- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-113-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01447-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Jonas Petrikas, Pranas Rimgaudas Mickus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui advokatui Pranui Rimgaudui Mickui, atsakovei J. G., jos atstovui advokatui Jonui Petrikui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei J. G. dėl pažeistų teisių gynimo ir J. G. priešieškinį A. M. dėl turto atidalinimo, įpareigojimo išduoti leidimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo nurodė, kad jis ir atsakovė J. G. yra bendraturčiai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio pastato. Gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka yra nustatyta 1973-06-22 Kretingos rajono liaudies teismo nutartimi tarp buvusių namo bendrasavininkų A. M. ir V. M.. Ieškovas A. M. pagal 1987-04-14 paveldėjimo teisės liudijimą įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių ir juo naudojasi pagal teismo nutartį. Nurodė, kad atsakovė J. G. piktnaudžiauja savo teisėmis - ji savavališkai, neteisėtai užėmė ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas ir trukdo jomis naudotis. Ieškovas, 2009 m. lapkričio mėn. nuvykęs į jam priklausančias patalpas, pastebėjo, kad koridoriuje yra išmontuotos durys, pro kurias patenkama į laiptų aikštelę, koridorius pertvertas aklina mūrine siena. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas negali patekti į laiptų aikštelę, naudotis laiptais patekimui į mansardą bei naudotis ten esančiomis patalpomis. Todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jo teisių pažeidimus ir atkurti buvusią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto ir mansardos padėtį.
Atsakovė J. G. su pareikštu ieškinio reikalavimu dėl buvusios padėties gyvenamajame name atkūrimo sutiko. Paaiškino, kad rekonstrukciją name padarė siekdama tinkamai sutvarkyti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymą ir kad šiuos darbus ji atliko neturėdama raštiško ieškovo sutikimo. Nurodė, kad tarp šalių vyksta ginčai dėl teisės naudotis ½ dalimi pastatų. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą su prašymu spręsti klausimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios ½ namo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teikė įvairius projektinius pasiūlymus, tačiau ieškovas su pateiktais pasiūlymais nesutiko. Atsakovė pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais prašė atidalinti natūra jai priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės, namą rekonstruojant ir suformuojant dvibutį gyvenamąjį namą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą. Prašė įpareigoti ieškovą duoti sutikimą atsakovei gauti atidalijimo rekonstruojant ir suformuojant dvibutį gyvenamąjį namą projektavimo sąlygas bei statybos leidimą.
Šalies argumentai
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad namo perstatymo variantai jam yra nepriimtini, nes pažeidžia jo teises. Mano, kad bendraturčių nuosavybės dalys ir patalpų naudojimosi tvarka yra nustatyta Kretingos rajono liaudies teismo 1973-06-22 nutartimi ir ji yra privaloma visiems turto paveldėtojams.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-06-07 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto ir salkų patalpose: išgriauti mūrinę pertvarą koridoriuje 2-2 ir iš ten pašalinti statybines atliekas; įstatyti duris koridoriuje 2-2 įėjimui į laiptų narvelį; darbus atlikti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir darbus perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktą ieškovui. Teismas priešieškinį atmetė, iš atsakovės priteisė 1286 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Buvo padaryta išvada, kad atsakovė savavališkai be atsakovo sutikimo padarė rekonstrukcijas ieškovui priklausančiose patalpose. Atsakovė šį faktą pripažino, tai yra užfiksuota ir antstolės 2009-11-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Todėl, vadovaujantis LR CK 4.98 str., 1.138 str. 1d. 2p., ieškovo prašymas atkurti buvusią patalpų padėtį iki teisės pažeidimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė priešieškiniu siekia atidalinti savo ½ namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas nėra įgyvendinamas. Atsakovė siūlo ne atidalinti ½ namo dalį natūra, o atlikti namo rekonstrukciją. Pagal 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymą prieš pradedant projektavimą reikia kreiptis į savivaldybę su prašymu išduoti projektavimo sąlygas techninio projekto parengimui. Vėliau, sudarius projektą, turi būti išduotas statybos leidimas gavus bendrasavininko sutikimą. