Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-12 · Civilinė byla Nr. e2-23579-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
e2-23579-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17714-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23579-608/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17714-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3;2.6.8.10; 2.6.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo D. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. K. 2106,61 EUR negrąžintą vartojimo kreditą, 189,59 EUR delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius bankrutavusi akcinė bendrovė ,,Snoras“ ir atsakovas D. K. 2008 m. gegužės 21 d. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL080515V990024, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 5000,00 LT dydžio kredito mokėjimo kortelėje limitą. Šalys 2008 m. liepos 30 d. sudarė sutarties Nr. SL080515V990024 pakeitimą, kuriuo atsakovui suteiktas kredito limitas padidintas iki 7000,00 LT. Atsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles (Sutarties bendrosios dalies 3.1.8 p.). Sutarties 2008 m. liepos 30 d. pakeitimu šalys susitarė, kad bendra kredito suma su 12,5 proc. palūkanomis sudaro 7862,87 Lt, atsakovas įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2013 m. gegužės 31 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, iš viso sumokant 24 įmokas (e.b.l. 21-22). Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 2106,61 EUR sumą.

Pirminis kreditorius bankrutavusi akcinė bendrovė ,,Snoras“ ir UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo prievolę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL080515V990024 ir sutarties 2008 m. liepos 30 d. pakeitimą perleido naujajam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“. Uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltijos kredito sprendimai“ pagal 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovo skolą perleido Lindorff Oy, veikiančiam per filialą Lietuvoje. Nuo 2017 m. spalio 10 d. uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą, remiantis 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės pirkimo – pardavimo sutartimi.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011)

Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas įmokų pradiniam kreditoriui nemokėjo, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolingas 2106,61 EUR negrąžinto kredito ir palūkanų. Byloje duomenų apie, tai kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškove nėra, atsakovui dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas reikalavimo neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas 2106,61 EUR skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 9.10 p. atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visų nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 189,56 EUR delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. Atsakovui negrąžinus kredito, atsakovas laikomas pažeidusiu savo sutartinę prievolę, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiami 189,56 EUR delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Sutarties 9.11 p. šalys susitarė dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 52,00 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo D. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 2106,61 EUR (du tūkstančius vieną šimtą šešis eurus šešiasdešimt vieną euro centą) skolos, 189,59 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus penkiasdešimt devynis euro centus) delspinigių, iš viso 2296,20 EUR (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis eurus dvidešimt euro centų).

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 6 (šešis) procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą 2296,20 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 52,00 EUR (penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė