- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1-578-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- K. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, kaltinamajam K. S., laiduotojai R. S., teisiamajame posėdyje vykstančiame telekonferencijos būdu ZOOM platformoje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. S. 2020 m. gruodžio 10 d., apie 18.10 val., Vilniuje, Pramonės g. 99, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, (toliau - KET 14), numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio tikrinimo metu jam buvo nustatyta iškvėptame ore 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas pabrėžia, kad iš neblaivumo nustatymo aktų matyti, kad pirmu pūtimu jis įpūtė 1,55 promilių (b. l. 18), o antru pūtimu įpūtė 1,59 promilių (b. l. 19). Kadangi į kaltinimą įrašomas mažesnis promilių skaičius, todėl ši aplinkybė tikslintina nurodant, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad viskas taip ir buvo, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Nelabai gali kuo pasiteisinti, tuomet kitaip vertino tą situaciją, nes turėjo daug nerimo ir įvairių psichologinių problemų. Tą dieną jis važiavo namo, buvo blaivus iš pradžių. Bet pakeliui sustojo ir išgėrė. Buvo pavargęs po darbo, turėjo visokio nerimo ir išgėręs važiavo namo. Pamatė pats, kad sunkiai gali vairuoti, ieškojo vietos kur sustoti. Jam sustojus, neužilgo pasirodė policijos pareigūnai. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį perduodant pagal laidavimą sutuoktinės R. S. atsakomybei. Iki šios dienos jie visą laiką kartu gyvena. Žmona jam gali daryti teigiamą įtaką. Be to, yra svarbus ir jo apsisprendimas ir pasiryžimas iš viso atsisakyti alkoholio vartojimo, o žmonos pastangos ir tam tikras matymas irgi svarbus. Dėl alkoholio vartojimo, tai jis dabar lankosi pas psichoterapeutą, pas psichiatrą. Mano, kad alkoholio vartojimas yra susijęs su tam tikromis jo problemomis. Kaltinamasis pats kreipėsi pas šiuos gydytojus, jo apsisprendimui visiškai pritaria jo žmona. Mano, kad jau prieita tam tikra riba, reikia ją peržiūrėti.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. S. paaiškino, kad K. S. yra jos sutuoktinis, jau (duomenys neskelbtini) metų kaip gyvena kartu, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Ji yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), yra baigusi (duomenys neskelbtini) ir paskui (duomenys neskelbtini). Santykius su sutuoktiniu vertina gerai, problemas šeimoje sprendžia kartu. R. S. džiaugiasi, kad vyras apsisprendė kreiptis pas gydytoją psichoterapeutą. Jį visą laiką palaikys jį šitame procese. Jau buvo toks taškas, kad jis pasiryžo ir nuėjo pas gydytoją, nes čia reikėjo greitai veikti, kadangi jis buvo dideliame šoke.
Taigi K. S., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo K. S. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad 2020-12-02, apie 18.00 val., ji važiavo savo automobiliu, keliu Vilniaus r., Viktariškių km., ties Naujosios Vilnios mikrorajono. Važiuojant keliu priešais ja pastebėjo važiuojantį automobilį Opel Zefira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas keistai manevravo automobilį, išvažinėdavo į priešingą eismo juostą, važiavo kelkraščiu, rodė posūkį vietose, kur nebuvo išvažiuojančių kelių. Apie keistai manevruojantį automobilį paskambino ir pranešė Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Pati važiavo visą laiką šiam automobiliui iš paskos. Vėliau Pramonės g., ties pastato Nr. 99, Vilniuje, minėtas automobilis staiga sustojo viešojo transporto sustojimo stotelėje „Neris”. Ji tuo metu automobilį aplenkė ir sustojo priešais jį, apie 15 metrų atstumu ir laukė atvažiuojančios policijos. Matė, kad automobilyje Opel Zefira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje sėdėjo vyriškis ir daugiau automobilyje jokių asmenų nebuvo. Kai automobilis Opel Zefira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo iš jo niekas neišlipo ir į jį taip pat niekas neįlipo. Laukė kol atvažiuos policijos pareigūnai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji parodė jiems keistai važiuojantį automobilį (b. l. 24).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyr. tyrėjo M. N. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-12-02, apie 18.10 val., pagal gautą iš Vilniaus apskrities VPK OVS iškvietimą, ROIK (duomenys neskelbtini), dėl galimai neblaivaus vairuotojo buvo nustatyta, kad ties pastato, esančio Pramonės g. 99, Vilniuje, automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui K. S. , gim. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas, o antru pūtimu (atlikus jį tarp 15-30 min.) buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas (b. l. 1).
Neblaivumo nustatymo akte 2020-12-02, 18.40 K. S. pirmu pūtimu pripūtė 1.55 promiles alkoholio, antru 1.59 promiles alkoholio (b. l. 18, 19).
2020-12-03 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu nurodyta, kad Automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra adresu Pramonės g. 97, Vilniuje, prie autobusų sustojimo „Neris“. Gatvė yra asfaltuota, apšviečiama apšvietimo stulpais, dešinėje gatvės pusėje atsisukus į mažėjančią gatvės numeracijos pusę yra geležinkelis, kairėje gatvės pusėje yra Pramonės g. 97, Vilniuje, pastatas. Automobilis yra pilkos spalvos, be išorinių apgadinimo žymių. Automobilyje ant galinės sėdynės yra maišas su kačių kraiku, bei vaikiška kėdutė, prie galinės sėdynės ant grindų yra gesintuvas. Daugiau automobilyje vertingų daiktų nėra. Nurodyta vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neaptikta (b. l. 6).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis K. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore yra 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo K. S. kaltė visiškai įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, liudytojos J. S. parodymais, taip pat policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. K. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo K. S. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį sutuoktinei R. S. pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis K. S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių nusižengimų nėra įvykdęs, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.
Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja R. S. yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), yra baigusi (duomenys neskelbtini) ir paskui (duomenys neskelbtini). Santykius su sutuoktiniu vertina gerai, problemas šeimoje sprendžia kartu. Džiaugiasi, kad vyras apsisprendė kreiptis pas gydytoją psichoterapeutą. Jį visą laiką palaikys jį šitame procese. R. S. praeityje nėra teista, bausta administracine tvarka. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju K. S. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 1 metų 6 mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas nemano, kad trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas, kadangi kaltinamasis vairavo vakaro metu, vidutinio girtumo būsenoje, judrioje gatvėje, tik atsitiktinumo dėka išvengta rimtesnių pasekmių. Tokiais savo neapgalvotais veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos priemonė, VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso kaltinamajam K. S., todėl turi būti konfiskuojamas.
Dėl kardomųjų priemonių.
Paskirtos kardomosios - specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas) K. S. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, dokumentą perduodant VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. S., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos R. S. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-578-486/2021 K. S. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, t. y. nuo 2020-12-03.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, taikyti turto konfiskavimą, konfiskuojant kaltinamajam K. S. priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. S. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą K. S. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą) palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentą perduodant VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo, nuosprendį šioje dalyje įvykdžius, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.