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktą projektą šie reikalavimai nebuvo įvykdyti, todėl, priėmus siūlomą atidalinimo variantą, gali iškilti darbų atlikimo leidimo klausimai ir teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįgyvendinamas. Kadangi pagal atsakovės pateiktą atidalijimo projektą negalima atidalinti nuosavybės natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, tesimas priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimą ir ieškovo A. M. ieškinį atmesti, o atsakovės 2010-02-25 patikslintą priešieškinį patenkinti bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Kretingos rajono liaudies teismo 1973-06-22 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje ginčo gyvenamojo namo laiptų į antrą aukštą 2,47 kv. m. ploto narvelis, esantis tarp koridorių, pažymėtų indeksais 2-2 ir 1-1, nepaminėtas ir naudojimuisi niekam iš bendratučių nepaskirtas. Bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendinamos realiai ir tinkama apimtimi. Pažymi, kad atsakovė yra ketvirtas savininkas po 1973-06-22 susitarusių bendraturčių. Pagal LR CK nuostatas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitarusiems bendraturčiams, tačiau pasikeitus vienam jų, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei buvo laikytasi LR CK 4.81 str. 2 d. reikalavimų susitarimo formai. Be to, ieškovas prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo ir tai galima vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodo, kad patikslintu priešieškiniu ji pateikė teismui projektinį pasiūlymą dėl jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo atidalijimo natūra atliekant rekonstravimą ir suformuojant dvibutį gyvenamąjį namą, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko nepateikdamas motyvų bei nepateikė savo atidalijimo varianto. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl priešieškinio atmetimo yra niekuo nepagrįsti ir tarpusavyje prieštaraujantys. Atsakovė negalėjo teismui pateikti statinio projektavimo sąlygų sąvado, statinio techninio darbo projekto bei statybos leidimo, nes tam reikalingas bendraturčio sutikimas. Pažymi, kad tik specialistas gali spręsti, ar atsakovės teismui pateiktas projektinis pasiūlymas, nesant ieškovo alternatyvių pasiūlymų, gali būti įgyvendinamas vadovaujantis LR Statybos įstatymo 8 str. nurodytų Normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo šio skundo netenkinti ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas nepagrįstais argumentais. Atsakovė nepagrįstai reikalauja gyvenamojo namo dalies atidalijimo pagal jos pateiktą projektą, nes jos siūlomas variantas yra neįgyvendinamas, mažinantis ieškovo nuosavybę. Pažymi, kad Kretingos rajono 1973-06-22 nutartimi faktiškai buvo patvirtintas bendrasavininkių susitarimas dėl atidalijimo iš bendro turto pagal 1964 m. CK 126 str., gyvenamajame name suformuoti du atskiri butai. Nustatyta tvarka yra privaloma ir bendraturtei J.G..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas A. M. ir atsakovė J. G. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo (T.1, b.l. 22-23). Kretingos rajono liaudies teismo 1973-06-22 nutartimi buvo nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, kuri 2006-09-18 įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre (T.1, b.l. 22-23, 28-30).
Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, nes atsakovė be jo sutikimo jam priklausančiose pirmo aukšto patalpose išmontavo duris, pro kurias patenkama į laiptų aikštelę, koridorių pertvėrė aklina mūrine siena, todėl ieškovas negali patekti į laiptų aikštelę, naudotis laiptais patekimui į mansardą bei naudotis ten esančiomis patalpomis. Atsakovė neginčijo atlikusi šiuos veiksmus ir sutiko su ieškiniu dalyje dėl buvusios padėties atkūrimo gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpose, tačiau prašė nustatyti ilgesnį terminą atkuriamiesiems darbams atlikti (T.1, b.l. 62-63, 142). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovę atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, tačiau pažymi, jog nustatytas 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas darbams atlikti nėra protingas ir teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant dviejų mėnesių terminą (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinio skundo motyvai dėl ieškinio atmetimo vertinti kritiškai, nes laiptų aikštelė, kuri, apeliantės teigimu, nėra paskirta naudotis kuriam nors iš bendraturčių, laikytina turinčia bendrosios nuosavybės daikto dalies statusą, kuria bendraturčiai naudojasi bendrai. LR CK 4.83 str. 1 d. nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Jeigu savininko teisės pažeidžiamos, jis turi teisę reikalauti pašalinti teisės pažeidimus (LR CK 4.98 str.).
