Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Autoliūtas plius“, atstovaujamos bankroto administratorės Liudmilos Leonenko, atstovui advokato padėjėjui Sergejui Jakovlevui (Sergej Jakovlev),

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Autoliūtas plius“, atstovaujamos bankroto administratorės L. L., ieškinį atsakovui E. V. dėl padarytos žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad MB „Autoliūtas plius“ direktoriumi nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. vasario 14 d. buvo atsakovas E. V. (el. b. l. ieškinio Nr. CBP-4327 ZIP priedai).

3. Iš teismui pateiktų MB „Autoliūtas plius“ finansinių dokumentų (2017 m. birželio 30 d. balansas, 2015-2016 m. banko išrašų, 2016 m. kasos išlaidų orderiai, 2016 m. kasos knygos bei 2015-2016 m. pinigų paėmimų kvitų nustatyta, kad atsakovui būnant MB „Autoliūtas plius“ direktoriumi jam buvo iš viso išmokėta 90 543 Eur įmonės lėšų. Į bylą pateikti įmonės finansiniai dokumentai pagrindžia, kad iš jų 59 307,52 Eur buvo panaudoti įmonės veikloje, likusi nepagrįsta atsakovui išmokėtų lėšų suma – 31 235,48 Eur (el. b. 2020 m. gegužės 28 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-20035 ZIP priedas „E. V. avanso apyskaitos suvestinė“).

4. MB „Autoliūtas plius“ atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu už autoserviso darbus išrašyta sąskaitų 47 393,17 Eur sumai (39 390,08 Eur + 8 003,09 Eur PVM). Šias apskaičiuotas pajamas patvirtina su buhalteriniais dokumentais MB „Autoliūtas plius“ nemokumo administratorei perduotos sąskaitų-faktūrų suvestinės (nurodytos sprendimo 3 punkte).

5. 2020 m. gegužės 27 d. teismui pateiktą atsakovo avanso apyskaitos suvestinę, per visą vadovavimo įmonei laikotarpį atsakovas panaudojo 59 307,52 Eur (su PVM). Iš jų su autoserviso veikla yra susijusios 15 577,15 Eur (su PVM) išlaidos. Kitos sumos tai išlaidos kurui, avansų grąžinimai į kasą, atsiskaitymai su UAB Klaipėdos konteinerių terminalas ir UAB Oreon Global PET3 (2020 m. gruodžio 3 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-47180 ZIP priedai).

6. Į bylą taip pat yra pateikti kitų 2 MB „Autoliūtas plius“ darbuotojų taip pat vykdžiusių pirkimus autoserviso veiklai avanso apyskaitos suvestinės, iš kurių nustatyta, kad darbuotojas A. M., 2015-2016 metais autoserviso reikmėms panaudojo 21 734,45 Eur (su PVM) sumą, ir R. V., kuris nuo 2016 m. iki 2017 m. sausio mėnesio pabaigos autoserviso reikmės panaudojo 7 171,71 Eur (su PVM) (2020 m. gruodžio 3 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-47180 ZIP priedai).

7. Iš ieškovo į bylą pateiktų įmonės finansinių dokumentų nustatyta, kad atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu MB „Autoliūtas plius“ taip pat teikė krovimo paslaugas UAB Klaipėdos konteinerių terminalas ir UAB Oreon Global PET, taip pat transporto ir pervežimo paslaugas UAB Taksi 1455 (2020 m. gruodžio 3 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-47180 ZIP priedai).

8. Viso nurodytu laikotarpiu MB „Autoliūtas plius“ už atliktus darbus nesusijusius su autoserviso veikla išrašė sąskaitų 168 102,23 Eur (su PVM) sumai (2020 m. gruodžio 3 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-47180 ZIP priedai).

Dėl ieškovės reikalavimo atsakovui kaip buvusiam MB „Autoliūtas plius“ vadovui

9. Byloje esančiais duomenimis ir išklausius šalių paaiškinimus byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. vasario 14 d. buvo MB „Autoliūtas plius“ vadovu.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Mažosios bendrijos organai gali būti: 1) tik mažosios bendrijos narių susirinkimas. Tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas; 2) mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas (MBĮ 12 straipsnio 2 dalis).

11. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Mažosios bendrijos vadovas be kitų pareigų atsako už informacijos ir dokumentų pateikimą mažosios bendrijos narių susirinkimui; finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais; mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą (MBĮ 22 straipsnio 10 dalis). Mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir mažosios bendrijos su juo sudaryta civiline (paslaugų) sutartimi (MBĮ 22 straipsnio 6 dalis).

12. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės (įskaitant ir mažąją bendriją) atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrijai, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas.

14. Taigi, įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl atsakovo kaip MB „Autoliūtas plius“ vadovo atsakomybės

15. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareiga yra įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Tos pareigos neeliminuoja ir aplinkybė, kad ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorė, nes, nepaisant viešojo intereso šios kategorijos bylose faktoriaus, privilegijų administratoriui dėl žemesnio įrodinėjimo standarto taikymo iš esmės įstatymai nenumato, kaip ir teismui nenumato iš esmės kitokių nei bendrosios įrodymų vertinimo taisyklių. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl administratorius neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

16. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas mažosios bendrijos vadovu, turėjo pareigą vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), taip pat privalėjo veikti išimtinai bendrijos naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų.

17. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai (žr. sprendimo 3 punktą) patvirtina, kad atsakovui veikiančiam kaip juridinio asmens vadovui iš įmonės kasos, per banką ir pagal pinigų priėmimo kvitus buvo išmokėta 90 543 Eur. Atsakovas įmonės veikloje panaudojo 59 307,52 Eur, o dėl likusios 31 235, 48 Eur sumos paaiškino, kad už šias lėšas įmonė galimai įsigijo dėvėtas autodalis iš laužynų, tačiau šie duomenys nebuvo apskaityti įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Ieškovė į bylą pateikė paskaičiavimus su datomis, kur detaliai nurodyta kiek ir kada atsakovui buvo išmokėta MB „Autoliūtas plius“ piniginių lėšų per banką, pagal pinigų priėmimo kvitus ir iš įmonės kasos, bei detalius paskaičiavimus, kad iš 90543 Eur atsakovui išmokėtos sumos įmonės buhalteriniuose dokumentuose buvo apskaityta 59307,52 Eur suma (2020 m. gegužės 28 d. į bylą ieškovės pateikto DOK-20035 Zip priedas - E. V. avanso apyskaitos suvestinė). 2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl duomenų pagrindžiančių atsakovo išlaidas 59307,52 Eur sumoje nurodė, kad dokumentai pagrindžiantys šias išlaidas teismui buvo pateikti su ieškiniu ir jo patikslinimu (avanso apyskaitos), paaiškino, kad 840 Eur suma buvo grąžinta atsakovo į įmonės kasą 2016 m. gruodžio 2 d. Tas pačias aplinkybes ieškovo atstovas patikslino ir 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu. 2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad įmonės buhalteriniais dokumentais ir apskaitos tvarkymu nesidomėjo už tai buvo atsakinga buhalterė. Paaiškino, kad kai pradėjo verslą buvo jaunas, jam buvo svarbu turėti verslą ir būti vadovu, apie įmonės skolas sužinojo iš buhalterės. Nurodė, kad atlyginimus darbuotojams išmokėdavo jis pats, teigia, jog nesutinka su jam išmokėta iš įmonės lėšų suma. Teismas šalims nustatė 7 dienų terminą papildomiems duomenims pateikti – pasiūlė atsakovui pateikti duomenis, paskaičiavimus, rašytinius paaiškinimus su kokiomis konkrečiai sumomis jis nesutinka, tačiau atsakovas duomenų/paskaičiavimų teismui nepateikė, sekančio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad nesant buhalterinių dokumentų jokių paaiškinimų ar paskaičiavimų pateikti negali. 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu atsakovas atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar įmonė vykdė ne tik autoserviso veiklą, tačiau ir krovos darbus, nurodė, kad už autokrovos darbus buvo atsakingi kiti įmonės darbuotojai – A. M. ir R. V., ieškovo tėvas, kuris buvo įdarbintas vadybininku, tačiau apie šią įmonės veiklos sritį atsakovas nurodė nežinąs, tai buvo prieš daug laiko ir jis nelabai pamena, kadangi įmonė veikė kaip autoservisas.

