- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-721-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- UAB „Naideka“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-721-544/2019
teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03560-2015-5
2019 m. gruodžio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7112-940/2019 pagal pareiškėjos UAB „Naideka“ prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų, priteistų Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu, mokėjimo išdėstymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Naideka“ prašė išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-940/2019 priteistų 26 087,04 Eur nuostolių bei 1 397,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 27 484,66 Eur, mokėjimą ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – ir Biuras) dalimis 14 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 2 000 Eur.
2. Nurodė, kad teismo sprendimo įvykdyti iš karto negali dėl sunkios finansinės padėties. Įmonės pelnas šiuo metu yra sumažėjęs, bendrovėje dirba daug darbuotojų, kuriems pareiškėja turi mokėti darbo užmokesčius. Be to, turi ir kitų finansinių įsipareigojimų suinteresuotam asmeniui. Sprendimo vykdymas šiuo metu komplikuotų bendrovės turtinę padėti, tačiau tikisi, jog ateityje įmonės finansinė situacija pagerės ir įmonė galės įvykdyti įsipareigojimus. Prašė nustatyti, kad pirmąją įmoką Biurui reikia sumokėti 2019 m. gruodžio mėnesį.
3. Ieškovas Biuras prašė netenkinti atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos sunki turtinė padėtis turi ilgalaikį pobūdį, kad bendrovė sprendimo įvykdymui neturi ar negali panaudoti turimų rezervų. Skolininkas nepateisinamai ilgai net nepradėjo neatsiskaityti su Biuru. Todėl vertina, kad nėra pagrindo taikyti išimtinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 2 d. įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-940/2019 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priteisė iš atsakovės UAB „Naideka“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 26 087,04 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei 1 397,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. UAB „Naideka“ prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pagrindė 2019 m. birželio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos Nr. 27 duomenimis, kuriuose nurodyta, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė yra 494 644,00 Eur, trumpalaikio turto vertė - 1 097 087,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1 379 105,00 Eur, nuostoliai – 55 873 Eur.
6. Teismas, įvertinęs UAB „Naideka“ pateiktus duomenis apie turtinę padėtį, darė išvadą, kad jie nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjos pateikti duomenys nėra pakankami, nes teismui, be įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, nėra pateikti jokie kiti įmonės finansinę padėtį apibūdinantys dokumentai. Teismas neturi duomenų apie realią pareiškėjos turimo turto vertę, įsipareigojimus. Iš viešoje erdvėje esančių duomenų matyti, kad įmonėje yra 73 apdraustieji darbuotojai, tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų apie faktiškai įmonėje dirbantiems darbuotojams mokamus darbo užmokesčius. Byloje nepateikti įrodymai, kad, netenkinus pareiškėjos prašymo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą, bendrovė negalės darbuotojams mokėti darbo užmokesčių, kad įmonės veiklos vykdymas bus apsunkintas ar pan. Teismas taip pat įvertino ir tą aplinkybę, jog Biurui iki šiol nėra atlyginta bent dalis 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu priteistos skolos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Naideka“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti pilnai.
8. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185, 284 straipsnius. Nustatęs, jog bendrovėje yra 73 apdrausti darbuotojai, tačiau nepateikta duomenų apie jiems mokamus užmokesčius, tokius viešus duomenis galėjo gauti pats teismas arba įpareigoti pateikti pareiškėją. Priešingai nei sprendė teismas, UAB „Naideka“ pateikti įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaita, yra būtent tie dokumentai, kurie išsamiai atskleidžia turtinę bendrovės padėtį, kadangi juose yra nurodyta tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto vertė, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.
9. Pažymi, jog vien priteisti sumokėti 27 484,66 Eur bendrovei yra tokia didžiulė našta, kad teismo sprendimo vykdymo neišdėsčius, būtų visiškai sutrikdyta bendrovės veikla, o visi 73 darbuotojai ir jų šeimos galėtų likti be pragyvenimo šaltinio, todėl byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris turi būti ginamas. Skubiai vykdant išieškojimą bendrovė patirs dar didesnių nuostolių, pristigs apyvartinių lėšų. Todėl tai, kad apeliantė dar nėra atlikusi nei vieno mokėjimo ieškovei pagal sprendimą, nesudaro pagrindo atmesti prašymą. Įrodžius prašyme nurodytą reikalavimą, teismas turėjo tinkamai pritaikyti CPK 284 straipsnį, tinkamai modifikuoti teismo sprendimą, užtikrinti šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.
13. Pareiškėja UAB „Naideka“ kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – duomenis apie bendrovės darbuotojams mokamą atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais įrodymais, nes, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas ir be atskiro pateikimo gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, įskaitant ir www.sodra.lt duomenis.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas bei motyvuotai ir pagrįstai atmetė UAB „Naideka“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, o atskirajame skunde išdėstyti apeliantės argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia.
15. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dėl paminėto konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, priimtas procesinis sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, be to, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys, reikšdamos teismui reikalavimus, prašymus ir kt., teismui turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
17. Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis neleidžia sumokėti visos 27 484,66 Eur teismo sprendimu priteistos sumos, o teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šio procesinio instituto normas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nagrinėjamoje byloje apeliantės pateiktų ir teismo ištirtų įrodymų apie UAB „Naideka“ turtinę padėtį, nėra pagrindo spręsti, kad yra faktinis pagrindas taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išdėstyti minėtu teismo sprendimu Biurui priteistos skolos vykdymą.
19. Iš byloje UAB „Naideka“ pateikto 2019 m. birželio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos Nr. 27 nustatyta, jog bendrovės ilgalaikio turto vertė yra 494 644 Eur, trumpalaikio turto vertė yra 1 097 087 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 379 105 Eur, nuostoliai – 55 873 Eur. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (paieška turto arešto aktų registre), nustatyta, jog šiuo metu įmonei taikomi areštai: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi areštuoto turto mastas sudaro 8 057,22 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi areštuota turto už 4 091,25 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi areštuota turto už 2 018,13 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi areštuota turto už 5 477,83 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi areštuota turto už 3 696,83 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi areštuota turto už 26 087,04 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi areštuota turto už 4 395,01 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi areštuota turto už 3 141,63 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi areštuota turto už 4 682,23 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi areštuota turto už 14 611,91 Eur; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi areštuota turto už 13 077,12 Eur. Iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro duomenų matyti, kad nustatytas prievolės (įkeitimo) įvykdymo terminas iki 2023 m. sausio 1 d., prievolės dydis – 538 663,21 Eur. Iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad vykdomos vykdomosios bylos (neskaitant nagrinėjamo atvejo): Nr. 0025/19/00093, išieškotina suma – 14 457,23 Eur; Nr. 0113/09/00901, išieškotina suma – 2 625,51 Eur; Nr. 0113/09/00902, išieškotina suma – 2 613,66 Eur; Nr. 0113/09/00900, išieškotina suma – 2 638,63 Eur. Taigi UAB „Naideka“ turi finansinių sunkumų.
20. Pažymėtina, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Tačiau vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė nei su prašymu dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Nustatytos faktinės aplinkybės (eilė turto areštų, vykdomosios bylos, turto įkeitimas; nutarties 17 punktas) kaip tik rodo, jog tikimybė, kad artimoje perspektyvoje apeliantės finansinė padėtis pagerės, yra žema. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė neįrodė sąlygos, būtinos išvadai, jog yra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam 14 mėnesių terminui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).
21. Įvertintina ta aplinkybė, kad Biurui, kaip ir apeliantei, yra reikalingos lėšos kasdieninei veiklai, įsipareigojimams vykdyti, atsiskaitymams su kreditoriais, todėl priteistų skolų sumokėjimas per ilgą laikotarpį ir sąlyginai nedidelėmis sumomis neigiamos įtakos Biuro ūkinės komercinės veiklos vykdymą.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nustačius aplinkybę, jog skolininkas neturi pakankami lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai numato, kad tokiu atveju jis privalo atsiskaitymus vykdyti šiame straipsnyje nustatyta eilės tvarka, pavyzdžiui, prieš atsiskaitant su partneriais, tiekėjais ir pan., asmuo privalo būti visiškai atsiskaitęs su darbuotojais bei valstybės biudžetu, sumokėjęs Sodros įmokas ir visus mokesčius, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Todėl kritiškai vertintini apeliantės nuogąstavimai dėl įmonėje dirbančių darbuotojų galimybės likti be pragyvenimo šaltinio tuo atveju, jei teismas ginčo byloje neišdėstys sprendimo vykdymo 14 mėnesių laikotarpiui.
23. Vertinant pareiškėjos prašymą, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pagal bylos duomenis apeliantė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2019 m. liepos 2 d. nėra sumokėjusi Biurui bent dalies priteistos skolos sumos, įskaitant ir savo pačios siūlomą mokėjimą dalimis kas mėnesį po 2000,00 Eur. Vadinasi, nėra faktinių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad apeliantė deda maksimalias pastangas pagal galimybes gera valia įvykdyti jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, o ne siekia lengvatinio termino teismo sprendimo vykdymo atidėjimui.
24. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų kreditoriaus Biuro teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimų. Ginčo klausimu apeliantė nepateikė jokių esminių ir reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog egzistuoja aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo bendrosios sprendimo įvykdymo tvarkos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.