Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nukentėjusiajam S. S. ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau teistas:

1. 2000 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2. 2001 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

3. 2002 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 271 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 400 litų turto konfiskavimu. Bausmė subendrinta su 2001 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir jam paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. 2006 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2009 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 20 parų arešto bausmė;

6. 2009 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. 2009 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

8. 2010 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 50 parų arešto bausmė;

9. 2011 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 50 parų arešto bausmė;

10. 2013 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

11. 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė ir subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12. 2014 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 20 parų arešto bausmės. Bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13. 2015 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

14. 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 30 parų arešto bausmė (teistumas neišnykęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. 2020 m. lapkričio 23 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu užpuolė lovoje gulėjusį S. S. ir aštrią briauną ar ašmenis turinčiais daiktais ne mažiau kaip du kartus bedė nukentėjusiajam į abi kojas, padarydamas jam pjautines žaizdas – po vieną dešiniame kelyje ir kairėje šlaunyje, ir taip smurtaudamas sukėlė S. S. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Tokiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

J. T. 2020 m. lapkričio 23 d., apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu atvirai, t. y. matant S. S., pagrobė jo 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung J5“ su ,,Tele2“ (SIM kortele).

Tokiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

J. T. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo psichotropinėmis medžiagomis: J. T. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2020 m. spalio 22 d. 15.50 val., (duomenys neskelbtini), su savimi laikė 0,038 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kol nurodytu laiku ir vietoje jo paviršutinės apžiūros metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. T., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2020 m. lapkričio 25 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), su savimi laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,010 g. klonazepamo, kurią jo sulaikymo ir patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. T. savo kaltę dėl visų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau su civiliniais ieškiniais nesutiko.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, po kaltinimo paskelbimo teismui davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Dėl J. T. 2020 m. lapkričio 23 d. veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl veikos su S. S. nieko neatsimena, kadangi buvo neblaivus, bet viskas galėjo būti taip, kaip nurodoma kaltinime. Nepamena, ar matėsi sužalojimai ant nukentėjusiojo. Taip pat neatsimena, ar rankose buvo peilis, kai sužalojo S. S.. Neatsimena, kokiais daiktais sužalojo nukentėjusįjį. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotuos J. T. parodymus, kiek jie yra susiję su S. S. (t. 2, b. l. 13, 63-64), jis patvirtino, kad šie parodymai yra jo ir jie yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad draugauja su G. R. bei gyvena jos bute, (duomenys neskelbtini). Apie 5 metus pažįsta J. T., kadangi jis neturėjo, kur gyventi, paprašė priimti į vieną kambarį. Jis mokėjo 50 eurų ir dar maistui duodavo 20 eurų. Ten jis gyveno apie 10 dienų. Jis pastebėjo, kad pradėjo dingti daiktai ir pinigai. 