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Nors atsakovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad visas lėšas paimtas iš įmonės jis panaudojo įmonės reikmėms, tačiau dalies jų neapskaitė. Svarbu yra tai, jog atsakovas šiuo atveju veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip įmonės vadovas ir ši aplinkybė įpareigojo jį elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Visumoje įmonės vadovui yra keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei eiliniam darbuotojui, nes dėl jiems suteiktų didesnių įgalinimų bendrovės vadovas turi žymiai didesnę įtaką juridinio asmens veiklai.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovas vadovavimo MB „Autoliūtas plius“ metu nepagrindė 31 235,48 Eur sumos įmonės atsakovui perduotų piniginių lėšų panaudojimo įmonės veiklai (vadovaujantis įstatymų reikalavimais nepateikė jokių buhalterinių dokumentų, prekių įsigijimo faktą patvirtinančių įrodymų), tokiu būdu darytina išvada, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nebuvo tiek rūpestingas ir atidus kiek akivaizdžiai buvo būtina einant mažosios bendrijos vadovo pareigas bei pažeidė Buhalterinės apskaitos, Mažųjų bendrijų įstatymų nuostatas, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas – pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, lojalumo juridiniam asmeniui reikalavimą, reikalavimą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, taigi atsakovas privalo atsakyti pagal juridinio asmens valdymo organų narių civilinę atsakomybę reglamentuojančio CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

21. Pažymėtina, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą, siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, todėl bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat kaip negautos pajamos. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovui kylanti civilinė atsakomybė yra nesietina su MB „Autoliūtas plius“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų patenkinimu, todėl nėra, kaip teigia atsakovas, laikoma tapačia jau išieškomai iš atsakovo žalai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo argumentas, kad administratorius, gali reikšti reikalavimus ne bet kokia apimtimi, o tik tokia, kokia reikalinga kreditorių teisėms apginti, atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini), 185 straipsniai).

22. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. reikia įrodinėti ir padarytą žalą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog 31 235,48 Eur dydžio mažosios bendrijos piniginės lėšos buvo išmokėtos atsakovui teisėtai, t.y. kaip asmeniui ėjusiam mažosios bendrijos vadovo pareigas, tačiau jų panaudojimo įmonės veikloje atsakovas neįrodė, laikytina, kad aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, yra įrodyta ir tai traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų.

23. Apibrėžiant priežastinį ryšį CK 6.247 straipsnyje nurodoma, kad skolininkas atlygina tuos nuostolius, kurie yra laikomi jo veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš (duomenys neskelbtini) straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Šiuo atveju iš bankroto administratorės pateiktų dokumentų (žr. sprendimo 3 punktą) akivaizdu, jog nurodytas pinigines lėšas atsakovas gavo iš įmonės kasos, per banką bei pagal pinigų priėmimo kvitus kaip buvęs mažosios bendrijos vadovas, tačiau negalėjo pagrįsti šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje. Nors atsakovas atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus teigė, jog įmonės piniginės lėšos buvo panaudotos naudotoms detalėms įsigyti laužynuose, tačiau iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų (žr. sprendimo 4 punktą) nustatyta, kad mažoji bendrija „Autoliūtas plius“ vykdė ir kitas veiklas (krovos darbus, teikė taxi paslaugas), todėl galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas įmonės lėšas galimai panaudojo ne vien, kaip jis teigia, naudotų autodetalių įsigijimui, bet ir kitais tikslais. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais, t. y. negalėdamas pagrįsti įmonės 31 235,48 Eur piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje, sumažino bendrą mažosios bendrijos turto masę, todėl darytina išvada, jog egzistuoja atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuotina (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o administratorius (ieškovė) neturi įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas yra kaltas. Įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo kaltės prezumpcija yra nepaneigta.

25. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, konstatuoja, jog visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtinta visų civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje egzistavimą, tokiu būdu atsakovui kyla deliktinė civilinė atsakomybė, lemianti jo pareigą visiškai atlyginti mažajai bendrijai jo neteisėtais veiksmais padarytą 31 235,48 Eur dydžio žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 31 235,48 Eur padarytai žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini), 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

26. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą - 31 235,48 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 694 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Prašymų dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalys nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis). 2020 m. birželio 15 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovui E. V., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis neviršijant 31 235 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškove bankrutavusia mažąja bendrija „Autoliūtas plius“, atstovaujama bankroto administratorės L. L.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai mažąjai bendrijai „Autoliūtas plius“, atstovaujamai bankroto administratorės L. L., iš atsakovo E. V. 31 235 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 48 centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 31 235 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 48 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. V. 694 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – „žyminis mokestis“.

2020 m. birželio 15 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.