Atsakovė pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti natūra jai priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, namą rekonstruojant ir suformuojant dvibutį gyvenamąjį namą pagal jos pateiktą projektinį pasiūlymą (T.1, b.l. 98-106). Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė konstatavęs, kad atsakovės siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas nėra įgyvendinamas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra du savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (LR CK 4.80, 4.81 str.). LR CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, to ir prašo atsakovė. Bendraturčiai gali susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, t. y. nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį natūra arba parduoti bendrą daiktą ir pasidalyti proporcingai pagal turimą dalį už parduotą daiktą gautus pinigus, arba prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį, arba priteisti vienam ar keliems bendraturčiams piniginę kompensaciją be jų sutikimo ir kt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsisako atsidalinti gyvenamojo namo patalpas, teigdamas, kad jį tenkina Kretingos rajono liaudies teismo 1973 m. nutartimi nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Atsakovė pateikė gyvenamojo namo atidalijimo projektą, tačiau ieškovas su projektu nesutiko. Ieškovas savo atidalijimo varianto nesiūlė, reikalavimo gauti piniginę kompensaciją taip pat nepareiškė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino motyvų, kodėl ieškovas nesutiko dėl bendro turto atidalijimo, vengia kooperuotis, kad pasiektų optimalų ginčo objekto – gyvenamojo namo atidalijimo iš bendro turto variantą.
Iš atsakovės pateikto bendro turto atidalijimo pasiūlymo matyti, kad jos siūlomas atidalijimo variantas nesutampa su nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Sprendžiant dėl atidalijimo turi būti įvertinta šio instituto specifika, palyginus su naudojimosi tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti įstatymų reikalavimus), bei atsižvelgta į aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje siekiant parinkti optimaliausią patalpų atidalijimo variantą ir užtikrinti savininkų teises, turi būti įvertinama siūlomų suformuoti atskirų patalpų vertė. Esant skirtingai siūlomų atidalinti patalpų vertei, svarstytina piniginės kompensacijos vienai iš šalių klausimas, vadovaujantis LR CK 4.80 str. 2 d. norma.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 225 str., turėjo nurodyti šalims pareigą laiku įrodinėti jų nurodytas aplinkybes, t.y. teismas privalėjo reikalauti, kad ieškovas pateiktų konkrečius ir aiškius motyvus dėl atsakovės pateikto buto atidalijimo varianto negatyvaus poveikio arba pateiktų jam priimtiną atidalijimo variantą, o atsakovė pateiktų jos projektiniu pasiūlymu suformuojamų atskirų patalpų įvertinimą (turto vertinimo pažymą). Teismas tai pat turi įvertinti, ar teikiami atidalijimo variantai procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti nedarant neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Teismui kilus abejonių dėl teikiamų atidalijimo variantų techninio priimtinumo, gali būti svarstytinas ekspertizės skyrimo byloje klausimas. Spręsdamas ginčą dėl minėto gyvenamojo namo atidalijimo, pirmosios instancijos teismas turi pasirinkti būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, užtikrintų tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadarytų neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Be to, nagrinėjant priešieškinį, į bylą nebuvo įtrauktos institucijos, išduodančios projektavimo sąlygas bei statybos leidimus, nes jų išvados bylos nagrinėjimo aspektu būtų gana svarbios.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo, neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų masto ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių bylos dalis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, namo rekonstrukcijai, projektavimo sąlygoms bei statybos leidimui gauti turi būti nagrinėjama naujais aspektais, todėl ši Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo dalis naikintina ir bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės J. G. įpareigojimo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, nustatant dviejų mėnesių terminą teismo sprendimui įvykdyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimo dalį, kuria atsakovės J. G. priešieškinis atmestas, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.