Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

A. V. N. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Kaip nustatyta byloje ieškovas UAB „Impulsana“ 2019 m. vasario 20 d. ir atsakovas V. N. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau- pirkimo-pardavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo įsigijo transporto priemonę 2005 metų gamybos automobilį MERCEDES BENZ C-KLASSE, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.10). Tą pačią dieną 2019 m. vasario 20 d. prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su teigiama išvada (b.l.11). Iš 2019 m. kovo 8 dienos sąskaitos (duomenys neskelbtini) (b.l.12) matyti, kad automobilio detalėms išleista 152,00 Eur. Iš 2019 m. kovo 19 d. sąskaitos RB Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.13) matyti, kad automobilio detalėms išleista 19,00 Eur. Iš 2019 m. kovo 21 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14) matyti, kad automobilio detalėms išleista 300,00 Eur. Iš sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) (b.l.16) matyti, kad automobilio remonto darbų kaina 370,00 Eur. Iš prie bylos pridėto kompaktiniame diske esančios informacijos matyti, kad visas automobilio gedimo ir remonto procesas buvo fiksuojamas, be to įrašytas ieškovo ir atsakovo pokalbis apie automobilio paslėptą gedimą, kurio atsakovas nepripažįsta. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos A. T. 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010 ir kt.). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nepažymėjo transporto priemonės trūkumų, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.4311 str. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. 26 d. įsakyme Nr. 2B-231. Iš 2019 m. vasario 20 d. pirkimo pardavimo sutarties martyti, kad užfiksuota automobilio rida jo pirkimo momentu - 180 745 km. 2019 m. vasario 20 d. apie 12 val. 16 min. UAB “Impulsana” atstovui V. M. išvažiavus iš Ukmergės m. ir nuvažiavus tiktai apie 19 km po pirkimo, automobilio prietaisų skydelyje užsidegė kontrolinė lemputė “Patikrinti variklį” (“Check engine”). Kadangi neatsirado jokių neigiamų reiškinių (variklis dirbo stabiliai, trauka nesumažėjo, variklio aušinimo temperatūra buvo normos ribose), su Automobiliu toliau buvo važiuojama link Vilniaus m., nes automobilio naudotojas žinojo, kad ši kontrolinė lemputė galėjo užsidegti ir dėl kažkurio iš variklio darbą kontroliuojančių daviklių atsitiktinio/trumpalaikio trikdžio. Tą pačią dieną parvažiavus į Vilnių, Automobilio naudotojas paskambino automobilio pardavėjui ir pranešė apie šį trūkumą, tačiau sutiko su atsakovo nuomone, kad tai galimai atsitiktinis reiškinys, nes nei techninės apžiūros metu, nei prieš ją ar po jos ši kontrolinė lemputė nedegė. 2019 m. vasario 21 d. užvedus šaltą variklį, Automobilio naudotojas išgirdo trumpalaikį (kelių sekundžių trukmės) iš variklio sklindantį pašalinį garsą kuris buvo girdimas vėliau kiekvieną kartą užvedant šaltą variklį. Patikrinus variklinę alyvą, buvo pastebėta kad ji labai patamsėjusi, t.y. po jos keitimo automobilis nuvažiavo nemažą ridą. Automobilio naudotojas gerai išmano automobilių techniką (yra technikos mokslų daktaras, 27 metus dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete disciplinas, susietas su automobilių konstrukcijomis ir dinamika; yra teismo ekspertas eismo įvykių ir transporto trasologijos srityse), todėl jam atrodė, kad paleidžiant šaltą variklį šis garsas atsiranda galimai dėl to, kad po ilgesnio stovėjimo iš vožtuvų kompensatorių išbėga variklinė alyva (nes pagal požymius alyva ilgesnį laiką nekeista ir dėl to jos klampumas galėjo būti mažesnis, nei naujos įpiltos alyvos). 