Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1357-311/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-06
Bylos Nr.
1-1357-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07663-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1357-311/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07663-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.1.8.7.9..; 1.1.8.7.13.; 1.2.27.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij 2019 m. gegužės 2 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, teistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį galutine 1 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. laikotarpiui, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2019 m. vasario 23 d., apie 2 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus patalpose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui – nukentėjusiajam Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-iosios kuopos mobilaus būrio vyr. patruliui Š. B., o būtent: aktyviais veiksmais priešinosi, policijos pareigūnui, stangino rankų raumenis, muistėsi, bandė pabėgti, po ko vieną kartą įspyrė Š. B. į pilvą, sukeldama jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino, gailisi ir paaiškino, kad 2019 m. vasario 22 d. pas jį į namus buvo atvykusi jo nepilnametė dukra A. P., kuri gyvena su jo buvusia žmona. Taip pat pas jį svečiuose buvo keli jo draugai, su kuriais vartojo alkoholį. Išėjus draugams, jis sukonfliktavo su dukra ir pastaroji išėjo į daugiabučio koridorių. Koridoriuje jie sukonfliktavo, liepė dukrai grįžti į namus, tačiau pastaroji jo neklausė. Taip pat į koridorių išėjo kaimynai, mano dėl to, kad išgirdo juos konfliktuojant. Po kurio laiko į jo namus atvyko policijos pareigūnai, taip pat koridoriuje jis matė ir savo buvusios žmonos dabartinį vyrą. Pareigūnai iškart jį sulaikė, namuose ieškojo ginklo, nors jokio ginklo jis neturi ir niekada neturėjo. Tuomet pareigūnai jį paguldė ant grindų, pamena, kad prasiskėlė antakį, tuomet jį vežė su greitosios medicinos pagalbos automobiliu į klinikinę ligoninę. Visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena dėl savo neblaivumo. Buvo labai piktas dėl viso įvykio, dėl to, jog policijos pareigūnai su juo elgėsi grubiai, dėl to, jog iš kažkur atvyko buvusios žmonos sutuoktinis. Pamena, kad ligoninėje stumdėsi su pareigūnais, kad jie jį sulaikinėjo, paguldė ant žemės, kas vyko toliau pasakyti konkrečiai negali, tačiau jeigu pareigūnai sako, jog vienam iš jų įspyrė į pilvą, reiškia taip ir buvo, neturi pagrindo jais netikėti. Supranta, kad tokie jo veiksmai pareigūnui galėjo sukelti fizinį skausmą. Labai dėl to gailisi, jeigu būtų buvęs blaivus būtų tikrai taip nepasielgęs. Pasižada daugiau nedaryti jokių nusižengimų ar teisės pažeidimų. Šis įvykis jam buvo didelė gyvenimo pamoka. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 88-91).

