Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria nuteistojo E. M. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. M. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 100 MGL (3 766,00 Eur) bauda.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas tenkintinas

5. BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.

6. BK 97 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

7. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-300/2023 E. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio bauda. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog E. M. jam paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. gegužės 15 d. (b. l. 42). Taigi E. M. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę yra atlikęs.

8. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, asmenys, nuteisti už nesunkaus nusikaltimo padarymą, laikomi teistais bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, todėl šiuo atveju E. M. laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. gegužės 15 d. Taigi šiuo metu jau yra suėję daugiau nei pusė E. M. teistumo termino, todėl, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra pagrindas svarstyti jo prašymą dėl teistumo panaikinimo.

9. Spręsdamas klausimą dėl teistumo panaikinimo, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo gynėjo skunde pateiktus bei teismo posėdžio metu Apylinkės teisme paties nuteistojo nurodytus argumentus bei motyvus, nuteistojo pateiktus jo asmenybę apibūdinančius duomenis.

10. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Apylinkės teismas teisingai nustatė nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tačiau jas vertino formaliai ir nevisapusiškai. Skundžiamos nutarties motyvai yra daugiau deklaratyvūs, nei realiai pagrindžiantys būtinybę ir toliau taikyti teistumą E. M. atžvilgiu. Apklaustas teismo posėdžio Apylinkės teisme metu E. M. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, šiuo metu jo požiūris į atliktus neteisėtus veiksmus yra kritiškas, kadangi dėl nusikalstamos veikos kardinaliai pasikeitė jo gyvenimas. Apylinkės teismas aplinkybę, kad šiuo metu nuteistasis dėl savo teisei priešingų veiksmų gailisi ir juos prižįsta, vertino kaip formalų ir deklaratyvų pasakymą siekiant teistumo panaikinimo, kadangi ankščiau nuteistasis savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant kasacine tvarka, reiškė prašymą jį išteisinti, nenurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Vis dėl to, aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu E. M. savo kaltės nepripažino, savaime nereiškia, kad nuteistasis ir šiuo metu, atlikęs bausmę ir patyręs ja keliamus nepatogumus tinkamų išvadų nepadarė bei dėl savo teisei priešingų veiksmų nesigaili, juolab, kad nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo netenkintas nuteistojo kasacinis skundas ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendis paliktas nepakeistas, praėjo daugiau nei vieneri metai, taigi laiko padaryti tinkamoms išvadoms nuteistasis turėjo. Be to, nuteistasis per teismo nustatytą terminą savanoriškai sumokėjo jam paskirtą baudą, kas rodo, jog jis nesiekė išvengti atsakomybės slėpdamas savo turtą, vengdamas mokėti teismo nustatytą baudą ir panašiai.

11. Pažymėtina ir tai, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis E. M. naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs (įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių ar teismo baudžiamųjų įsakymų nėra), jo atžvilgiu taip pat nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 34-35). Administracinių nusižengimų registro duomenimis po nuosprendžio priėmimo E. M. vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo (b. l. 32-33). Sutiktina su nuteistojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad Apylinkės teismas šį nuteistojo padarytą administracinį nusižengimą per daug sureikšmino, nurodydamas, kad nuteistojo požiūris į teisės aktų reikalavimus yra atsainus, kas jį charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, kad E. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas grėsmės kitiems eismo dalyviams nesukėlė ir žalos nepadarė, tuo tarpu aplinkybė, jog pats teismo posėdžio Apylinkės teisme metu nuteistasis nurodė, kad administracinį nusižengimą jis įvykdė per savo aplaidumą, priešingai nei nurodė Apylinkės teismas, aukštesniojo teismo vertinimu, nerodo jo siekio sumenkinti padarytą administracinį nusižengimą. Priešingai, nurodydamas, kad administracinį nusižengimą padarė dėl savo paties netinkamų veiksmų, nuteistasis atsakomybės kitiems eismo dalyviams ar aplinkybėms perkelti nebandė, jam paskirtą baudą sumokėjo, tokiu būdu sutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir prisiėmė dėl jo atsakomybę.