2019 m. vasario 26 d. ieškovo atstovas pristatė Automobilį į autoservisą (A. S. autoservisas, automobilio rida buvo 180 963 km), kad pakeisti variklinę alyvą ir variklio filtrus, priekinių stabdžių trinkeles bei atlikti kitus techninės priežiūros darbus. Atlikus šiuos darbus, automobilio prietaisų skydelyje pirkimo dieną užsidegusi variklio kontrolinė lemputė neužgeso. Tačiau, po variklinės alyvos keitimo kiekvieną kartą užvedant karštą variklį (po to, kai variklis įkaito iki darbinės temperatūros ir užjungiamas 20 min. ar ilgesniam laikotarpiui), 2-3 sek. sklido tas pats pašalinis garsas, kuris iki variklinės alyvos keitimo buvo girdimas kiekvieną kartą paleidžiant šaltą variklį. Pažymėtiną kad šis garsas nebuvo girdimas paleidžiant karštą variklį, kai Automobilis buvo tikrinamas prieš pirkimą, techninės apžiūros metu bei jį eksploatuojant kitas 5 dienas po pirkimo (iki 2019 m. vasario 26 d.). Tikslu nustatyti šio pašalinio garso priežastį, Automobilio naudotojas apsilankė keliuose autoservisuose ir jų meistrai vieningai diagnozavo, šį pašalinį garsą skleidžia grandinė, per kurią alkūninis velenas suka skirstymo velenėlius. Automobilio naudotojas savarankiškai atliko eksperimentus ir išsiaiškino, kad jei užvesti šaltą variklį ir neįkaitinant jo iki darbinės temperatūros užgesinti, tai kitą kartą užvedus šį variklį, grandinė neskleidžia jokio garso. Tačiau, garsas skleidžiamas kiekvienu atveju, jei variklis įkaitinamas iki darbinės temperatūros ir po to išjungtas variklis kurį laiką nedirba. Pagal šiuos požymius nustatyta, kad atsiradusio garso priežastis yra išsitempusi grandinė ir jos įtempėjas, kuris grandinės įtempimą užtikrina tiktai varikliui dirbant arba labai trumpuoju laikotarpiu, užgesinus karštą variklį. Pažymėjo, kad 2019 m. vasario 26 d. į variklį buvo įpilta sintetinė variklinė alyva “Total”, kurios klampumo žymuo 5W40. Automobilio gamintojas rekomenduoja varikliui alyvas, kurių žymuo 0W30, 5W30 arba 5W40. Įpilta į variklį alyva 5W40 yra tirštesnė prie didesnių temperatūrų, nei alyvos 0W30 ir 5W30, todėl variklis turėtų dirbti tyliau. Tai, kad įpylus tirštesnę variklinę alyvą 5W40, esant įkaitintam varikliui pradėjo girdėtis grandinės garsas, kurio anksčiau (iki alyvos keitimo) nebuvo girdimas. Ieškovo manymu tai paaiškinama tik taip, kad į Automobilio variklį iki jo pirkimo-pardavimo 2019 m. vasario 20 d. buvo įpiltas skystis, kuris padidino alyvos klampumą ir neleido variklinei alyvai greitai išbėgti iš grandinės įtempėjo, kai variklis yra karštas. Todėl grandinė neskleidė garso (iki alyvos keitimo), kai variklis buvo karštas. Ir tik karštam (įkaitintam iki darbinės temperatūros) varikliui ataušus per ilgesnį laiką, variklinė alyva išbėgdavo iš grandinės įtempėjo, todėl grandinės garsas buvo girdimas paleidžiant tik šaltą variklį (iki alyvos keitimo). Naudotojui eksploatuojant Automobilį laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki kovo 7 d. kontrolinė lemputė prietaisų skydelyje degė nuolat. 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros laboratorijoje buvo nuskaityti duomenys apie klaidas, išsaugotas Automobilio borto kompiuteryje. Šios nuskaitytos informacijos detalizavime buvo nurodyta, kad kontrolinė lemputė „Patikrinti variklį“ dega dėl vieno ar kelių netvarkingų variklio daviklių. Ištrynus šią klaidą iš kompiuterio atminties, 2019 m. kovo 7 d. kontrolinė lemputė nedegė, tačiau užsidegė eksploatuojant automobilį kitą dieną (kovo 8 d.) ir degė nuolat. 