Nukentėjusysis Š. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno AVPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. Dirba pamaininį darbą, po dvylika valandų. 2019 m. vasario 22 d. darbą pradėjo 18 val., pamainą turėjo baigti 2019 m. vasario 23 d. 6 val. Nurodytą dieną dirbo ekipaže r. š. „1901“ kartu su vyr. patruliu J. T.. Jam dirbant kartu su minėtu patruliu, 2019 m. vasario 23 d., apie 00.38 val., iš Kauno apskr. budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Muitinės g. 15, Kaune, neblaivus tėvas išvijo iš namų (duomenys neskelbtini) metų dukrą, rėkauja pro langą. Jiems atvykus minėtu adresu, bendraujant su asmenimis, nustatė smurto artimoje aplinkoje atvejį, apie tai pranešė Kauno AVPK budėtojui. Smurtu įtariamą A. P. apie 00.45 val. sulaikė, jis buvo agresyviai nusiteikęs, uždėta specialioji priemonė – antrankiai, su jo sutikimu nuvyko į jo namus, ankščiau minėtu adresu, kur asmuo pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, bandė ištrūkti, į jų reikalavimus nusiraminti asmuo nereagavo. Netrukus A. P. judėdamas trenkė savo galvą į durų staktą ir prasikirto dešinės pusės antakį. Kadangi pradėjo bėgti kraujas, asmeniui buvo suteikta pirmoji pagalbą ir iškviesta medikų brigada. Pristačius vyriškį į gydymo įstaigą, jiems būnant SPS koridoriuje jo nuotaika pastoviai keitėsi, asmuo tapdavo agresyvus, paskui nurimdavo. Laukiant medikų apžiūros, A. P. atsistojo ir pasakė: „nori <p...> galvą į sieną?“. Kolega J. T. asmens paprašė nusiramint ir atsisėsti, tačiau asmuo į jo prašymus nereagavo ir staigiu judesiu pradėjo nuo jo bėgti, jam asmenį stvėrus už rankos, A. P. apsisuko ir toliau bėgdamas su galva atsitrenkė į sieną bei toliau agresyviai nusiteikęs jiems grasino: „pyd..., pakasiu aš jus, mieste susitiksim, užversiu“, šiuos asmens grasinimus jis suprato kaip realius. Asmuo buvo neprognozuojamas. Bandant apsaugoti asmenį nuo savo veiksmų, kadangi šis buvo linkęs save žaloti, asmenį su kolega J. T. paguldė LSMUL KK SPS, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje ant grindų, netoli lifto durų. Paguldžius asmenį ant grindų, pastebėjo, jog iš antakio, iš kurio prieš tai bėgo kraujas, vėl intensyviai pradėjo bėgti kraujas, todėl asmens prašė nusiraminti, nestangrinti raumenų ir ramiai gulėti, tačiau asmuo atsakė: „tuoj <supi...> jus abu kaip obuolius“. Jiems būnant koridoriuje 2019 m. vasario 23 d., apie 2 val. A. P. gulėjo ant grindų ant nugaros, jie su kolega stovėjo šalia jo, bandė jį nuraminti, kai A. P. tyčia koja, šiuo metu negali nurodyti kuria, vieną kartą spyrė jam į pilvo sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tačiau sužalojimų nepadarydamas. Dėl tokių asmens veiksmų jo kojas prispaudė prie grindų, naudojant fizinę jėgą. Netrukus prie A. P. priėję medikai bandė sustabdyti kraujavimą, tačiau asmuo nuolatos muistėsi ir neleido jiems to daryti. Po kiek laiko, kai asmuo nurimo, buvo pakeltas nuo grindų, tada medikai jį saugiai apžiūrėjo, susiuvo antakio žaizdą, atliko kitus tyrimus, patikrino ir nustatė 1,82 promilių girtumą. Po medikų apžiūros A. P. dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo pristatė į Kauno AVPK areštinę. Dėl A. P. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimai nepadaryti, todėl į TME nesikreips. Šio įvykio metu jam padaryta fizinė ir moralinė žala (1 t., b. l. 24-27).