12. Apylinkės teismas nutartyje akcentavo tai, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl teistumo fakto nuteistasis šiuo metu patirtų itin neigiamų darbinės veiklos suvaržymų (neturėtų galimybės dirbti, išlaikyti šeimos ir kita). Nuteistasis šiuo metu dirba, gauna iki 1 000,00 Eur darbo užmokestį, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, taigi teistumo faktas jo, kaip darbuotojo, vertinimui Apylinkės teismo vertinimu esminės reikšmės neturi. Be to, E. M. nepateikė jokių įrodymų, kad teistumo metu dalyvavo konkursuose į valstybės tarnybą ir dėl teistumo fakto jis buvo nepriimtas į darbą. Aukštesnės instancijos teismas su šiais Apylinkės teismo teiginiais sutikti negali. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, nors nuteistasis nevengia darbinės veiklos ir pozityvaus užimtumo bei šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ekokuras“ vadybininku, kas vertintina teigiamai, turimu darbu paties nuteistojo teigimu jis nėra patenkintas, kadangi atsižvelgiant į tai, kad jam reikia išlaikyti šeimą, kurią sudaro žmona ir trys nepilnamečiai vaikai, gaunamas atlyginimas, kurį sudaro iki 1 000,00 Eur, yra per mažas bei neatitinkantis jo kvalifikacijos. Be to, nuteistojo darbo pobūdis toks, jog penkias dienas per savaitę jis turi gyventi atskirai nuo šeimos, nes dažniausiai jis važinėja tartis dėl užsakymų, tenka važinėti Kauno apskrityje, o tuo atveju jeigu jam kiekvieną dieną reikėtų važinėti iš namų, esančių Rokiškyje, tai reikštų, kad jis kelyje praleistų apie 5 val., kas darbo bei nuovargio prasme būtų labai sudėtinga, tuo labiau turint sveikatos problemų (nuteistasis turi 50 procentų neįgalumą). Minėtą darbą jis dirba tik todėl, nes esant galiojančiam teistumui, tik tokią darbo vietą pavyko gauti, kitų geriau apmokamų pareigų – darbo viešose įmonėse, valstybės tarnyboje, jis negali dirbti, kadangi neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Taigi, nuteistojo patiriami neigiami darbinės veiklos suvaržymai aukštesniojo teismo vertinimu, yra akivaizdūs, kadangi šiuo metu nuteistasis ne tik, kad negali dirbti pagal turimą išsilavinimą, kadangi negali dirbti viešose įstaigose, valstybės tarnyboje, tačiau ir gauti didesnio atlyginimo ir tokiu būdu pagerinti šeimos materialinę padėtį. Nėra pagrindo abejoti nuteistojo argumentais, jog teistumo panaikinimo atveju jis gautų gerokai didesnį atlyginimą, kadangi pretenduotų į geriau apmokamas darbo vietas viešose įmonėse, kadangi analizuojant E. M. darbinę patirtį atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankščiau jis 10 m. dirbo mokytoju, buvo Radviliškio miesto seniūnas, Radviliškio r. sav. Administracijos direktoriaus pavaduotojas, buvo išrinktas tarybos narys. Taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu laimėjo konkursą Švietimo ir paslaugų centro vadovo pavaduotojo pareigoms užimti, tačiau po 2023 m. gegužės 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio priėmimo sutartis su nuteistuoju nebuvo sudaryta dėl jo turimo teistumo – šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro raštas dėl E. M. priėmimo į darbą.

13. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, Apylinkės teismo argumentai, jog apart minėto Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro rašto E. M. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis teistumo metu būtų dalyvavęs kituose valstybės tarnybos konkursuose, tačiau dėl teistumo buvo atsisakyta jį įdarbinti, niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog valstybės tarnyboje gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys yra visuotinai žinoma, todėl jos papildomai įrodinėti nuteistajam nereikia. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis <...> pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, bylos duomenimis, eilę metų dirbo valstybės tarnyboje, taigi, valstybės tarnybos įstatymai jam neabejotinai yra gerai žinomi. Tai reiškia, jog žinodamas, kad yra teistas jis puikiai suprato ir supranta, kad nebegali pretenduoti į darbą valstybės tarnyboje, todėl akivaizdu ir logiška, kodėl E. M. teistumo laikotarpiu konkursuose į valstybės tarnybą nedalyvavo ir atitinkamai, todėl negali pateikti teismui įrodymų apie tai, kad teistumo metu dalyvavo konkursuose į valstybės tarnybą ir dėl teistumo nebuvo priimtas į darbą. Juolab, jis jau buvo gavęs Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro raštą dėl to, kad jį atsisakoma priimti į darbą, kaip neatitinkantį nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, todėl akivaizdu, kad teistumo metu dalyvauti kituose valstybės tarnybos konkursuose nuteistajam būtų buvę nelogiška ir netikslinga.

14. Įvertinęs aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog E. M. nepriekaištingas elgesys teistumo laikotarpiu, pavyzdingas įstatymuose nustatytų reikalavimų laikymasis, gyvenimo būdas, darbinė veikla, rūpinimasis šeimos gerove bei tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo laiko, laikytini esminiais argumentais dėl teistumo jam panaikinimo, kadangi manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti. Spręstina, kad nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo ir rodo siekį pakeisti savo elgesį bei nebedaryti naujų teisės pažeidimų, tai yra, jis deda pakankamas pastangas, kad kuo greičiau resocializuotųsi, tuo tarpu teistumas pernelyg varžo nuteistojo galimybę dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime, realizuoti save darbinėje (profesinėje) srityje, todėl daroma išvada, jog bausmės ir teistumo tikslai yra pasiekti, dėl to E. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas dėl teistumo panaikinimo tenkintinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio panaikinti teistumą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.