2020 m. lapkričio 23 d. jis su G. R. ir J. T. vartojo alkoholį. Apgirtęs pasakė J. T., jog jis vagia ir kad yra žiurkė. Apie 23 val., kai gulėjo su G. R. lovoje, į kambarį užėjo J. T., kuris rankose laikė nedidelius peilius arba užgaląstas savadarbes geležtes. Jis kažką rėkė ir reiškė jam pretenzijas, jog jį įžeidė. Jis gulėjo ant lovos krašto, o G. R. prie lango. Tada J. T. prie jo prišoko ir pradėjo abiem rankomis badyti jam kojas, šlaunis, mano, kad sudavė mažiausiai dešimt kartų. Pajuto stiprų skausmą, pradėjo gausiai bėgti kraujas. G. R. išsigando, pradėjo verkti. Nutaikęs momentą pašoko iš lovos ir puolė į laiptinę. Šaukėsi pagalbos, bet po to grįžo į butą. Kai buvo laiptinėje, nukrito, iš žaizdų gausiai bėgo kraujas. Matė, kad kaimynė iš penkto aukšto, išėjusi į laiptinę matė jį, gulintį kraujo klane, suprato, kad ji iškvies policiją. Kai grįžo į butą, J. T. jam trenkė kumščiu į veidą, rankoje laikė minėtą peilį ir juo užkabino kairį žandą, todėl yra pjautinė žaizda. Iš pradžių nepajuto, pradėjo varyti jį iš buto, sakė, kad jam atleis, tik kad dingtų. Jis G. R. paprašė iškviesti medikus. Ji paėmė telefoną, bet J. T. ištraukė, po to pamatė ant grindų gulintį jo telefoną, kuris krovėsi ir jį paėmė, kad negalėtų iškviesti medikų. Kai jį badė, buvo užsimovęs juodos spalvos sportines timpas, jas po to sukarpė atvykę medikai. Kai gynėsi pagriebė kambaryje stovėjusį veidrodį ir juo užsidengė, J. T. jį sudaužė. Jis ieškojo jo banko kortelės, kurios PIN kodą žinojo, iškratė kuprinę, bet nerado. Sugadintas timpas vertina 5 eurais. Jam padaryta 25 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. parodė, kad gyvena kartu su S. S.. Taip pat pas ją dvi paras nakvojo J. T., tačiau S. S. jį išvarė, nes jis pasisavino jo daiktus. Po to J. T. matė vieną kartą. Jis buvo atėjęs pas S. S. ir daugiau jo nematė. 2020 m. lapkričio 23 d. apie 22 val. išėjo su šuniu pasivaikščioti. Iki to buvo su S. S. namuose, būdami namuose vartojo degtinę. Apie 23 val. grįžo iš lauko į savo butą, tarp antro ir trečio aukšto, bendro naudojimo laiptinėje aptiko sėdintį, pusiau sąmoningą S. S.. Jis paaiškino, kad būdamas kambaryje, paslydęs pats susižalojo, kaip atsidūrė laiptinėje nepaaiškino. Jai keliant S. S., kažkokia moteris iš nugaros pasakė, kad jau iškvietė policiją, bet kas tiksliai tai buvo, nematė. Paguldžiusi S. S. ant lovos, pamatė, kad iš abiejų kojų, šlaunų srityse bėga kraujas. Kol važiavo pareigūnai ir greitoji, sutvarkė bendro naudojimo laiptinę. Greitosios pagalbos darbuotojams nukirpus S. S. kelnes, ant dešinės kojos, šlaunies srityje, pamatė apie 3 cm pločio durtinę žaizdą. Bendraudama su policijos pareigūnais pastebėjo, kad virtuvėje nėra oranžinės spalvos virtuvinio peilio apie 25 cm ilgio, taip pat nebuvo S. S. mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung“, o savo telefoną rado vonios kambaryje po vonia (t. 1, b. l. 107).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja G. R. parodė, kad prie esamų savo parodymų nori papildyti ir pataisyti, jog buvo išsigandusi ir ne viską teisingai papasakojo. 2020 m. lapkričio 23 d. apie 22 val. buvo namuose su draugu S. S., kurį pažįsta apie 4 metus, šis pas ją (duomenys neskelbtini) gyvena apie 1 mėn. Namuose jie vartojo alkoholį, kitame kambaryje laikinai buvo priėmusi gyventi J. T., kuris gyveno apie dvi savaites. 2020 m. lapkričio 23 d. apie 22 val. S. S. pastebėjo, kad dingsta daiktai, metadonas, jis buvo dėl to susinervinęs ir vis kalbėjo apie tai, pradėjo reikšti jam pretenzijas, kad jis vagia iš jo daiktus. J. T. išgirdo, ką S. S. jai sakė, ir po valandos, jiems sėdint ant sofos iš kambario išėjo J. T. ir pradėjo konfliktuoti su S. S., ėjo link jo. Jis rankose laikė peilius, kuriuos išsitraukė iš kišenių, todėl buvo pasiruošęs ir, priėjęs prie S. S., specialiai dūrė jam į kojas, nes žinojo, jog jis turi su jomis problemų. Ji išsigando ir savo veiksmų tiksliai neatsimena, tačiau kiek atsimena, puolė uždaryti šunį į balkoną, tačiau durų stipriai neuždarė ir matė, kad S. S. su J. T. išėjo į laiptinę. Ji paskui išėjo į laiptinę, skambino greitajai. Grįžo prie S. S. padėti jam grįžti į butą. J. T. naudojo peilius, kurie buvo jos namuose, kurie naudojami buityje, nes po šio įvykio tų peilių nerado. J. T. galimai juos ir išsinešė. Peilis, kuris dingo, buvo oranžinės spalvos ir kitas, tiksliai neatsimena, spalvos, galimai geltonos. Abu buvo dideli, skirti mėsai pjaustyti (t. 1, b. l. 109).