Liudytojas M. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 23 d., apie 2 val. nakties į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų suaugusiųjų priėmimo skyrių buvo jam nežinomų policijos pareigūnų pristatytas jam nepažįstamas asmuo (vyras, maždaug virš 30 metų amžiaus), kuriam nurodytų pareigūnų teigimu, reikėjo suteikti pirmąją medicinos pagalbą, t. y. apžiūrėti prakirstą dešinį antakį. Į medicinos įstaigą pristatytas asmuo buvo surakintas antrankiais. Asmuo buvo agresyvus, elgėsi neadekvačiai, Kauno klinikų patalpose keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu ir šaukė: „jūs mentai pyd..., gaidžiai“. Kitų asmens išsakytų žodžių neužfiksavo, nes buvo įtempta situacija. Asmuo jo akivaizdoje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nusiraminti, muistėsi ir nesileido jam suteikti medicininės pagalbos. Būnant prie Kauno klinikų palatos Nr. 1063, girdėjo, kaip nurodytas asmuo garsiai šaukė policijos pareigūnams „norit b... dėsiu galvą į sieną?“. Jam priėjus prie policijos pareigūnų, jie jam pasakė, kad asmuo pats palatoje trenkė savo galvą į sieną ir bandė dar labiau save susižaloti. Jam atsitraukus į šalį, pareigūnai ėmėsi veiksmų, suėmė asmenį už rankų ir vedė į koridorių, o šis pradėjo staigiai muistytis, stengėsi ištrūkti. Pareigūnai vedė asmenį laikydami jo rankas, kad asmuo toliau nesižalotų savęs ir jį išvedė į bendrą Kauno klinikų koridorių, ties rūšiavimo zona, kur yra palata Nr. 1072. Asmuo toliau nenusiramino, keikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus, piktybiškai nusiteikęs, spardėsi kojomis į pareigūnų pusę. Piliečiui matėsi kraujuojantis antakis ir kruvinas veidas. Pareigūnai asmenį parvertė ant grindų ir jį laikė prispaudę, kad asmuo nusiramintų, nežalotų savęs ir nesužalotų pareigūnų. Ar asmuo spyrė konkrečiai pareigūnui į kurią nors kūno vietą, jis nematė, tačiau tarp jų vyko aktyvus konfliktas, asmuo gulėdamas nenusiramino, buvo agresyvus, spardėsi kojomis į šalis ir galėjo pataikyti iš kojos į pareigūną. Šio įvykio metu buvo įtempta situacija ir jis neužfiksavo, kad pareigūnas būtų sušukęs iš jam sukelto skausmo ar būtų parverstas ar kitaip sužalotas. Jis situaciją stebėjo stovėdamas atokiau ir smulkių įvykio detalių neužfiksavo. Jis tik girdėjo, kad pareigūnai pastoviai kartojo šiam asmeniui nusiraminti, vykdyti jų nurodymus ir nesipriešinti. Toliau jis stovėdamas pastebėjo, kad sulaikytam piliečiui buvo iškruvintas veidas, todėl priėjęs jam suteikė pagalbą, nuvalė kraujus. Šis asmuo toliau buvo nuvestas į palatą Nr. 1071, kur jam buvo susiūtas antakis. Asmuo ir toliau buvo impulsyvus, elgėsi neprognozuojamai ir neadekvačiai pareigūnų atžvilgiu. Jo nuomone, asmuo buvo akivaizdžiai apsvaigęs, nuo jo sklido ypač stiprus alkoholio kvapas, asmuo nekoordinavo savo judesių, elgėsi neadekvačiai. Koks piliečiui buvo nustatytas girtumas, nežino. Asmuo nenusiramino ir vis stengėsi piktybiškai konfliktuoti su pareigūnais. Po įvykusio konflikto Kauno klinikose buvo iškruvintas apie 2 kv. metrų grindų plotas, kurį pats vėliau ir išvalė. Po medicininės apžiūros ir atliktų tyrimų, asmuo buvo išleistas su pareigūnais atgal į policijos įstaigą, jam paskirtas ambulatorinis gydymas namuose. Jis asmeniškai šio įvykio metu sužalotas nebuvo, ligoninės ir medicinos personalo darbas nebuvo sutrikdytas, pareigūnai efektyviai susitvarkė su piliečio neadekvačiu elgesiu ir užkirto kelią jo tolimesniems neteisėtiems veiksmams (1 t., b. l. 42-45).

