Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi pareiškėjo R. K. skundo, kuriuo jis kaltina A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, E. K. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Pradėti privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina.

Pareiškėjo R. K. privataus kaltinimo skundas dėl tų pačių asmenų, jo vertinimu, padarytų nuskalstamų veikų 2014-12-25 laidoje „Patriotai“ gautas antrą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. V. 2015 m. vasario 13 d. atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš skunde įvardintus asmenis. Priimant šią nutartį teisėja vertino ir analizavo 2014-12-25 Lietuvos ryto televizijos laidos „Patriotai“ vaizdo įrašą, skunde nurodytų asmenų pasisakymus, vertino veikos kvalifikavimo ir kaltinamų asmenų kaltės klausimą bei pasisakė, kad jų veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją ar jį įžeisti.

Pareiškėjas teismo priimtos nutarties neskundė, o padavė naują skundą, detalizuodamas, jo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. nuostatomis, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008).

Privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių analizė bei pateiktas vaizdo įrašas rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nėra subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios.

BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už įžeidimą, t. y. viešą užgaulų kito žmogaus pažeminimą, padarytą veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Teismo vertinimu, atsižvelgiant susiklosčiusius nedraugiškus santykius, vykstančius konfliktus tarp kaltinamų asmenų ir pareiškėjo, įvardinti jį įžeidę žodžiai duotoje (nagrinėjamoje) situacijoje negali būti laikomi įžeidžiančiais BK 155 straipsnio prasme.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie kyla pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Be to, būtina įvertinti tai, kad padaryta nusikalstama veika turi būti pavojinga. Pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti tuomet svarstyti galimybę kovoti taikant baudžiamojo poveikio priemones.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, pagal R. K. skundą privataus kaltinimo tvarka prieš A. K. ir E. K., nustačius jog nepadaryta veika, numatyta BK 154 straipsnyje 1 d., 155 straipsnyje.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.