- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2-11037-1077/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05798-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Atsakovas
- UAB „Food experts“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva (Vilija Badaraitė) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Food experts“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 535,73 Eur skolos, 13,79 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog pradinė kreditorė UAB „LINKERA group“ (toliau – pradinė kreditorė) atsakovei UAB „Food experts“ už suteiktas paslaugas išrašė 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LINGRP Nr. 002509, 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LINGRP Nr. 002656, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LINGRP Nr. 002797 bendrai 535,73 Eur sumai. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2019 m. sausio 8 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 535,73 Eur atsakovės skolą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau iki šiol įsipareigojimų neįvykdė ir skolinga ieškovei 535,73 Eur.
Procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas) atsakovei buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl skolos priteisimo
Pagal byloje nustatytas aplinkybes pradinė kreditorė UAB „LINKERA group“ atsakovei UAB „Food experts“ už suteiktas paslaugas išrašė 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LINGRP Nr. 002509, 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LINGRP Nr. 002656, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LINGRP Nr. 002797 bendrai 535,73 Eur sumai (e. b. l. 27–29). Pradinė kreditorė ir ieškovė 2019 m. sausio 8 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 535,73 Eur atsakovės skolą (e. b. l. 24–25). Ieškovė nurodo, kad atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau iki šiol įsipareigojimų neįvykdė ir skolinga ieškovei 535,73 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė susidariusią skolą būtų sumokėjusi (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė pateikė duomenis, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu (e. b. l. 6–7, 22–23). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė ir sumokėjo už suteiktas paslaugas, nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 535,73 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).
Už piniginės prievolės termino praleidimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įstatymines 8 proc. dydžio palūkanas už pradelstą sumokėti 535,73 Eur sumą pagal ieškinyje pateiktus skaičiavimus, ieškovės apskaičiuotos palūkanos iš viso sudaro 13,79 Eur sumą. Šis ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 13,79 Eur dydžio palūkanų (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CK 6.261 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Reikalavimo faktinį pagrindą nurodo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, pagal kurio 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 Eur sumą yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8 procento metines procesines palūkanas. Ieškovės reikalavimai dėl palūkanų priteisimo pagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl tenkintini visiškai, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (589,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 242 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 257 Eur.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Food experts“, juridinio asmens kodas 302787906, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai 535,73 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 73 ct) skolos, 13,79 Eur (trylika eurų 79 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų ir 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (589,52 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Food experts“, juridinio asmens kodas 302787906, 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.