Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau - VĮ) „Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 575-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „VINGRELĖ“, D. S., L. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bendrijos vertinimu, pareiškimas galėtų būti tenkinamas, tačiau jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, jog jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo. Teigia, jog pareiškėja turi įrodyti reikšmingas aplinkybes, t.y. kokiu teisiniu pagrindu buvo pastatytas ginčo turtas, kaip formavosi ir istoriškai atsispindi šio turto teisinė padėtis inventorizavimo dokumentuose; dėl ko turto faktinis ir teisinis likimas nebuvo sprendžiamas laikotarpiu nuo turto privatizavimo pabaigos iki šio pareiškimo pateikimo teismui. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ginčo objektai priklauso valstybei, statinių kadastriniai matavimai buvo atlikti 1977-02-28.

Teigia, jog teismui nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog minėti butai yra valstybės nuosavybė, aktualu nustatyti ir pripažinti įsiskolinimus, už kuriuos tampa atsakingas savininkas. Suinteresuotas asmuo remdamasis teismų formuojama praktika nurodo, jog teismui nustačius, jog turtas laikomas valstybės nuosavybe, jis bus laikomas valstybės nuosavybe nuo atsiradimo pradžios, t. y. nuo 1977 m. Tokiu atveju valstybei kyla pareiga bendrijai atlyginti išlaidas pagal sąskaitas už bendrojo naudojimo nuosavybės dalies išlaikymą ir kitas išlaidas. Nurodo, jog niekas nemokėjo už šį turtą priklausančių išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu, todėl šias išlaidas turėtų atlyginti nuosavybės teisių prašanti VĮ „Turto bankas“. Teigia, jog įsiskolinimas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2024-05-01 sudaro 5 242,61 Eur, o įsiskolinimas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2024-05-01 sudaro 6 583,77 Eur. Bendrija, atlikdama administravimo veiksmus, prižiūri namo bendro naudojimo patalpas, bendro naudojimo inžinerinę įrangą, namo bendro naudojimo konstrukcijas, atlieka remontą, renovacijas, vykdo bendrų mokėjimų įsipareigojimus ir kt. Darbams atlikti samdo įvairius darbuotoju (pirmininkę, buhalterę, valytoją ir kt.). Su minėtais asmenimis sudaromos darbo sutartys, todėl mokamas darbo užmokestis, atitinkami mokesčiai Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Bendrija yra sudariusi sutartis su dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo, sutartį dėl pastato šildymo ir šalto vandens sistemų priežiūros, dėl elektros energijos tiekimo-vartojimo ir kt. Bendrija mokėjo įvairius mokesčius. Išlaidos skirstomos proporcingai, todėl VĮ „Turto bankas“, perimdamas valstybės nuosavybėn nurodytus butus, bendrijai privalo kompensuoti patirtas išlaidas, sumokėti privalomus mokėjimus, toliau už juos mokėti.

Nurodo, jog nors oficialiai butuose niekas negyvena, tačiau bendrijos turimais duomenimis, kuriuos sužinojo iš kaimyninių butų savininkų, (duomenys neskelbtini) bute lankosi A. sūnus L. (duomenys neskelbtini) bute gyvena (duomenys neskelbtini) buto savininkės neįgalus sūnus. Už paslaugas bendrijai šie asmenys nemoka, tačiau įsiskolinimų už šildymo ir kitas į butą teikiamas paslaugas nėra, todėl gali būti, jog šiuose butuose faktiškai gyvena žmonės.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spęsti teisės aktų nustatyta tvarka, o suinteresuotas asmuo 575-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „VINGRELĖ“ atsiliepimu prašo dėl turto nuosavybės teisių pripažinimo spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius pareiškėjai pateikė pranešimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrų, kuriuo pareiškėjos prašoma suorganizuoti galimai bešeimininkių statinių, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės administracija siūlo pripažinti bešeimininkiais, apžiūras dėl apskaitos aktų surašymo.

Nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į 575-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją „VINGRELĖ“, prašydama pateikti visus turimus duomenis ir dokumentus, susijusius su butais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Bendrija pareiškėjai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog bendrijos administruojamas gyvenamais namas (bendrabutis), esantis (duomenys neskelbtini) (statybos adresas (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1977 m. Atsakyme teigiama, jog visasąjunginė Stiklių ir įrankių pramonės ministerija skyrė lėšas bendrabučio statybai. Bendrabutyje buvo apgyvendinti šlifavimo staklių gamyklos, gamyklos Komunaras ir mechanizacijos ir automatizacijos PKB specialistai ir darbuotojai. Nurodė, jog trys butai, t. y. butas Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo privatizuoti iki šiol.

Iš į bylą pateiktų 2023-03-15 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog įrašų, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklausytų kam nors nuosavybės teise, nėra (išrašų 4 p.). Iš išrašų matyti, jog kadastro duomenų nustatymo data yra 1977-02-28.

Nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), prašydama pateikti visus turimus duomenis ir dokumentus, susijusius su minėtais butais ir jų nuosavybe. VĮ „Registrų centras“ pateiktame atsakyme nurodė, jog daiktinės teisės į nurodytus butus, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, neįregistruotos.