Liudytojas J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. vasario 23 d., dirbant kartu su vyr. patruliu Š. B., radijo šaukiniu „1901”, apie 00.38 val. iš Kauno apskr. budėtojo gavo pranešimą registruotą ROIK 0119000088894, apie tai, kad adresu Muitinės g. 15, Kaune, neblaivus tėvas išvijo iš namų dvylikos metų dukrą. Asmuo rėkauja pro langą. Jiems atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė butą, kuriame gyvena asmuo, ir kuris galimai šaudo pro langą. A. P. apie 00.45 val. jie sulaikė (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Kadangi asmuo buvo stipriai neblaivus, bei agresyvus jis jam uždėjo spec. priemonę – antrankius. Tuomet su A. P. nuėjo į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose asmuo pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, bandyti ištrūkti, į jų reikalavimus nusiraminti asmuo nereagavo, muistėsi. Jo kolega Š. B. asmenį laikė, kad jis nurimtų, tačiau asmuo vis tiek nenurimo ir judėdamas trenkė savo galvą į sieną, taip prasikirsdamas dešinės pusės antakį. Kadangi iš asmens antakio pradėjo bėgti kraujas, kolega iškvietė GMP pagalbą. Iki atvykus medikams, apžiūrėjo A. P. namus, kuriuose ginklo nerado. Atvykus medikams aš su A. P. mediku automobiliu vyko į LSMUL KK SPS, o jo kolega Š. B. vyko tarnybiniu automobiliu iš paskos. Pristačius vyriškį į gydymo įstaigą, jam būnant SPS kabineto patalpoje A. P. vis tapdavo agresyvus, tai vėl nurimdavo. Laukiant medikų apžiūros jis sakė „nori <p...> galvą į sieną?“ Jis paprašė jo nusiramint ir atsisėsti, tačiau asmuo į jo prašymus nereagavo, vaikščiojo po kabinetą, vis išeidamas į koridorių. Tuomet jis atsistojo tarp kabineto ir koridoriaus durų, tačiau A. P. staigiu judesiu pradėjo nuo jo bėgti iš kabineto į koridorių link lifto durų. Jis jį pagavo už rankos ties alkūne, nes jam buvo uždėti antrankiai. A. P. toliau bandė ištrūkti, ir įsibėgėjęs trenkėsi galva į sieną ties apžiūros kabineto durimis, todėl jis jį paguldė koridoriuje ant grindų, kad jis nežalotų savęs. Asmuo vis tiek muistėsi, nenurimo, bandė ištrūkti, todėl radijo ryšio pagalba pašaukė į pagalbą kolegą Š. B., kuris buvo likęs tarnybiniame automobilyje. Atbėgęs kolega jam padėjo sulaikyti A. P., laikydamas jo kojas. Gulint asmeniui ant grindų, pastebėjo, kad jam bėga kraujas iš antakio, iš kurio bėgo prieš tai. Abu su kolega bandė nuraminti asmenį, sakė jam jog nurimtų, nesipriešintų. Visą tą laiką asmuo grasino sakydamas: „<py..>, pakasiu aš jus, mieste susitiksim, užversiu, tuoj <sup...> jus abu kaip obuolius”. Asmuo buvo neprognozuojamas. Asmeniui šiek tiek nurimus, jam gulint ant grindų ant nugaros, o jiems su Š. B. stovint šalia, šis staiga vėl pradėjo muistytis, bei vieną kartą koja spyrė pareigūnui Š. B. į pilvą. Tuomet jis su Š. B. jėga prispaudė A. P. kojas prie žemės, šis muistėsi, nuspyrė koridoriuje stovėjusią kėdę. Prie gulinčio asmens priėjęs medikas bandė sustabdyti kraujavimą iš antakio, tačiau jis to padaryti neleido. A. P. kiek nurimus, jis buvo pakeltas nuo grindų ir nuvestas į kabinetą apžiūrai, bei žaizdos susiuvimui. Po to asmuo buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK areštinę. (1 t., b. l. 37-40).

Iš 2019 m. kovo 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, fotografuota. Iš vaizdo įrašo ir fotonuotraukų matyti, kaip A. P. įvykio vietoje priešinosi policijos pareigūnams, spirė nukentėjusiajam, po ko sulaikomas (1 t., b. l. 52-58).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015 ir kt.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).

Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnui, stangino rankų raumenis, muistėsi, bandė pabėgti, po ko vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam Š. B. į pilvą, sukeldama jam fizinį skausmą, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi (b. l. 117-119).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis teistas (b. l. 62-68), administracine tvarka nebaustas (b. l. 69), šiuo metu nedirba (b. l. 70), Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje priklausomybės ligų centre nesigydė, neregistruotas (b. l. 71-73).

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą BK 11 straipsnio 3 dalis), į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, kaltinamasis teistas, administracine tvarka nebaustas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalis), tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92, 93) paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 99), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 valandų visuomenės labui, dirbant 40 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64? straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 valandų visuomenės labui, dirbant 40 valandų per mėnesį.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

A. P. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Grigas