Iš 2020 m. lapkričio 24 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad S. S. parodė, jog 2021 m. lapkričio 23 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), jo pažįstamas J. T. konflikto metu peiliu ar panašiu daiktu subadė jam abi kojas (t. 1, b. l. 59).

Iš 2020 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) būrio vyr. patrulės R. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. 00.05 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), laiptinėje gulėjo kruvinas vyras, po to jį išnešė į butą ir dabar moteris valo laiptinę. Laiptinėje kraujo žymių nepastebėjo. Buto duris Nr. 9 atidarė G. R.. Jai atidarius buto duris koridoriuje matė daug kraujo, o moteris stovėjo su kibiru ir šluoste, ji teigė, kad plovė laiptinę, nes joje buvo daug kraujo. G. R. paaiškino, kad grįžusi namo pastebėjo, jog jos sugyventinis S. S. guli kruvinas ant laiptų. Užėjusi į butą pamatė, kad ten taip pat daug kraujo. Daugiau ji nieko negalėjo paaiškinti. Užėjus į kambarį, kuriame ant lovos gulėjo S. S., jie pamatė, kad jame daug kraujo, išmėtytus daiktus, sudaužytą veidrodį. S. S. teigė, kad pats paslydo ir susižalojo kojas. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Kaimynai nurodė, kad išgirdo laiptinėje triukšmą, tada išėjo į laiptinę ir pastebėjo, kad vyras tarp 2-3 aukšto guli kruvinas, jokių kitų asmenų nematė. Atvykusi GMP apžiūrėjo S. S. ir pasakė, kad jo kojose yra durtinės žaizdos (t. 1, b. l. 62-63).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. 00.05 val. gautas pranešimas, jog prieš 40 min. laiptinėje gulėjo kruvinas vyras, po to jį įnešė į butą ir dabar moteris valo laiptinę (t. 1, b. l. 64-65).

Iš 2020 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), penkių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo pirmos laiptinės trečiame aukšte. Namo laiptinėje tarp antro ir trečio aukštų ant laiptų matomi raudonos spalvos sutepimai ir lašo formos dėmės. Laiptinės trečiame aukšte dešinėje yra minėto buto durys. Prie buto durų laiptų aikštelėje ir ant grindų kilimėlio, gulinčio prie buto (duomenys neskelbtini) durų, yra raudonos spalvos dėmės ir sutepimai. Ant buto durų vidinės pusės virš rankenos matomi raudonos spalvos sutepimai. Prieškambaryje ant grindų guli rankšluostis ir skudurai. Prieškambario grindys bei rankšluostis su skudurais yra sutepti gausiomis raudonos spalvos dėmėmis. Buto virtuvės kairėje palei sieną stovi du šaldytuvai, dešinėje stovi skalbimo mašina, viryklė ir spintelė. Ant spintelės stovi virdulys, puodai ir plastikinė stalo įrankių dėtuvė. Dėtuvėje guli įvairūs stalo įrankiai. Nuo spintelės ir iš plastikinės dėtuvės paimti 3 vnt. virtuvinių peilių. Buto prieškambaryje priešais įėjimo duris yra kambarys Nr. 1. Kambario dešinėje stovi spinta, prie spintos stovi kėdė, guli įvairūs drabužiai. Prie drabužių, kairiau stovi stalas, toliau prie lango stovi lova. Kambario durų kairėje stovi spintelė, ant kurios yra televizorius. Prie spintelės ant grindų guli sudaužyto veidrodžio stiklo šukės. Kambario grindys gausiai suteptos raudonos spalvos dėmėmis. Kambaryje ant grindų matomi raudonos spalvos žmogaus basų kojų pėdsakai. Prie lovos ant grindų guli rankšluostis ir tamsios spalvos apatinių kelnių dalis. Rankšluostis ir apatinių kelnių dalis gausiai sutepti raudonos spalvos dėmėmis. Apatinių kelnių dalis yra iškarpyta, kelnėse matoma 3 cm kiaurymė. Kambaryje tarp lovos ir stalo ant sienos yra raudonos spalvos lašų formos ir statmenai į grindis dėmės. Kambaryje po stalu stovi tuščias 0,5 l talpos stiklinis butelis su užrašu „Gieroy“ ant kurio matomi raudonos spalvos sutepimai. Taip pat prie stalo ant grindų guli elektros įtampos tęsteris – atsuktuvas ant kurio antgalio matomi raudonos spalvos sutepimai. Kambaryje ant lovos guli pagalvės, užklotas ir mėlynos spalvos kuprinė. Kuprinės kišenių užtrauktukai yra atsegti, vienoje iš kuprinės kišenių guli plastikinis uždaromas indelis. Buto prieškambaryje yra praėjimas į kambarį Nr. 2, kurio dešinėje stovi kėdė ir sofa. Prie sofos stovi vaikiška kėdutė, ant kurios guli tamsios spalvos plastikinis buteliukas su užrašais „Sol.Metadoni 0,1%“. Kambaryje nuo įėjimo durų link lango ant grindų yra raudonos spalvos dėmių sutepimai ir raudonos spalvos žmogaus basų kojų pėdsakai. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 70-75).

