Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Klimašauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu bylos nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtina sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys, be kita ko, buvo numačiusios, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, ieškovas moka sūnui išlaikymą, jį pervesdamas kas mėnesį į atsakovės banko sąskaitą. Tačiau laikui bėgant sūnus A. P. pradėjo gyventi su tėvu R. P.. Vaikas nenorėjo grįžti į motinos namus, kur gyveno jo brolis A. P.. Tarp tėvų nekilo nesutarimų dėl vaiko A. P. gyvenamosios vietos pakeitimo. Sūnus A. P. nuo 2024 m. balandžio mėnesio gyvena su ieškovu R. P.. Vaikui sukurtos puikios gyvenimo sąlygos dėl šių priežasčių. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei siekiant nuolatos užtikrinti saugią ir harmoningą nepilnamečio vaiko aplinką, yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su vaiko tėvu R. P., kuris pilnai išlaikys sūnų iki pilnametystės. Taip pat atsižvelgiant į vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, visos socialinės išmokos, vaiko pinigai, priklausantys A. P. išlaikymui, pereina vaiko tėvo R. P. atsakomybėn ir žinion.

Institucijos atstovė Viktorija Klimašauskienė teismo posėdžio metu palaikė išvadą joje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2024 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1078-322/2024 nutraukė šalių santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu sulygta: „nutraukus santuoką, nepilnamečio sūnaus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, R. P. moka po 200 Eur kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki vaikų pilnametystės. Lėšos mokamos į vaikų motinos S. P. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą esančią banke. Lėšos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaikų motina S. P.“; 4 punktu – „Nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. P.. Vaikų tėvas R. P. su sūnumis bendrauja be apribojimų.“

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3.169 straipsnio 2 dalis).

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Teismo vertinimu, šalių ir jų nepilnamečio vaiko apsisprendimo dėl pastarojo gyvenamosios vietos pasikeitimas laikytinas reikšmingu ir pakankamu pakeisti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygai keisti. Byloje pateiki duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir jo sūnaus A. yra susiformavęs artimas emocinis ryšys, nepilnametis nuo 2024 m. balandžio mėnesio nuolat gyvena kartu su tėvu, per tą laiką negauta pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų. Ieškovas yra dirbantis, sudaręs buto išperkamosios nuomos sutartį. Nepilnamečiui A., gyvenant su tėvu, yra sudarytos visos sąlygos bendrauti su motina bei broliu. Ieškovo ieškinio reikalavimams neprieštarauja ir Institucija. Teismas sprendžia, kad esminis aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove, pasikeitimas byloje įrodytas, ieškinys dėl nepilnamečio A. P. gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis).

Byloje nėra ginčo dėl tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus periodinėmis išmokomis, taip pat dėl šalių prašomo priteisti vaikų išlaikymui dydžio (200 Eur) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiui A. atsakovė sutinka mokėti. Atkreiptina, kad tokios paties dydžio išlaikymas mokėtinas ir kitas šalių sūnui, kuris gyvena su atsakove. Teismas vertina, kad 200 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dengtų būtinus nepilnamečio vaikų poreikius, yra pagrįsto, proporcingo ir racionalaus dydžio.

Pakeitus šalių sūnaus A. P. gyvenamąją vietą ir ją nustačius su tėvu, keistina teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl išlaikymo A. P., nurodant, kad nepilnamečiam A. P. 200,00 Eur išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis iki jo pilnametystės teikia atsakovė S. P., pinigus pervedant į vaiko tėvo R. P. atsiskaitomąją sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiam vaikui A. P. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas atsakovas R. P..

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas neprašo bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalaus nustatyto dydžio, todėl iš šalių jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo R. P. ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2024 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1078-322/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vieta ir nustatyti ją su jo tėvu R. P., a. k (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2024 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1078-322/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka po 200,00 Eur kas mėnesį periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko motinos S. P. atsiskaitomąją sąskaitą. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko tėvo R. P. atsiskaitomąją sąskaitą. Išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko A. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaikų motina S. P., A. P. – lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra tėvas R. P.“.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.