Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad aštuonerius metus šalys gyvena atskirai. Santuoka iširo, nes sutuoktinių požiūriai skyrėsi visais klausimais, su atsakovu buvo neįmanoma gyventi, nes jis siekė vadovauti visose gyvenimo srityse – nurodinėjo kur dirbti, ką daryti, terorizavo psichologiškai. Šalys nuo 2011 m. spalio mėnesio gyvena atskirai, skirtinguose miestuose, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių santuokinių ryšių. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes vienas kito nenorėjo suprasti. Kadangi ieškovė gyvena Vilniuje ir šalių įsigytas butas, esantis Šiauliuose, kuriame gyvena atsakovas, jai nereikalingas, prašė po santuokos nutraukimo butą palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o jai priteisti kompensaciją už ½ buto dalį. Automobilį prašė palikti atsakovui ir kompensacijos už jai tenkančią automobilio dalį priteisti neprašė. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad santuokoje įgytu butu naudojasi atsakovas, jis ir turėtų prisiimti su buto išlaikymu susijusias prievoles; nurodė suprantanti, jog, kaip buto bendrasavininkė, yra atsakinga už butui tiekiamos šilumos energijos apmokėjimą.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Šiaulių energija“ kreditorinio reikalavimo patikslinime ir bendrovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad už tiekiamą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), buvo mokama iš dalies. Skolos likutis už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2015-01-31 su delspinigiais yra 684,20 Eur; iš šios sumos skola už karštą vandenį sudaro 223,08 Eur. Skolą už šilumos energiją (430,11 Eur ir 31,01 Eur delspinigiai), kuri susidarė sutuoktiniams gyvenant santuokoje, prašo pripažinti solidariąja šalių skola, o skolą už karštą vandenį(223,08 Eur) prašo pripažinti asmenine atsakovo skola, nes ieškovė nurodytu laikotarpiu bute negyveno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės K. Č. ir atsakovo A. Č. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (4 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, atsakovas šias aplinkybes pripažino, jų neginčijo, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas posėdžio metu teigė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, todėl mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė ieškinio reikalavimo dalį nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės grindė tuo, kad išsiskyrus šalių požiūriams visais gyvenimo klausimais, sutuoktiniai nesistengė vienas kito suprasti. Atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nebuvo jam lojali, nepalaikė atsakovo, nerėmė atsakovo moraliai ir neprisidėjo prie jo poreikių tenkinimo, savo gyvenimo patogumą ir norus iškėlė aukščiau už bendro gyvenimo ateitį, paliko atsakovą su neįgaliu sūnumi ir išsikėlė gyventi į Vilnių.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes atsakovas nenurodė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, ir sprendžia, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti ieškovę, kaip pažeidusią sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3. 27 str. 1 d. Remdamasis išdėstytu teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Teismui nutraukus šalių santuoką, po santuokos nutraukimo ieškovės prašymu jai paliekama santuokoje turėta Č. pavardė, atsakovui – Č. pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis.

Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą - transporto priemones Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir F. S., (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. Atsakovas pateikė 2013-08-08 pirkimo pardavimo sutartį, kuria automobilis F. S., (duomenys neskelbtini) parduotas už 550 Lt (61 b. l.), todėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Santuokoje šalys 1992-07-02 pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įgijo butą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (18 b. l.).

Ieškovė prašo butą natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, o jai priteisti kompensaciją už ½ buto dalį. Atsakovas šiam ieškovės reikalavimui iš esmės neprieštaravo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl buto vertės. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodė, kad remiasi viešojoje erdvėje nurodoma analogiškų butų rinkos verte ir, jos nuomone, buto vertė yra 109 000 Lt, todėl jai priteistina 54 000 Lt.

Atsakovas prašo vadovautis Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte, kuri yra 38470 Lt (11142 Eur).

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turi būti aktyvus dėl dalytino turto vertės nustatymo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006). Šalims nesusitarus dėl turto vertės, ieškovei 2014-04-24 posėdžio metu buvo išaiškinta teisė ir sudaryta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos nurodomą buto vertę, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo. Nors ieškovė nesutiko su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta vidutine buto verte ir teigė, kad bute buvo padaryta esminių pagerinimų(pakeisti langai), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi 2015-03-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta vidutine buto rinkos kaina - 11142 Eur. Remiantis išdėstytu, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - butas (duomenys neskelbtini) padalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui; visas butas priteistinas atsakovui natūra asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei priteistina 5571 Eur kompensacija.

Dėl kreditorinių reikalavimų. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai turi prievoles, susijusias su jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymu. Kreditoriai viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ir AB „Šiaulių energija“ savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad bute negyvena nuo 2011 metų spalio mėnesio, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nuo 2011-12-11dirbo Vilniuje (88 b. l.), 2012-03-12 įsiregistravo Vilniaus teritorinės darbo biržos skyriuje (87 b. l.), 2012-08-31 deklaravo savo gyvenamąją vietą Vilniuje, B. S. 23-oji g., 11 (21 b. l.), atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, susidaręs nuo 2012-01-01, pripažintinas asmenine atsakovo prievole; įsiskolinimas už šilumos energiją, kuris susidarė iki santuokos nutraukimo, pripažintinas solidariąja šalių skola, o skolą už karštą vandenį nuo 2013-02-01 pripažintina asmenine atsakovo skola.

Po santuokos nutraukimo nė viena iš šalių išlaikymo sau iš kito sutuoktinio nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 1801,50 Lt žyminio mokesčio ir už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 500 Lt, kelionių į teismo posėdžius išlaidos yra 166, 80 Eur (23, 24, 28 b. l.).

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš esmės tenkino reikalavimą dėl turto padalijimo (mažinamas tik kompensacijos dydis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą (144,59 Eur), kelionių į teismo posėdžius išlaidos (166,80 Eur) ir 89 Eur žyminio mokesčio, viso 400,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo taip pat priteistina į valstybės biudžetą 11,88 Eur Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270, 385 str. str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. Č., (duomenys neskelbtini) ir K. Č. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. Č. palikti santuokinę pavardę „Č.“, A. Č. palikti pavardę „Č.“.

Priteisti A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Priteisti K. Č. iš A. Č. 5571 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt vienas euras) kompensaciją.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, susidariusį nuo 2012-01-01, pripažinti asmenine A. Č. prievole.

Įsiskolinimą už šilumos energiją, tiektą butui(duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo 2015-03-20, pripažinti solidariąja K. Č. ir A. Č. prievole.

Įsiskolinimą už karštą vandenį, tiektą butui (duomenys neskelbtini), nuo 2013-02-01, pripažintina asmenine A. Č. prievole.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei K. Č. iš atsakovo A. Č. 400,39 Eur (keturi šimtai eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Č. valstybei 11,88 Eur (vienuolika eurų 88 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.