Iš 2020 m. gruodžio 4 d. specialisto išvados Nr. G 31/2021 (01) nustatyta, kad S. S. nustatytos dvi pjautinės žaizdos – po vieną dešiniame kelyje, kairėje šlaunyje. Žaizdos padarytos aštrią briauną, smailumą ar ašmenis turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 93-94).

Dėl J. T. 2020 m. lapkričio 23 d. veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino visiškai, ir parodė, kad telefono vagystės neatsimena, tačiau gal jį ir paėmė. Taip pat neatsimena, kur padėjo tą telefoną. Neatsimena, kadangi praėjo daug laiko po įvykio. Taip pat nepamena, ką veikė po įvykio.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad G. R. paprašė iškviesti medikus. Ji paėmė telefoną, bet J. T. ištraukė, po to pamatė ant grindų gulintį jo telefoną, kuris krovėsi ir jį paėmė, kad negalėtų iškviesti medikų. Jis ieškojo jo banko kortelės, kurios PIN kodą žinojo, iškratė kuprinę, bet nerado. Jo išmanusis telefonas ,,Samsung J5“ buvo senas, naudotas, vertė 20 eurų. Daugiau nieko nepavogė (t. 1, b. l. 81-82). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad įvykus konfliktui, jo mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung J5“ krovėsi prie lovos, buvo įkištas į krovimą, o J. T. jį pasiėmė jam matant, jis tuo metu jau buvo subadytas, gulėjo ant lovos, sunkiai galėjo judėti. Matė, kaip paėmė jo telefoną, stvėrė ir pabėgo (t. 1, b. l. 85).

Iš 2020 m. lapkričio 24 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad S. S. parodė, jog 2021 m. lapkričio 23 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), pažįstamas J. T. pavogė išmanųjį telefoną ,,Samsung J5“, kurio vertė 20 Eur. Padaryta 20 Eur dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 59).

Dėl J. T. 2020 m. spalio 22 d. veikos

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turėjo ir laikė narkotines medžiagas. Jis savo vartojimui turėjo tablečių, kurias vartojo kiekvieną dieną. Klonazepamą pirko iš nepažįstamo asmens prie narkologinio. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotuos J. T. parodymus dėl narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 63-64), jis juos patvirtino ir parodė, kad jie yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, prieš kelis metus yra gydytas (duomenys neskelbtini) dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotines medžiagas vartoja apie 18 metų. Šiuo metu dalyvauja metadono programoje, taip pat vartoja ir klonazepamą. 2020 m. spalio 22 d. su S. S. ir V. M. susitarė vykti į (duomenys neskelbtini) pasiimti metadono dozės, kurią duoda kiekvieną dieną. Buvo apie 10.00 val., sugėrė metadono dozę. Jis nuėjo iki parduotuvės ir nusipirko sidro, grįžo prie narkologinio esančios autobusų stotelės ir ten sėdėjo ir gėrė sidrą su pažįstamais, jie taip pat dalyvauja metadono programoje. Po to prie jo priėjo mergina, paprašė parūkyti. Po kiek laiko priėjo pareigūnai, atliko asmens kratą, rado pas jį klonazepamo, kurį naudoja rytais po vieną tabletę. Jas turėjo savo reikmėms, jas gauna vaistinėje, kai išrašo vaistų dėl ŽIV (t. 1, b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis J. T. parodė, kad 2020 m. spalio 22 d., kai buvo sulaikytas, su savimi turėjo klonazepamo, tas tabletes įsigijo iš asmens, kurio nepažįsta, kuris buvo prie narkologinio. Jeigu gerai atsimena, tabletes pirko už 1,50 Eur, dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta, tabletes pirko sau (t. 2, b. l. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad 2020 m. spalio 22 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) tyrėjais M. J. ir R. A., pastebėjo įtartinus asmenis, kurie akivaizdžiai kažko laukė bei dairėsi į šalis, todėl sukėlė įtarimą, kad prie savęs gali turėti draudžiamų daiktų. Atlikus paviršutinę asmens apžiūrą J. T., jis prie savęs, juodos spalvos rankinėje per petį, turėjo 19 vnt. klonazepamo tablečių (t. 1, b. l. 27).