Teismas, siekdamas nustatyti visus aktualius duomenis, susijusius su pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (išskyrus duomenis apie konkrečius pavienius butus) kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydamas pateikti visus turimus duomenis apie nurodytą pastatą. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų negalima spręsti apie butų priklausomybę, nepateikta ir kita bylai reikšminga informacija.

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus regiono valstybės archyvą su prašymu dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), prašydama pateikti visus turimus duomenis ir dokumentus, susijusius su minėtais butais ir jų nuosavybe. Pareiškėjai pateiktame atsakyme, be kita ko, nurodoma, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdybos dokumentų fonde yra 1976 m. IV ketvirčio 460 vietų bendrabučio (duomenys neskelbtini) užbaigto statybos objekto dokumentų (potvarkiai, priėmimo aktai, pažymos, statybos darbų registracijos žurnalas) byla. Nurodoma, jog sprendimų dėl bendrabučio kambarių skyrimo bylos dokumentuose nėra.

Į bylą pateiktas Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos 1977-01-28 sprendimas, kuriuo Vilniaus miesto Tarybos komitetas nusprendžia leisti gamyklai „Komunaras“ name (duomenys neskelbtini) įsteigti lovų tipo bendrabutį ir įpareigoti suteikti gyvenamąjį plotą organizacijoms: 74 butus Vilniaus staklių gamyklai „Komunaras“ ir 76 butus Vilniaus šlifavimo staklių gamyklai. Į bylą pateikti duomenys, kad butai buvo suteikiami naudotis gamyklų darbuotojams.

Pareiškėja nurodo, jog iš bendrijos gautais nepatvirtintais duomenimis bendrabutis buvo Vilniaus staklių gamyklos Komunaras balanse, o 1995-03-17 gamyklą reorganizavus į AB Vingriai, bendrabutis buvo AB Vingriai (2020-12-02 likviduota bankrutavus) balanse. Teismas savo iniciatyva išreikalavo iš Vilniaus apygardos teismo AB Vingriai bankroto bylą (21 bylos tomas). Iš gautos medžiagos turinio nenustatyta, jog butai būtų buvę įtraukti į įmonės balansą.

Į bylą pateikti turto apžiūros aktai. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros akte nurodyta, jog gretimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų teigimu, bute niekas negyvena kokius metus. Prieš tai gyvenusi gyventoja išsikraustė, nebesilanko. Kaimynų žiniomis, butas nebuvo privatizuotas. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros akte nurodoma, jog kaimynų teigimu, bute gyvenę asmenys mirę, o mirusiosios vaikai išvykę į užsienį, bute nesilanko. Jų žiniomis butas nebuvo privatizuota.

Į bylą pateiktos įregistravimo kortelės, kuriose matoma, jog bylos butuose gyveno G. A. bei D. S. Suinteresuoto asmens 575-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „VINGRELĖ“ teigimu, nors oficialiai butuose niekas negyvena, tačiau bendrijos turimais duomenimis, kuriuos ji sužinojo iš kaimyninių butų savininkų, bute Nr. (duomenys neskelbtini) lankosi A. sūnus L., o bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) buto savininkės neįgalus sūnus.

Gyventojų registro duomenimis G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Teismas susisiekė su L. A., o jam sutikus, el. paštu išsiuntė pareiškimą, nustatė terminą pozicijai pateikti. L. A. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Teismas mobiliuoju telefonu susisiekė su D. S. Pastaroji telefoninio pokalbio metu patvirtino, jog bute gyveno, tačiau šiuo metu nebegyvena, pretenzijų dėl buto jokių neturi, nurodė adresą, kuriuo teismas gali siųsti teismo procesinius dokumentus, tačiau D. S. dokumentų neatsiėmė, atsiliepimo nepateikė.

Į bylą nepateikti duomenys ir teismas nenustatė, kad kokie nors asmenys turėtų kokių nors teisių į minėtus butus. Iš AB Vingriai bankroto bylos medžiagos nenustatyta, kad butai buvo apskaitomi įmonės balanse. Duomenų apie šių butų privatizavimą nėra, o butuose gyvenę asmenys ar jų palikuonys pretenzijų į turtą nepareiškė, nors apie bylos nagrinėjimą jiems yra žinoma.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir nustatyta, tenkinamas pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo 575-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „VINGRELĖ“ atsiliepimu į pareiškimą, be kita ko, teismo prašo nustatant juridinę reikšmę turintį faktą nurodyti, jog už (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės objektų dalies priežiūrą ir eksploatavimą skolą bendrijai perima VĮ „Turto bankas“, kaip šių patalpų savininkas bei tikslu išviešinti įsiskolinimo faktą prašoma įpareigoti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įrašyti juridinį faktą: „įsiskolinimas už turtui tenkančios bendrojo naudojimo objektų dalies priežiūrą ir eksploatavimą“.

Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, jog byloje nagrinėjamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašymas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas, kurios nurodytos CPK 442 str. 1 d. 1-14 p. Prašymai ir klausimai, susiję su galimomis skolomis, kuriuos kelia suinteresuotas asmuo, nepriskirtini prie klausimų, kurie gali būti nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, suinteresuotam asmeniui 575-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai „VINGRELĖ“ išaiškintina, jog dėl klausimų, susijusių su skola, galima inicijuoti atskirą bylą ginčo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimo kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.