2019 m. kovo 8 d. UAB „Impulsana“ atstovas V. M. paskambino atsakovui (Automobilio pardavėjui V. N.) ir pranešė, kad variklyje reikės keisti grandinę su priklausiniais (grandinės įtempėju ir slopintuvais) ir kad dėl to jam bus reiškiama pretenzija, nes bus patirtos papildomos nenumatytos išlaidos dėl paslėptų variklio defektų. Šio pokalbio metu atsakovo buvo paklausta, ar jis norės dalyvauti, kai bus remontuojamas variklis, tačiau jis atsisakė dalyvauti. Automobilio variklio remontas buvo reikalingas dėl aiškiai girdimo grandinės garso, nes šis garsas bylojo, jog paleidžiant variklį grandinė nėra pakankamai įtempta ir gali peršokti, kas sąlygotų kitus rimtus variklio gedimus. Be to, degant Automobilio prietaisų skydelyje kontrolinei lemputei “Patikrink variklį” neįmanoma būtų pereiti techninės apžiūros, o sustabdžius Automobilį pareigūnui ir aptikus šį defektą, Automobilio naudotojui galėtų būti paskirta bauda. 2019 m. kovo 8 d. ir 19 d. buvo nupirktos reikiamos detalės variklio grandinės ir jos priklausinių keitimui (sąskaitos faktūros RB Nr. 0016631 ir RB Nr. 0016681). 2019 m. kovo 21 d. automobilis buvo pristatytas į autoservisą UAB „Voltersa“ (J. K. g. 18, Vilnius) grandinės keitimui (automobilio rida - 181 540 km, t.y. po automobilio pirkimo nuvažiuota 795 km). Nuėmus vožtuvų dangtelį paaiškėjo, jog skirstymo velenėlių žvaigždutės buvo remontuojamos pažeidžiant gamintojo reikalavimus (buvo užvirinti fiksavimo žiedai) ir kadangi šiame autoservise atlikta kompiuterinė diagnostika parodė, jog yra būtent šių žvaigždučių reguliavimo mechanizmų trūkumai, reikėjo įsigyti naują skirstymo velenėlių žvaigždučių komplektą. Internete pavyko surasti Lenkijoje pagamintą žvaigždučių komplektą už 300 Eurų (sąskaita faktūra Nr. SF 120) - už ženkliai mažesnę kainą, nei tai skelbia “Mercedes” oficialus atstovas (1300 Eurų). Už darbus, susietus su grandinės keitimu, ieškovas sumokėjo 264,46 Eurų (sąskaita faktūra VOL Nr. (duomenys neskelbtini)). Pakeitus automobilio variklio grandinę, jos įtempėją, slopintuvus, skirstymo velenėlių. Pakeitus automobilio variklio grandinę, jos įtempėją, slopintuvus, skirstymo velenėlių žvaigždutes bei sandarinimo elementus (tarpines, žiedus), automobilio variklis dirbant neskleidžia jokių pašalinių garsų, kontrolinė lemputė “Patikrinti variklį” daugiau neužsidega. Šios aplinkybės bei automobilio naudotojo atlikti eksperimentai duoda pagrindą teigti, kad ieškovui perkant automobilį 2019 m. vasario 20 d. variklyje buvo trūkumai - skirstymo velenėlių žvaigždutės buvo netvarkingos (neveikė /netaisyklingai veikė šių žvaigždučių reguliavimo mechanizmai) ir jas buvo bandoma suremontuoti (šį faktą objektyviai įrodo suvirinimo taškai ant šių žvaigždučių fiksavimo žiedų). Taipogi buvo išsitempusi variklio grandinė ir buvo susidėvėjęs jos įtempėjas, kuris nelaikė variklinės alyvos, kai variklis įkaitintas. Atsakovas vienareikšmiai žinojo apie šiuos trūkumus, nes aiškiai girdimą grandinės garsą turėjo girdėti kiekvieną kartą, paleidžiant šaltą variklį, kai prieš tai variklis buvo įkaitintas iki darbinės temperatūros (variklis įšyla iki darbinės temperatūros per maždaug 10 min.) ir po to ataušintas. Apie variklio gedimus atsakovas taipogi turėjo žinoti ir pagal tai, kad turėjo degti variklio kontrolinė lemputė “Patikrink variklį”: ši lemputė turėjo užsidegti dėl to, kad netvarkingi buvo skirstymo velenėlių žvaigždučių reguliavimo mechanizmai (buvo nustatyta 2019 m. kovo 21 d. prieš keičiant grandinę ir jos priklausinius autoservise “Voltersa”). Atlikta variklio diagnostika 2019 m. kovo 7 d., automobilio eksploatavimas iš karto po šios diagnostikos (kai jau kitą dieną po klaidų ištrynimo iš automobilio kompiuterio, prietaisų skydelyje vėl užsidegė kontrolinė lemputė “Patikrink variklį”) bei vėliau nustatyta kontrolinės lemputės užsidegimo priežastis (pagal diagnostikos rezultatus autoservise “Voltersa”), įgalina teigti, kad atsakovas prieš parduodant automobilį ieškovui buvo pats nutrynęs klaidas iš automobilio bortinio kompiuterio atminties, arba pasinaudojo turinčio reikiamą diagnostinę įrangą autoserviso ar asmens pagalba, nes ši kontrolinė lemputė užsidega ne pirmą kartą po klaidų ištrynimo paleidus variklį, bet kai Automobilio kompiuteris nustato, jog ši klaida pasikartoja. Šios sąlygos paaiškina, kodėl perkant automobilį bei tikrinant jį 2019 m. vasario 19-20 d., kontrolinė lemputė “Patikrink variklį” nedegė, bet užsidegė kiek vėliau (Automobilio pardavimo-pirkimo dieną) ir toliau degė nuolat (iki 2019 m. kovo 7 d. atliktos diagnostikos ir klaidų ištrynimo, o po to vėl užsidegė 2019 m. kovo 8 d. ir vėl degė nuolat iki automobilio remonto pradžios 2019 m. kovo 21 d.). Šie nustatyti faktai įgalina teigti, jog atsakovas eksploatuojant Automobilį prieš jo pardavimą, žinojo apie šiuos buvusius variklio trūkumus. Tačiau, nuslėpus šiuo trūkumus atsakovas privertė ieškovą iš karto po Automobilio pirkimo remontuoti jo variklį, dėl to ieškovas patyrė 688,84 Eurų (be PVM) tiesioginių nuostolių (neskaičiuojant sugaišto laiko, perkant reikiamas remontui detales bei pristatant automobilį ir papildomas detales į autoservisą “Voltersa”). Pirkdamas Automobilį, ieškovo atstovas jį patikrino pats, taipogi Automobilis buvo nuodugniai tikrinamas atliekant techninę apžiūrą, todėl ieškovo atstovas pagrįstai tikėjosi, kad Automobilis neturi esminių trūkumų. 2019 m. kovo 25 d. ieškovo atstovas nusiuntė į atsakovo el.paštą ((duomenys neskelbtini)) pretenzijos raštą su priedais ir paskambinus jam gavo patvirtinimą, kad raštas su priedais gautas. Šiame rašte ieškovas prašė iki 2019 m. kovo 28 d. pranešti, ar atsakovas sutinka pilnai kompensuoti papildomas išlaidas dėl Automobilio variklio paslėptų defektų remonto. Jei atsakovas būtų sutikęs, tai jo buvo prašoma iki 2019 m. balandžio 1 d. pervesti į įmonės sąskaitą 688,84 Eurų. Šiuo raštu atsakovas taipogi buvo informuotas, kad jei jis nesutiks kompensuoti minėtų išlaidų, tai ieškovas reikalaus kompensuoti patirtas išlaidas teismo tvarka, šiuo atveju dar bus reikalaujama atlyginti papildomas išlaidas dėl pasirengimo teisminiam procesui ir dalyvavimo šiame procese. Iš atsakovo nebuvo jokio atsakymo, o skambinant kelis kartus į atsakovo telefoną (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendrauta su atsakovu 2019 m. vasario 18 d. - kovo 8 d. laikotarpiu, ir į telefoną (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje,), jis neatsiliepdavo. Todėl 2019 m. balandžio 8 d. atsakovui buvo išsiųstas antras raštas, kuriame buvo nurodyta, jog jam bus keliamas ieškinys, inicijuojant teismo procesą. Ieškiniui pateikti buvo prašoma informacijos apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Rašte nurodyta, kad jei ši informacija nebus pateikta, tai bus kreipiamasi į atitinkamas valstybės institucijas. Vėlgi iš atsakovo nebuvo jokio atsakymo į šį raštą. CK 6.328 str. įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ir prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje ir bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus, asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Kaip nurodė pats ieškovas, V. M. yra technikos mokslų daktaras, 27 metus dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete disciplinas, susietas su automobilių konstrukcijomis ir dinamika, jis yra teismo ekspertas eismo įvykių ir transporto trasologijos srityse.

CK 6.334 straipsnyje – pateiktas teisinis įvertinimas situacijos kai nupirktas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.