Iš 2020 m. spalio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. spalio 22 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas J. T., kuris prie savęs, juodos spalvos rankinėje per petį, turėjo 19 vnt. klonazepamo tablečių (t. 1, b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 22 d. 16.38 val. pranešta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus pareigūnai disponuoja informacija, jog prie Vilniaus priklausomybės ligų centro asmuo prekiauja klonazepamo tabletėmis (t. 1, b. l. 12-13).

Iš 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados nustatyta, kad 16 vnt. baltos spalvos tablečių iš trijų plastikinių lizdinių pakuočių fragmentų, sudarančių vieną visumą su užrašu ,,Clonazepam 2 mg Klonazepamas“, paimtų 2020 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini), pas J. T., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio bendroji masė yra 0,032 g. 2 vnt. baltos spalvos tablečių be pakuotės, paimtų 2020 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini), pas J. T., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio bendroji masė yra 0,004 g. (t. 1, b. l. 18-19).

Iš 2021 m. vasario 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados nustatyta, kad baltos spalvos tabletėse iš voko Nr. 12, paimtose 2020 m. spalio 22 d. pas J. T., yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė yra 0,002 g (t. 1, b. l. 24).

Iš 2021 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad J. T. išrašyti vaistai yra dolutegraviras/abakaviras/lamivudimas (t. 1, b. l. 32).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 2432/2020(01) (tyrimas pradėtas 2020 m. spalio 23 d.) nustatyta, kad J. T. šlapime rasta difenhidramino, EDDP (metadono metabolitas), metadono, nustatyta mažiausia koncentracija 0,63 prom. etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (t. 1, b. l. 39).

Iš 2020 m. spalio 22 d. asmens kratos protokolo nustatyta, kad pas J. T. nieko draudžiamo nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 40).

Iš 2020 m. spalio 22 d. 16.47 val. alkoholio matuoklio kvito matyti, kad J. T. nustatytas 0,45 prom. girtumas (t. 1 b. l. 43-44).

Dėl J. T. 2020 m. lapkričio 25 d. veikos

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino visiškai, ir parodė, kad turėjo ir laikė narkotines medžiagas. Jis savo vartojimui turėjo tablečių, kurias vartojo kiekvieną dieną. Klonazepamą pirko iš nepažįstamo asmens prie narkologinio. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotuos J. T. parodymus dėl narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 63-64), jis juos patvirtino ir parodė, kad jie yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. T. parodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d., kai buvo sulaikytas su klonazepamo tabletėmis, savo kaltę pripažįsta visiškai, iš kur jas buvo įsigijęs, neatsimena, daug laiko praėjo (t. 2, b. l. 63-64).

Iš 2021 m. vasario 9 d. specialisto išvados nustatyta, kad 5 vnt. baltos spalvos tablečių iš plastikinės lizdinės pakuotės fragmento su užrašu ,,Klonazepamas“, paimtų apžiūros metu 2020 m. lapkričio 25 d. pas J. T., sulaikytą prie (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio bendroji masė yra 0,010 g (t. 1, b. l. 113-114).

