Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas ieškinyje nurodo, kad tiekia gamtines dujas objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Objektai). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis Objektai nuosavybės teise priklauso atsakovei. Objektuose per žemiau nurodytus laikotarpius apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami ir nemokėta už Objekte suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas, todėl susidarė skolos: (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 411,39 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-05-31 (iki skaitiklio rodmens 1000 m3); (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 173,05 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2017-02-28 (iki skaitiklio rodmens 586 m3); (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 158,91 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-14 (iki skaitiklio rodmens 1496 m3); (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 594,68 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2011-03-01 (iki skaitiklio rodmens 4403 m3). Šiuose Objektuose vartotojas (atsakovė) privalėjo pats kiekvieną mėnesį atsiskaityti su ieškovu už suvartotas dujas pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis. Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius dujų apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieškovui nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotas gamtines dujas šiuose Objektuose buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą gamtinių dujų kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieškovo užfiksuotus apskaitos prietaiso rodmenis apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimo metu. Prašomos priteisti iš atsakovės skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašai iš ieškovo vartotojų duomenų bazės „Pažyma apie abonentą“. Rašytinės gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartys, dėl gamtinių dujų tiekimo į Objektus skolos susidarymo laikotarpiu, nebuvo sudarytos. Dėl skolos už gamtines dujas atsakovei buvo siųsti įspėjimai ir kadangi gera valia atsakovė įsiskolinimo nesumoka, ieškovas yra priverstas su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreiptis į teismą. Šalių tarpusavio santykius reguliuoja bendrieji galiojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir specialūs, gamtinių dujų gamtinių dujų sektorių reglamentuojantys teisės bei įstatymų lydimieji teisės aktai - Lietuvos Respublikos energetikos, Gamtinių dujų įstatymas, Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau tekste – Tiekimo taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-22 įsakymu Nr. 1-54 patvirtintas Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas). Tiekimo taisyklių 109 punkte numatyta, kad vartotojas privalo sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas pagal į konkrečią pristatymo vietą jam patiektą (pristatytą) ir apskaitytą dujų kiekį, pagal Komisijos nustatytas vartotojų (skirstymo kainų) grupes, taikant šioms grupėms nustatytas kainas <...>. O tiekimo taisyklių 37 p. reglamentuota, kad, bet kuriuo atveju atsakomybė apmokėti už dujų vartojimą ir dujų įmonių paslaugas (ar skirstymo sistemos operatoriaus paskaičiuotą žalą) tenka atitinkamo laikotarpio objekto (vartotojo dujų sistemos) savininkui. Aprašo 2 punkte yra nurodyta, kad jis privalomas tiekimo įmonėms, gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriams ir buitiniams vartotojams, kai buitinis vartotojas nėra sudaręs rašytinės sutarties su tiekimo įmone ar su skirstymo sistemos operatoriumi, tačiau jam tiekiamos dujos, 29.1 punkte įtvirtinta vartotojo pareiga prieš pradedant naudoti dujas, sudaryti sutartį; 29.4 punkte - ataskaitinio laikotarpio pabaigoje užfiksuoti matavimo priemonės rodmenis ir pateikti juos tiekimo įmonei; 38 punkte – buitinis vartotojas su tiekimo įmone už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas atsiskaito Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo tvarka nustatytais ir viešai paskelbtais tarifais (kainomis). Aprašo 37 punkte įtvirtinta, kad Buitinis vartotojas moka už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas. Dujų tarifą (kainą) sudaro prognozuojamų dujų (produkto), įskaitant suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) pakartotinį dujinimą, SGD perkrovą ir gamtinių dujų pristatymą iki mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių dujų (produkto) kainų suma. Konkrečius dujų tarifus (kainas) buitiniams vartotojams kas pusę metų nustato tiekimo įmonė ar Komisija. Dujų tarifo (kainos) dedamosios buitiniams vartotojams viešai skelbiamos tiekimo įmonių interneto svetainėse. Vienašališkai atsisakyti nuo prisiimtų pareigų, atsisakyti jas vykdyti arba pakeisti jų vykdymo tvarką ar sąlygas, nepareiškus teisme tokio reikalavimo ir jo neįrodžius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įstatymas neleidžia (CK 6.228 str.). Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo – pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotas gamtines dujas, taikytinos specialiosios gamtinių dujų tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Gamtinių dujų teikimo ir naudojimo taisyklėse. Taisyklių 29 p. nurodyta, kad esant savininko raštiškam sutikimui ir tiekimo įmonės prašymu asmeniui, teisėtu pagrindu (nuoma, panauda, patikėjimo teise ir kt.) besinaudojančiam savininko objektu, pateikus savo prievolių pagal sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo garantijas, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektu. Sutartys su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektais, sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, asmuo, teisėtu pagrindu besinaudojantis savininko objektu, pratęsia sutarties galiojimo terminą ar sudaro naują terminuotą sutartį. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas. Tačiau, nei buto nuomininkas, nei buto savininkas rašytinės Gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutarties nesudarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), spręsdamas analogišką ginčą, konstatavo, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Kai byloje nustatoma, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su ieškove, ši aplinkybė yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamose bylose analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas, tik dėl kitos rūšies energijos pirkimo - pardavimo santykių, 2008-01-30 nutartyje išaiškino, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Ieškovas jam teisės aktų numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė nevykdė jai teisės aktų numatytų įsipareigojimų, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Prašo priteisti iš atsakovės 1338,03 Eur skolą už gamtines dujas; 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.