Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 str. 1 d. – 26 MGL (3380 litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. kovo 22 d. surašė apeliacinį skundą dėl administracinės nuobaudos apskundimo motinos J. O. vardu ir įrašęs jos duomenis t. y. jos vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą ir už ją pasirašęs, tai yra, suklastojęs dokumentą ir J. O. parašą, išsiuntė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taip A. O. suklastojo ir siuntė suklastotą dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. O. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 300 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltę ginčija iš esmės, teigdamas, kad apeliacinis skundas negali būti traktuojamas kaip dokumentas ir jo veikoje nėra BK 300 straipsnio sudėties.

Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalykas yra dokumentas. Šiame Kodekse dokumento sąvoka nėra apibrėžta, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta teisinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, jog šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Nuteistojo argumentai, jog apeliacinis skundas negali būti traktuojamas kaip dokumentas yra nepagrįsti. Apeliacinis skundas taip pat yra dokumentas, nes savo forma ir turiniu atitinka dokumento sąvokos reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Šiuo atveju, apeliacinį skundą surašė ir pasirašė ne savo vardu asmuo, neturintis tam leidimo, pažeisdamas nustatytą teisės aktais tvarką, taigi juos suklastojo.

Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. O. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltas prisipažino visiškai, ir parodė, kad jo motina J. O. buvo nubausta administracine nuobauda 100 litų bauda už tai, kad pardavė cigarečių su rusiško pavyzdžio banderolėmis. Motina jo paprašė surašyti skundą jos vardu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl jis kompiuteriu surašė apeliacinį skundą motinos vardu, į jį įrašydamas motinos vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, jį atspausdino ir vietoje motinos parašo padėjo raidę „A“, ir savo ranka užrašęs ant voko adresą, apeliacinį skundą dėl nuobaudos panaikino, paštu išsiuntė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Apie tai informavo motiną, kuri dėl to neprieštaravo (t. 1., b. l. 18-19). Teisminio nagrinėjimo metu A. O. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad jis nenorėjo, jog motina būtų nubausta, todėl kompiuteriu surašė skundą motinos vardu ir paštu išsiuntė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Skunde jis už motiną pasirašė, ties pavarde parašydamas raidę „A“. Jis apie tai motinai nieko nesakė, skundo turinio nederino ir iš motinos jokio įgaliojimo surašyti skundą negavo (t. 1., b. l. 61).

Analizuojant J. O. parodymus, matyti, jog ji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad tik gavusi šaukimą į teismą sužinojo, kad jos vardu A. O. surašė ir išsiuntė apeliacinį skundą į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Leidimo surašyti apeliacinį skundą, įrašant jos duomenis ir pasirašant už ją, nedavusi. Apie A. O. veiksmus nežinojusi (t. 1., b. l. 14, 48 - 49).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog akivaizdu, kad nuteistasis suvokė, kad pasirašo kito asmens – J. O. vardu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertinus apelianto parodymus, liudytojos nuoseklius parodymus bei kitą bylos medžiagą, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių A. O. kaltę, jo tyčią suklastoti dokumentą – apeliacinį skundą, siekiant, kad būtų panaikinta J. O. paskirta administracinė nuobauda. Surašydamas apeliacinį skundą ir pasirašydamas už motiną, jai nežinant, nuteistasis suvokė, jog veikia neteisėtai. Liudytoja J. O. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad A. O. nuolat rašo įvairius skundus teismams. Taigi darytina išvada, kad apeliantas žino, jog apeliaciniame skunde galima rašyti tiktai savo vardą, pavardę ir patvirtinti skundą tik savo parašu, tačiau jis sąmoningai pasirinko neteisėtą, pavojingą veikimo būdą. Tai, kad vietoje parašo, nuteistasis parašė tik raidę „A“, jo baudžiamosios atsakomybės savaime neeliminuoja.

Nepagrįstas apelianto teiginys, jog jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes surašant ir išsiunčiant apeliacinį skundą ne savo vardu, jis jokios naudos neturėjo. Priežastys, dėl kurių buvo atlikti klastojimo veiksmai, yra svarbios ne tam, kad būtų konstatuotas pats klastojimas, o tam, kad būtų teisingai išspręsti bausmės skyrimo ir kiti klausimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2008). Todėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. kvalifikavimui nuteistojo A. O. naudos siekimo fakto nustatymas nėra reikšmingas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 300 str. nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, veikos kvalifikavimui įtakos neturi tai, ar suklastotas apeliacinis skundas sukėlė kokias nors pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinio skundo pagrindu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta procedūra.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. O. pripažino kaltu pagal BK 300 str. 1 d., todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.