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d. 11.14 val. apžiūros metu pas J. T. rastos 5 tabletės ,,Klonazepam“ (t. 2, b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai dėl J. T. 2020 m. lapkričio 23 d. veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys įrodymai.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl epizodo su S. S. nieko neatsimena, kadangi buvo neblaivus, bet viskas galėjo būti taip, kaip nurodoma kaltinime. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. T. parodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. konfliktavo su S. S.. Pradėjus aiškintis jie pradėjo šaukti vienas ant kito, įvyko konfliktas, S. S. paėmė veidrodį, manė, kad norėjo jam trenkti, jis veidrodį išmušė iš rankų ir šis sudužo, supykęs paėmė peilį nuo stalo ir, neatsimena kiek kartų, dūrė į S. S. kojas. Jį S. S. išprovokavo savo kalbomis, nes jis yra karšto būdo (t. 2, b. l. 63-64). Iš 2020 m. gruodžio 4 d. specialisto išvados Nr. G 31/2021 (01) nustatyta, kad S. S. nustatytos dvi pjautinės žaizdos – po vieną dešiniame kelyje, kairėje šlaunyje. Žaizdos padarytos aštrią briauną, smailumą ar ašmenis turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 93-94).

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo J. T. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl J. T. 2020 m. lapkričio 23 d. veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino bei patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje telefono vagystės neatsimena, tačiau gal jį ir paėmė. Taip pat neatsimena, kur padėjo tą telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad įvykus konfliktui, jo mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung J5“ krovėsi prie lovos, o J. T. jį pasiėmė jam matant, jis tuo metu jau buvo subadytas, gulėjo ant lovos, sunkiai galėjo judėti. Matė kaip paėmė jo telefoną, stvėrė ir pabėgo (t. 1, b. l. 85). Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai – iš 2020 m. lapkričio 24 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad S. S. parodė, jog 2021 m. lapkričio 23 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), pažįstamas J. T. pavogė išmanųjį telefoną ,,Samsung J5“ (t. 1, b. l. 59) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje J. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, atvirai, t. y. matant S. S., pagrobė jo 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung J5“ su ,,Tele2“ (SIM kortele). Todėl teismas konstatuoja, jog šioje byloje kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad J. T. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai dėl J. T. 2020 m. spalio 22 d. veikos ir 2020 m. lapkričio 25 d. veikos

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėto įsakymo patvirtintu narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, klonazepamas yra psichotropinė medžiaga.

Dėl J. T. 2020 m. spalio 22 d. veikos

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka pagrįstai išvadai, kad kaltinamojo J. T. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Dėl J. T. 2020 m. lapkričio 25 d. veikos

Kaltinamasis J. T. savo kaltę dėl 2020 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos pripažino visiškai, todėl kaltinamojo kaltė padarius 2020 m. lapkričio 25 d. nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turėjo ir laikė narkotines medžiagas. Jis savo vartojimui turėjo tablečių, kurias vartojo kiekvieną dieną. Klonazepamą pirko iš nepažįstamo asmens prie narkologinio. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. T. parodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d., kai buvo sulaikytas su klonazepamo tabletėmis, savo kaltę pripažįsta visiškai, iš kur jas buvo įsigijęs, neatsimena, kadangi daug laiko praėjo (t. 2, b. l. 63-64). Iš 2021 m. vasario 9 d. specialisto išvados nustatyta, kad 5 vnt. baltos spalvos tablečių iš plastikinės lizdinės pakuotės fragmento su užrašu ,,Klonazepamas“, paimtų apžiūros metu 2020 m. lapkričio 25 d. pas J. T., sulaikytą prie (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio bendroji masė yra 0,010 g (t. 1, b. l. 113-114). Iš 2020 m. lapkričio 25 d. į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d. 11.14 val. apžiūros metu pas J. T. rastos 5 tabletės ,,Klonazepam“ (t. 2, b. l. 7).

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka pagrįstai išvadai, kad kaltinamojo J. T. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Dėl kaltinamojo J. T. 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. nusikalstamų veikų vertinimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos ir subjektyviųjų požymių

Kaltinamasis J. T. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas ir dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y., kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. jo patikrinimo metu su savimi laikė psichotropinę medžiagą – klonazepamą.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010).

