė, kad yra nekaltas, kad įrodymai klastojami ir pan. Jam paaiškinus, kad visus proceso veiksmus reikia skųsti aukštesniajam prokurorui ir teismui, kad STT prokurorų atliekamų veiksmų nekontroliuoja, šis paklausė, ar STT tirtų bylą, jei būtų nušautas prokuroras. Paklausus, ar jis tikrai nori nušauti prokurorą, šis atsakė, kad jam nėra kitos išeities. Asmuo neprisistatė, iš pažiūros buvo ramus, tačiau labai įsitempęs. Prie pranešimo pridedamos nuotraukos, kuriose užfiksuotas minėtas asmuo (b. l. 3).
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroro 2012 m. sausio 30 d. reikalavimo matyti, kad prokuroras, vadovaudamasis BPK 167 straipsnio 2 dalimi, 169 straipsnio 2 dalimi, reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nenustatytos asmenybės vyro veiksmų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (b. l. 6).
Iš byloje esančio 2012 m. sausio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. R. iš jai pateiktų 5 asmenų nuotraukų atpažino J. J. (užfiksuotą nuotraukoje Nr. 4) kaip asmenį, kuris grasino nušauti prokurorą (b. l. 9-11).
Iš byloje esančio 2012 m. sausio 31 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. R. pateikė STT apsaugos kamerų (Jakšto g. 6, Vilniuje, prie apsaugops posto ties įėjimu į STT pastatą) 2012-01-27 apie 15.10 val. – 15.30 val. darytą vaizdo įrašą, perrašytą į kompaktinį diską (b. l. 12-13). Šis vaizdo įrašas apžiūrėtas, surašant 2012 m. kovo 6 d. apžiūros protokolą (b. l. 52-53).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje nėra abejonių dėl to, kad kaltinamasis J. J. 2012 m. sausio 27 d. apie 15.15 val. atėjęs į STT patalpas, esančias A. Jakšto g. 6, Vilniuje, kalbėjosi su STT darbuotoja J. R., kaip nėra jokių abejonių ir dėl to, kad prieš tai J. J. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, o minėtą ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir organizavo (duomenys neskelbtini) prokuroras T. Č.. Byla su kaltinamuoju aktu į Vilniaus apygardos teismą buvo perduota 2012 m. sausio 26 d., šiuo metu teisminis nagrinėjimas minėtoje baudžiamojoje byloje dar nebaigtas. Iš liudytojos J. R. parodymų matyti, kad atėjęs į STT kaltinamasis J. J. skundėsi ir reiškė nepasitenkinimą prieš jį atliekamu ikiteisminiu tyrimu, taip pat skundėsi ir prokuroro veiksmais. Teismas neturi pagrindo abejoti J. R. parodymais apie tai, kad jai pasakius, jog STT neturi galimybių kontroliuoti prokurorų veiksmų, J. J. paklausė „ar tirsit bylą, jei bus nušautas prokuroras?“, o jai pasitikslinus, ar jis tikrai nori nušauti prokurorą, J. J. atsakė, kad jam nieko kito nelieka. Šie liudytojos J. R. parodymai yra nuoseklūs, nes analogiškas aplinkybes ji nurodė tiek iškart po įvykio pranešdama policijai (b. l. 3), tiek ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8 – šie parodymai, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje), todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamojo J. J. parodymai (tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu - b. l. 20 (šie parodymai taip pat buvo perskaityti teisiamajame posėdyje remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis), tiek ir teisiamajame posėdyje) nepaneigia, kad jis pasakė minėtas frazes J. R., kadangi kaltinamasis nurodė, kad neprisimena, kokius tiksliai žodžius sakė J. R.. Iš nukentėjusiojo T. Č. parodymų matyti, kad sužinojęs apie J. J. vizitą į STT ir pasakytus žodžius apie prokuroro nušovimą, jis išsigando, pajuto diskomfortą, pradėjo nuolat su savimi nešiotis tarnybinį ginklą – abejoti šiomis aplinkybėmis teismas taip pat neturi pagrindo. Todėl teismas laiko nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. J. pasakytų teiginių J. R. ikiteisminį tyrimą organizavęs ir kontroliavęs prokuroras T. Č. išsigando, manydamas, kad kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas. Tai, kad grasinimą kaltinamasis J. J. išsakė ne tiesiogiai prokurorui T. Č., reikšmės veikos kvalifikacijai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį neturi. Veikos juridiniam vertinimui neturi reikšmės ir tai, kad apie jo atžvilgiu išsakytą grasinimą nukentėjusysis T. Č. sužinojo iš trečiųjų asmenų (policijos pareigūno, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo).
Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsno 1 dalį, būtina nustatyti ne vien grasinimo turinį, bet ir grasinimo konkretumą, realumą bei kaltininko tiesioginę tyčią. Tačiau šiuo atveju, nepaisant to, kad kaltinamasis J. J. pokalbio su J. R. metu neištarė prokuroro T. Č. pavardės, visos kitos nustatytos aplinkybės – pokalbio turinys apie J. J. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos prieš mažametį asmenį, apie tai, kad toks ikiteisminis tyrimas atliekamas Vilniaus apygardos prokuratūroje, galiausiai, paties kaltinamojo pozicija teisme apie tai, kad kitiems, labai nedaug minėto ikiteisminio tyrimo metu proceso veiksmų atlikusiems T. Č. pavadavusiems prokurorams jis jokių pretenzijų neturi, rodo, kad minėto pokalbio su J. R. metu kaltinamasis J. J. turėjo omenyje prokurorą T. Č., taigi išsakytas grasinimas buvo konkretus. Abejoti grasinimo realumu teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi liudytoja J. R. parodė, kad kaltinamasis J. J. papildomai klausiamas, šį grasinimą pakartojo. Be to, liudytoja J. R. parodė, kad ir ji kaltinamojo J. J. grasinimą suprato kaip realų, tai paskatino ją kreiptis į STT apsaugos skyriaus viršininką, o po to – į policiją. Kaip minėta, BK 145 straipsnio 1 dalis reikalauja tik tiesioginės kaltininko tyčios. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo J. J. atėjimo į STT tikslas buvo išreikšti nepasitenkinimą prieš jį atliekamu ikiteisminiu tyrimu, pasiskųsti prokuroro veiksmais, kuris, jo teigimu, klastojo bylą. Tačiau pokalbio metu, supratęs, kad STT jam niekuo negali padėti, kaltinamasis J. J. klausiamąja forma - t. y. sakydamas, ar tuomet bus tiriama byla, pagrasino nušauti prokurorą, o J. R. pasitikslinus, tą patį grasinimą jis patvirtino teiginiu, kad jam nieko kito nelieka. BK 145 straipsnio 1 dalyje yra numatyta formali nusikaltimo sudėtis, todėl veika yra baigta nuo jos padarymo momento. Teismo vertinimu, kaltinamasis garsindamas nušauti prokurorą ir šiuos grasinimus išsakydamas STT darbuotojai, suprato, kad jis grasinimą išreiškia tokiu būdu, kad nukentėjusysis gali pagrįstai tikėtis grasinimo įvykdymo ir to siekė. Veikos kvalifikacijai kaltininko motyvai šiuo atveju reikšmės taip pat neturi, tačiau teismas pažymi, kad tiek nukentėjusiojo T. Č., tiek ir liudytojos O. K. parodymai apie J. J. išsakytus grasinančio pobūdžio teiginius jiems tiesiogiai, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, užuominas apie Kedžio bylą (ko kaltinamasis iš principo taip pat neneigia) patvirtina kaltinamojo tyčios kryptingumą. Taigi, apibendrindamas teismas laiko, kad kaltinamojo J. J. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis praeityje neteistas, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam J. J. skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu artima minimumui.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinį diską su 2012 m. sausio 27 d. vaizdo įrašu saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.