- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-05
- Bylos Nr.
- 2-10887-563/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08505-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- UAB „Freisa“
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. N. (J. N.) ieškinį atsakovui UAB „Freisa“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 4047,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 590,20 Lt neišmokėtus žvejybos laivo įgulos nario dienpinigius, 678,50 Lt išeitinę išmoką, 11159,13 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, 455,04 Lt delspinigių už laiku nesumokėtus dienpinigius, 469,39 Lt delspinigius už laiku nesumokėtą išeitinę išmoką, 10000,00 Lt neturtinę žalą, 0,06 procento delspinigius nuo priklausančios sumokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 str. 4 d., 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovas 2008-11-21 sudarė darbo sutartį Nr. 117 su UAB „Freisa“, kurios pagrindu buvo priimtas dirbti į laivo „Freisa“ kapitono pareigas, nustatant mėnesinį atlyginimą – 800,00 Lt. Byloje pateikta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-27 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-238, patvirtina, kad UAB „Freisa“ dirbantiems darbuotojams, tarp jų ir ieškovui, nuo 2008 metų gruodžio mėnesio buvo priskaičiuojamas darbo užmokestis, tačiau jis nebuvo mokamas.
LR DK 201 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas,- kartą per mėnesį. Atsakovas yra neįvykdęs DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 206 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Ištyrus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priešpriešinių įrodymų dėl ieškovui priklausančio neišmokėto darbo užmokesčio sumos nepateikė ir ieškovo pareikšto reikalavimo nenuginčijo, ieškovui iš atsakovo priteistina 4047,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 590,20 Lt neišmokėtus žvejybos laivo įgulos nario dienpinigius. Šį reikalavimą ieškovas grindžia Europos Bendrijų laivo žvejybos žurnalu. Pažymėtina, kad laivo žvejybos žurnalas yra dokumentas jūrų vandenyse sužvejotų žuvų apskaitai bei žvejybos analizei atlikti, o ne dienpinigių dydį pagrindžiantis dokumentas. Šalių sudarytoje darbo sutartyje dienpinigių mokėjimas nebuvo numatytas, kitų įrodymų dėl dienpinigių dydžio ir jų mokėjimo tvarkos ieškovas nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo atmestinas.
Ieškovas nurodo, kad darbo sutartis nutraukta DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu ir prašo priteisti vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nors ieškovo pateiktoje darbo sutartyje nėra įrašo apie tai, kokiu pagrindu darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos nustatyta, kad ieškovas UAB „Freisa“ dirbo iki 2009-05-19. Už tinkamą darbo sutarties nutraukimo įforminimą atsako darbdavys (DK 141 str. 2 d.). Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą, atsižvelgiant į atsakovo pasyvų elgesį proceso metu, ieškovo reikalavimas dėl 678,50 Lt išeitinės išmokos priteisimo tenkintinas (DK 140 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė; kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2003). Tai reiškia, kad, nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą.
Esant tokiam teisiniam reguliavimui ir susiklosčiusiai teismų praktikai, ieškovas nepagrįstai paskaičiavo delspinigius iki kreipimosi į teismą dienos (2012-07-15). Delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį skaičiuotini nuo ieškovo nurodytų jam neišmokėto darbo užmokesčio sumų (b.l. 26), tačiau jie skaičiuotini ne iki ieškinio teismui padavimo dienos (2012-07-15), o iki darbo sutarties nutraukimo dienos (2009-05-19) ir perskaičiuota ieškovui priteistina delspinigių suma sudaro 177,79 Lt.
Atmetus ieškovo reikalavimą dėl dienpinigių priteisimo, ieškovui nepriteistini ir delspinigiai už laiku nesumokėtus dienpinigius. Ieškovui taip pat nepriteistini delspinigiai už laiku nesumokėtą išeitinę išmoką, kadangi sutinkamai su DK 141 straipsnio 1 dalimi išeitinė išmoka darbuotojui paprastai sumokama jo atleidimo dieną, o delspinigiai, kaip minėta, skaičiuojami tik iki darbo sutarties nutraukimo, todėl šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl atsakovo piktavališko vengimo atsiskaityti ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir sveikatos pablogėjimą. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Ieškovo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Pagal bylos įrodymus negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, ieškovo reikalavimas priteisti 0,06 procento delspinigius nuo priklausančios sumokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško atsiskaitymo atmestinas, tačiau ieškovui priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., CPK 417 str.).
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos. Iš atsakovo valstybei priteistina 147,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).
2012-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota atsakovui priklausančio turto 27399,26 Lt sumai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteista 4903,29 Lt, 2012-07-27 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo keistina, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 4903,29 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui J. N. (J. N.) iš atsakovo UAB „Freisa“ 4047,00 Lt (privalomi mokesčiai išskaičiuoti) nesumokėto darbo užmokesčio, 678,50 Lt (privalomi mokesčiai išskaičiuoti) išeitinės išmokos, 177,79 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4903,29 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovo UAB „Freisa“ valstybei priteisti 147,00 Lt žyminio mokesčio.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-27 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir sumažinti jį iki 4903,29 Lt, laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.