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis psichotropinę medžiagą – klonazepamą vartojo pats, tai darė nuolat, dėl to turėjo vieningą sumanymą tokias psichotropines medžiagas laikyti ir vartoti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant analogiškam būdui ir aplinkybėms, per nedidelį laiko tarpą (Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendis Nr. 1A-360-350/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendis Nr. 1A-6-106/2010, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 1A-258-337/2011, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendis Nr. 1-53-134/2014). Taigi J. T. turėdamas vieningą tyčią tam pačiam tikslui – asmeniniam vartojimui – laikė tos pačios rūšies psichotropinę medžiagą – klonazepamą. J. T. atliktų nusikalstamų veiksmų tikslas ir kaltininko tyčia buvo susiformavusi viena, jo veika susideda iš vienarūšių, tapačių veiksmų, iš kurių kiekvienas gali būti vertinamas atskirai, kaip atitinkantis BK specialiosios dalies numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jie padaryti iš esmės analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko – laikyti psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad J. T. savo veiksmus suvokė kaip vieną vientisą nusikalstamą veiką, nes nuolat vartodamas psichotropines medžiagas ir darydamas pirmą veiksmą, jis jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo, todėl jo veika jungiama vieno sumanymo (vieningos tyčios). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. T. įvykdė ne dvi atskiras nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ ir tai, kad kaltinamasis neteisėtai laikė 0,048 g (0,038 g + 0,010 g) psichotropinės medžiagos – klonazepamo. Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,01 g, didelis – daugiau kaip 0,12 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo J. T. laikytos psichotropinės medžiagos atitinka vidutinio kiekio ribas, todėl nurodytas psichotropinės medžiagos kiekis atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą psichotropinės medžiagos kiekį, jos suradimo pas kaltinamąjį aplinkybes, nenustatė, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. T. 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas J. T. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. T. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, iš kurių vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), kuriuo metu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, nusikaltimas baigtas, ir tyčinį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimas baigtas (BK 259 straipsnio 1 dalis), taip pat vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusi su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniams interesais, nusikaltimas baigtas (BK 178 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nurodė, kad savo elgesį vertina blogai, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, kaltinamojo savo elgesio kaip blogo vertinimas teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir, atsižvelgiant į tai, jog jis anksčiau teistas net 14 kartų, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, bei į tai, kad teismo posėdžio metu jis civilinių ieškinių nepripažino, o baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad jis bent jau minimaliai dėjo pastangas atlyginti padarytą žalą, vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimų padarymo. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – J. T. anksčiau teistas daug kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei ir už narkotinių (psichotropinių) medžiagų disponavimą bei platinimą (t. 2, b. l. 34-41), daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 44-53), nedirbantis (t. 2, b. l. 43). Iš (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad J. T. konsultuotas/gydytas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 55), (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 56). Jo paties teigimu, jis vartoja narkotines medžiagas. Taigi, kaltinamasis anksčiau teistas 14 kartų, jam ne kartą skirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, taip pat ir arešto bausmės, kartą buvo paleistas lygtinai, bet grąžintas į pataisos įstaigą atlikti bausmės, taigi jos teigiamos įtakos nepadarė, nes jis tinkamų išvadų nedaro ir linkęs daryti naujus nusikaltimus. Tai rodo kaltinamojo pavojingumą ir nesugebėjimą laikytis visuotinai priimtų teisės normų. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad J. T. anksčiau paskirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. T. už padarytas veikas paskyrus sankcijose nustatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą, kurios trukmė atitinkamai už BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamą veiką – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – 1 metų laisvės atėmimo, už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu (pridedamos bausmės dalis nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes), J. T. skirtina subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam J. T. skirtina galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 22 d. 15.50 val. iki 2020 m. spalio 23 d. 12.56 val. (t. 1, b. l. 37, 45), taip pat nuo 2020 m. lapkričio 25 d. 10.00 val. iki 2020 m. lapkričio 26 d. 14.44 val. (t. 2, b. l. 4, 5, 8). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis J. T. atsakingas už nukentėjusiojo S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 8,82 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiojo gydymą iš PSDF, atlyginimo bei prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 134-137). Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo J. T. padarytos nusikalstamos veikos, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Taip pat šioje byloje nukentėjusysis S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos padarymo (t. 1, b. l. 102). Nors nukentėjusysis abiejų teisiamųjų posėdžių metu nedalyvavo, tačiau byloje yra pateiktas jo ieškinys, kurie iš esmės yra motyvuotas, nėra deklaratyvus, todėl teismas mano, kad esant tokiai situacijai yra tikslinga jį išnagrinėti.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad J. T. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajam S. S.. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. S. S. savo turtinę žalą grindė tuo, kad dėl J. T. veikos jis neteko mobiliojo ryšio telefono, kurio vertė 30 Eur. Taip pat S. S. nurodė, kad dėl J. T. jam sukelto fizinio skausmo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo kviečiama GMP, kuri sukarpė jo rūbus (kelnes), kurias jis vertina 10 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pagrobto ir sugadinto turto vertėmis. Dėl to teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu dėl turtinės žalos, todėl ši turtinė žala priteistina iš kaltinamojo J. T. nukentėjusiajam S. S..

