- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-44-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01447-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-44-123/2014
2014 m. sausio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. ir atsakovės J. G. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei J. G. dėl pažeistų teisių gynimo ir J. G. priešieškinį A. M. dėl turto atidalinimo, įpareigojimo išduoti leidimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jo teisių pažeidimus ir atkurti buvusią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto ir mansardos padėtį.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti natūra jai priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės, namą rekonstruojant ir suformuojant dvibutį gyvenamąjį namą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą. Atsakovė prašo padalinti bendrą dalinę nuosavybę tokia tvarka: atsakovei paskirti 13,50 kv. m rūsio patalpą, jos pateiktame plane pažymėtą indeksu „1“; pirmame aukšte paskirti 11,90 kv. m priestatą, plane pažymėtą indeksu „4“, 16,30 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu „2“, 5,00 kv. m koridorių, plane pažymėtą indeksu „3“; antrame aukšte 17,50 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu „1“, 20 kv. m palėpę. Iš viso atsakovei atitenka 65,10 kv. m gyvenamojo ploto, 13,50 kv. m rūsio ir 20 kv. m palėpės. Ieškovui paskirti 16,50 kv. m rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu „1“; pirmame aukšte paskirti 4 kv. m koridorių, plane pažymėtą indeksu „4“, 14,30 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu „1“, 13,30 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu „2“, 7 kv. m koridorių, plane pažymėtą indeksu „3“; antrame aukšte paskirti 17 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu „1“, 8,50 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu „2“, 6,50 kv. m ir 5,50 kv. m palėpės. Ieškovui tenka 64,10 kv. m gyvenamojo ploto, 16,50 kv. m rūsio ir 12 kv. m palėpės. Nurodo, kad jai ir ieškovui A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini). 1973-06-22 teismo sprendimu yra nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Atsakovė nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įgijo 2004-06-14 paveldėjimo tvarka, o ieškovas nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įgijo 1987-04-14 paveldėjimo tvarka. Bendrosios dalinės nuosavybės daiktas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka yra nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-06-07 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto ir salkų patalpose: išgriauti mūrinę pertvarą koridoriuje 2-2 ir iš ten pašalinti statybines atliekas; įstatyti duris koridoriuje 2-2 įėjimui į laiptų narvelį; darbus atlikti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir darbus perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktą ieškovui. Teismas priešieškinį atmetė, iš atsakovės priteisė 1 286 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-113-265/2011 pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo dalį dėl atsakovės J. G. įpareigojimo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, nustatant dviejų mėnesių terminą teismo sprendimui įvykdyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis atmestas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-06-28 sprendimu priešieškinį patenkino iš dalies. Padalino bendrąją dalinę nuosavybę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo A. M. pateiktą projektą, paruoštą 2011 metais UAB „SIEKIS“, paskiriant ieškovui nuosavybės teisėmis butą Nr. 2, 55,32 bendro ploto, kurį sudaro patalpos pirmame aukšte: kambarys Nr. 1, 14,30 kv. m, kambarys Nr. 2, 13,32 kv. m, holas Nr. 3, 7 kv. m, tambūras Nr. 4, 4,70 kv. m ir antrame aukšte kambarys Nr. 1, 16 kv. m, bei palėpė. Atsakovei nuosavybės teise paskyrė butą Nr. 1, 77,40 kv. m bendro ploto, kurį sudaro: rūsio patalpos, 30 kv. m, pirmajame aukšte – kambarys Nr. 1, 14,40 kv. m; kambarys Nr. 2, 16,30 kv. m, holas Nr. 3, 4,80 kv. m, ir tambūras Nr. 4, 11,90 kv. m. Priešieškinio dalį dėl įpareigojimo duoti sutikimą gauti rekonstruojant ir suformuojant dvibutį gyvenamąjį namą projektavimo sąlygas ir statybos leidimą paliko nenagrinėtu. Priteisė iš ieškovo atsakovei 544 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad kiekviena iš ginčo šalių paveldėjo tas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas, kuriomis naudojosi palikėjai, ir jie tas dalis valdo. Nurodė, kad atsakovė prašo padalinti tas patalpas, kurių ji nepaveldėjo, ir kurios jai nepriklauso nuosavybės teisėmis. Konstatavo, kad ieškovo pasiūlytas padalinimo projektas atitinka bendraturčių valdomas ir paveldėtas dalis, ateityje bus išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl priešieškinį tenkino iš dalies, padalinant bendrąją dalinę nuosavybę pagal ieškovo A. M. pasiūlytą projektą, paruoštą 2011 metais UAB „SIEKIS“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atidalinti natūra jai priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovės pateiktą projektinį pasiūlymą, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Paaiškino, kad Kretingos rajono liaudies teismo 1973-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-208/73 nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka tik 2006-09-18 įregistruota viešajame registre, t. y. praėjus 11 mėn. po atsakovės nuosavybės teisės į ½ gyvenamojo namo dalį įregistravimo. Mano, kad ieškovas prieštaraudamas atsakovės teikiamam atidalijimo projektui piktnaudžiauja savo teise. Nurodo, kad jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Paaiškino, kad atsakovės pateiktas atidalijimo pasiūlymas yra parengtas kvalifikuoto specialisto, prašomas suformuoti daiktas maksimaliai atitiktų idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, atlikus atitinkamus statybos darbus atsakovės lėšomis, padidėtų namo naudingas plotas ir vertė. Mano, kad bendraturtis nepagrįstai atsisako duoti sutikimą padidinti daiktą, neįrodyta, kad tai pažeistų bendraturčio teises. Nurodo, kad pagal ieškovo pasiūlytą atidalijimo projektą atsakovei priteistos rūsio patalpos, bet neišspręstas patekimo į rūsį klausimas. Teismas neatsižvelgė į atsakovės projekte numatytą galimą įėjimo iš lauko į rūsį įrengimą, nepasisakė dėl laiptų į antrą aukštą 2,47 kv. m ploto narvelio, esančio tarp koridorių, pažymėtų indeksais 2-2 ir 1-1, panaikino atsakovės galimybę naudotis kaminu, patekti prie namo stogo konstrukcijų.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimo dalį dėl 544 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovei ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinio dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo netenkinti. Nurodo, kad teismas visiškai tenkino ieškovo ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, o 2013-06-28 sprendimu visiškai netenkino atsakovės priešieškinio, nes teismas namą padalijo pagal ieškovo projektą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės J. G. apeliacinį skundą ieškovas A. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad laiptų narvelio aukštis nesiekia 1,6 m, todėl šis plotas nepriskaičiuojamas prie patalpų ploto. Be to, šiuo narveliu ir laiptais į palėpes naudojasi vien buto Nr. 2 savininkai, teisė į šią patalpą niekada nebuvo perėjusi paveldėtojai J. G. ir kitiems turto įgijėjams. Ieškovė paveldėjo tik tai, kas nuosavybės teise priklausė R. D., laiptų narvelis ir laiptai visada buvo izoliuoti nuo 1-o buto patalpų ir priklausė 2-ajam butui, t. y. ieškovui. Nurodo, kad 1973-06-22 nutartis dėl patalpų padalijimo yra privaloma J. G. Paaiškino, kad klausimas dėl atskiro įėjimo į rūsį įrengimo yra išspręstas 1973-06-22 nutartimi, taip pat ieškovo pateiktame atidalijimo projekte.
Atsiliepimu į ieškovo A. M. apeliacinį skundą atsakovė J. G. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimo dalį dėl 544 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei palikti nepakeistą. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovei priteistos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalytas šalims priklausantis namas, teisėtumo ir pagrįstumo (CK 4.80 str.).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Kretingos rajono liaudies teismo 1973-06-22 nutartimi buvo nustatytos tuometiniams savininkams M. A., J., ir M. V., A., priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalys ir naudojamos patalpos. Bendraturčių susitarimas, patvirtintas teismo nutartimi, įregistruotas viešajame registre (t. 1, b. l. 28–29, 32). 1987-04-14 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir M. A., J., dalį paveldėjo jo sūnus M. A., A. (t. 1, b. l. 31). 1975-09-16 M. V., A., pardavė B.-B. D. ½ dalį gyvenamojo namo su konkrečiai išvardintomis patalpomis, kurios buvo nustatytos 1973-06-22 teismo nutartimi (t. 2, b. l. 163). 1981-04-28 pirkimo-pardavimo sutartimi B.-B. D. pardavė S. B. ½ dalį su konkrečiai išvardintomis patalpomis (t. 2, b. l. 164). 1999-01-27 mainų sutartimi S. B. perleido nuosavybės teises R. D. (t. 2, b. l. 166–167). Atsakovė J. G. 2005-10-10 paveldėjimo pagal testamentą liudijimu paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 166–167).
Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Iš CK 4.75 straipsnio išplaukianti atidalijimo siekiančio bedraturčio pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, reiškia, jog ir kiti bendraturčiai gali įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009).
Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikti keli gyvenamojo namo atidalijimo variantai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidalijo turtą pagal ieškovo pasiūlytą projektą, šis atidalijimo būdas optimaliausias, sudaro galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kiekviena iš ginčo šalių paveldėjo tas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas, kuriomis naudojosi palikėjai ir jie tas dalis valdo (CK 5.1 str. 1 d.), todėl darė pagrįstą išvadą, jog atsakovė pateiktu atidalijimo projektu prašo padalinti tas patalpas, kurių ji nepaveldėjo ir kurios jai nepriklauso nuosavybės teisėmis. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Tačiau sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą toms pačioms šalims nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka yra laikoma svarbiu konkrečią atidalijimo tvarką lemiančiu kriterijumi. Kretingos rajono liaudies teismo 1973-06-22 nutartimi buvo nustatytos tuometiniams savininkams M. A., J., ir M. V., A., priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalys ir naudojamos patalpos, todėl šios teismo nutartimi patvirtintos tvarkos nustatymas ir faktinis jos laikymasis yra reikšmingas sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą šioje byloje.
Apeliantė nurodo, kad atidalijus turtą pagal jos siūlomą projektą ir atlikus atitinkamus statybos darbus atsakovės lėšomis, padidėtų namo naudingas plotas ir vertė. Atidalyti iš bendrosios nuosavybės būtina taip, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko nuosavybės teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad atsakovės J. G. siūlomas projektas gyvenamąsias patalpas rekonstruojant gali sukelti nesutarimų tarp bendraturčių. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas prieštaravo bet kokiam atsakovės siūlymui atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes ieškovas pateikė savo pasiūlymą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, kurį ir patvirtino teismas. Ieškovo pasiūlytame ir teismo patvirtiname atidalijimo projekte šalims paskirtos dalys ir patalpos yra visiškai atskirtos, turi atskirus įėjimus, šildymo sistemas, atitinka nusistovėjusią bendrosios nuosavybės valdymo ir jos naudojimo tvarką, todėl nedaroma žala nė vienam iš bendraturčių (CK 4.80 str. 2 d.).
Apeliantė nurodo, kad pagal ieškovo pasiūlytą atidalijimo projektą atsakovei priteistos rūsio patalpos, bet neišspręstas patekimo į rūsį klausimas. Kretingos rajono liaudies teismo 1973-06-22 nutartimi yra nustatyta, kad V. M. naudotis skiriama pietinė rūsio dalis ir jis įsirengs atskirą įėjimą (t. 1, b. l. 29). V. M. nuosavybės teisei perėjus kitiems bendraturčiams teismo nutartimi įtvirtinta nuostata dėl atskiro įėjimo įrengimo turi būti įgyvendinta atsakovės. Be to, kaip matyti iš ieškovo į bylą pateikto gyvenamojo namo atidalijimo projektinio pasiūlymo, jame yra išspręstas įėjimo į rūsį klausimas.
Dėl laiptų į antrą aukštą 2,47 kv. m ploto narvelio, esančio tarp koridorių, pažymėtų indeksais 2-2 ir 1-1, nurodytina, kad pagal Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310, 7 punktą prie patalpų ploto nepriskaičiuojami plotai po laiptais gyvenamosiose patalpose, kur aukštis nuo grindų iki lubų (laiptų apačios) mažesnis kaip 1,6 m. Be to, laiptinės patalpa naudojosi išskirtinai A. M. ir jo turto paveldėtojas (ieškovas), t. y. antrojo buto savininkas, nes 1973-06-22 Kretingos rajono liaudies teismo nutartimi V. M. nuosavybės teisėmis nebuvo paskirtos antrojo aukšto patalpos. 1973-06-22 teismo nutartis dėl naudojimosi patalpomis buvo pagrindas išduodant A. M., J., 1987-04-14 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą (t. 1, b. l. 31), todėl 1973-06-22 nutartis dėl nuosavybės dalių nustatymo ir naudojimosi patalpomis yra privaloma V. M. turtą iš kitų asmenų perėmusiai atsakovei J. G.. Dėl nurodytų aplinkybių, nusistovėjusios faktinės naudojimosi turtu tvarkos, pagal kurią atsakovė nesinaudojo antro aukšto patalpomis, atsakovės argumentai dėl naudojimosi laiptų narveliu, taip pat dėl apribotos atsakovės galimybės naudotis kaminu, patekti prie namo stogo konstrukcijų, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimo dalį dėl 544 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovei ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinio dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo netenkinti.
Nustatyta, kad paduodama apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo atsakovė J. G. patyrė 1 632 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 7, 8). CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 1/3 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-24 nutartimi iš dalies tenkino atsakovės J. G. apeliacinį skundą ir pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo dalį dėl atsakovės J. G. įpareigojimo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, nustatant dviejų mėnesių terminą teismo sprendimui įvykdyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad yra iš dalies tenkinamas atsakovės priešieškinis, nes šioje byloje buvo išspręstas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, ieškovas savarankiško reikalavimo dėl turto atidalinimo nereiškė, todėl aplinkybė, jog turtas atidalintas pagal ieškovo siūlymą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės priešieškinis atmestas visiškai. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovei dalį (1/3) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovės priteistina 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p., t. 3, b. l. 24).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. G. ieškovui A. M. 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.