- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-970-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26110-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- E. D., A. Z.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ledranga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3038-877/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ledranga“ ieškinį atsakovams E. D. ir A. Z. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų švara“ .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės BUAB „Ledranga“ ieškinį atsakovams E. D. ir A. Z. dėl 27 944,63 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė atsakovams, todėl atsakovai vengdami atlyginti žalą ieškovei, gali savo turtą paslėpti, todėl teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasidarytų neįmanomas.
2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovų turtui 27 944,63 Eur apimtimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, kitą turtą ar turtines teises, uždraudžiant atsakovams nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus, kitą turtą ar turtines teises perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovams teisę nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovams priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovams iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.
Šalies argumentai
3. Atsakovas A. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu taikymo. Atskirajame skunde nurodė, kad atsakovo turimo turto vertė yra pakankama visiškai atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovo A. Z. atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. Z. atžvilgiu.
5. Teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus apie atsakovo A. Z. turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovo finansinė būklė nesudaro pagrindo vertinti, jog priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo turimo turto nepakaktų šio sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį ir palikti galioti panaikintą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kurioje atsakovo A. Z. turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos vien dėl tos priežasties, jog atsakovas yra nesąžiningas ir, siekdamas turtinės naudos sau, yra atlikęs neteisėtus veiksmus. Būdamas BUAB „Elektrėnų švara“ vieninteliu akcininku, puikiai žinodamas ir suprasdamas, kad įmonė dirba nuostolingai ir jai turi būti keliama bankroto byla, atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, o patiriamą bendrovės nuostolį nurašydavo vis į kitus metus taip toliau didindamas skolas kreditoriams, tuo padarydamas didelę žalą bendrovei;
1.2. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, kad BUAB „Elektrėnų švara“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu;
1.3. Atsakovo nesąžiningumas yra tas faktorius, kuris leidžia spręsti apie realią grėsmę, kad atsakovas gali skubiai imtis priemonių paslėpti, iššvaistyti ar kitaip perleisti turtą kitiems asmenims, kas apsunkintų sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo A. Z. atstovas advokatas Š. J. prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės administravimui skirtų lėšų 650 Eur atsakovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų linkęs vengti vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, jog atsakovas rengtųsi ateityje perleisti jam priklausiantį turtą tretiesiems asmenims;
Šalies argumentai
2.2. Apeliantės teiginiai, kad atsakovas yra nesąžiningas yra deklaratyvūs, kadangi visos šios aplinkybės dar tik nustatinėjamos ir vertinamos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-727-450/2017. Neįrodyti deklaratyvūs teiginiai negali būti laikomi pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Trečiasis asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal susiformavusią teismų praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1235/2014; kt.), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismų laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis c. b. Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis c. b. Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis c. b. Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 nutartis c. b. Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-76-464/2017 ir kt.). Remdamasis rungimosi principu, atsakovas, siekdamas panaikinti skundžiama nutartimi jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo A. Z. atskiruoju skundu ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria šio atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių turinys išdėstytas šios nutarties 2 punkte. Teismas konstatavo, kad atsakovas paneigė didelės ieškinio reikalavimo sumos prezumpciją ir savo pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, jog atsakovo turtinė ir finansinė padėtis nesudaro jam sunkumų patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus.
13. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja skundžiamojoje nutartyje nurodytų aplinkybių dėl atsakovo turtinės padėtis ir finansinių galimybių patenkinti ieškovės reikalavimą, galimo jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakydamas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį sprendė, kad nėra vienos iš laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar pasunkėjimui jį įvykdyti, kas neduoda pagrindo išvadai, kad apeliantės prašymas yra pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 d.).
14. Apeliantė, nesutikima su skundžiama nutartimi mano, kad realią grėsmę galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui kelia atsakovo nesąžiningumas. Apeliantės nuomone, būdamas nesąžiningas atsakovas gali skubiai imtis priemonių paslėpti, išvaistyti ar kitaip perleisti turtą kitiems asmenims. Atsakovo nesąžiningumas grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartyje, kuria BUAB „Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir kurios vieninteliu akcininku yra atsakovas, nustatytomis aplinkybėmis bei atsakovo neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais nesikreipimu į teismą dėl BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto bylos iškėlimo bei žalos bendrovei bei jos kreditoriams padarymu.
15. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Pareiga įrodyti, kad yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos tenka ieškovui.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo iš atsakovų yra reiškiamas CK 2.87 straipsnio pagrindu. Ieškinyje nurodoma, kad žala ieškovei atsirado dėl trečiojo asmens BUAB „Elektrėnų švara“ prievolių pagal 2013 m. gruodžio 9 d. subrangos sutartį Nr. 20131209 nevykdymo. Teigiama, jog dėl padarytos žalos ieškovei yra atsakingi atsakovai, iš kurių A. Z. yra BUAB „Elektrėnų švara“ vienintelis akcininkas, o E. D. tuo metu buvo šios bendrovės direktorius.
17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi (c. b. Nr.2-478-157/2016) BUAB „Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog atsakovai E. D. ir A. Z., žinodami apie bendrovės itin sudėtingą finansinę padėtį, vėliau ir nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, beveik keturis metus nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-727-450/2017 pagal ieškovės BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams E. D., V. Ž., A. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje įvardintas asmens nesąžiningumas yra siejamas su jo ketinimais paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti jo paties turimą turtą. Tuo tarpu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovo A. Z. nesąžiningumas, yra siejamos su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais ar neveikimu valdant BUAB „Elektrėnų švara“. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi nebuvo nustatyti konkrečių asmenų atlikti neteisėti veiksmai, jų kaltė, priežastinis ryšys ir dėl to kilusi žala. Šios aplinkybės yra nustatinėjamos ir įrodinėjamos Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-727-450/2017. Minėta byla nėra baigta ir joje atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos nėra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo atsakovo A. Z. nesąžiningumo nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
19. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra.
20. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentais naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
21. Apeliacinės instancijos teismui palikus skundžiamą nutartį nepakeistą byla bus nagrinėjama toliau, todėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.