Nukentėjusysis S. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad dėl J. T. nusikalstamos veikos jis patyrė moralinę žalą, kadangi patyrė sveikatos problemų, kitus nemalonumus dėl riboto judėjimo. Taip pat nurodo, kad dėl to pusę metų negalėjo ieškoti darbo, todėl neturėjo pajamų šaltinio.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. T. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. S. sveikatą. Kaltinamasis tyčia žodinio konflikto metu užpuolė lovoje gulėjusį S. S. ir aštrią briauną ar ašmenis turinčiais daiktais ne mažiau kaip du kartus bedė nukentėjusiajam į abi kojas, padarydamas jam pjautines žaizdas – po vieną dešiniame kelyje ir kairėje šlaunyje. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pasak S. S., jis patyrė nemalonumus dėl riboto judėjimo, taip pat negalėjo ieškoti darbo, dėl ko neturėjo pajamų šaltinio. Kita vertus, teismas nenustatė, kad jam padaryti sužalojimai trukdytų ieškoti darbo. Teigti, kad yra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo S. S. kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, negalima. To negalima pripažinti vien remiantis civilinio ieškinio bendro pobūdžio teiginiais. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė kitus nepatogumus, tačiau jie niekaip nedetalizuojami bei jokių objektyvių įrodymų dėl jų byloje nėra. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje paprastai nėra priteisiama 1000 Eur už nežymų sveikatos sutrikdymą. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam, šioje byloje nėra. S. S. civiliniame ieškinyje nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jam dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 1000 Eur sumą.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo S. S. prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiajam iš J. T. priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

J. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 55, 57, t. 2, b. l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis yra suimtas kitoje byloje, šios kardomosios priemonės naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kita kardomoji priemonė J. T. neskirtina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – po tyrimų likusios tabletės ir milteliai su psichotropinėmis medžiagomis, saugomi PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje (Liepyno g. 7, Vilniuje) (t. 1, b. l. 18-20, 113-114), ir marškinėliai, lyginamieji seilių pavyzdžiai bei 8 įpakavimai su atsuktuvu, 0,5 l talpos buteliu, 2 daktiloskopinėmis kortelėmis, nuoplova, 3 plastikiniais tuščiais buteliais, 3 virtuviniais peiliais, apatinių kelnių dalimi, tamsiu plastikiniu buteliuku, saugomi daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas B serija BBB Nr. 2PK004817) (t. 1, b. l. 128-129) – sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 CD, saugomi byloje (prisegti prie galinio 2 t. bylos viršelio), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (jo nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį perkvalifikavus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje), ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirti J. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. T. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 22 d. 15.50 val. iki 2020 m. spalio 23 d. 12.56 val. (vieną dieną) ir nuo 2020 m. lapkričio 25 d. 10.00 val. iki 2020 m. lapkričio 26 d. 14.44 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 30 d.

J. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kitos kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš J. T. civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 8,82 Eur (aštuonis eurus aštuoniasdešimt du centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš J. T. nukentėjusiajam S. S. 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinei ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus – po tyrimų likusias tabletes ir miltelius su psichotropinėmis medžiagomis, saugomus PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje (Liepyno g. 7, Vilniuje) ir marškinėlius, lyginamuosius seilių pavyzdžius bei 8 įpakavimus su atsuktuvu, 0,5 l talpos buteliu, 2 daktiloskopinėmis kortelėmis, nuoplova, 3 plastikiniais tuščiais buteliais, 3 virtuviniais peiliais, apatinių kelnių dalimi, tamsiu plastikiniu buteliuku, saugomus daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas B serija BBB Nr. 2PK004817) – sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 CD, saugomus byloje (prisegti prie galinio 2 t. bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.