- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-666-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39401-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Darius Karabinas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 2 (du) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. 16.20 val. iki 2018 m. gruodžio 14 d. 15.53 val.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu romų tautybės asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – metadono ir karfentanilio iš kurių nenustatytą kiekį metadono 2018 m. gruodžio 12 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė nenustatytam romų tautybės asmeniui, kuris (duomenys neskelbtini) M. G. paliepimu per du kartus 14.30 val. ir 15.05 val. nenustatytą kiekį metadono už 120 eurų pardavė M. K., o 0,00124 gramo narkotinės medžiagos karfentanilio ir 0,022 gramo narkotinės medžiagos metadono M. G. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, kol 2018 m. gruodžio 13 d. nuo 16.57 val. iki 17.13 val. name, esančiame Kauno rajone, Garliavoje, Basanavičiaus g. 2, asmens kratos metu, iš jo šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas skirdamas bausmę nurodė, kad kaltinamasis padarė baigtą sunkų nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, teistas, kas rodo, jog nusikaltimų darymas yra dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška, ankstesnėmis bausmėmis baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai pasiekti nebuvo, nes tai neatgrasė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taip pat teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad M. G. baustas administracine tvarka, neįtrauktas į įskaitą dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų, Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybę ir padarė išvadą, kad jam skirtina bausmė – laisvės atėmimas, skaičiuotina nuo bausmės vidurkio iki minimumo.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis M. G. ir jo gynėja advokatė Valda Grigonytė apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2019 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir M. G. paskirti vienų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Skunde apeliantai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jog yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, mano, jog ji yra per griežta, todėl nuosprendis turėtų būti pakeistas.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantai nurodo, kad M. G. pats prisipažino ir nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Realus nuteistojo veiksmų pavojingumas buvo žymiai mažesnis, negu baudžiamajame įstatyme įtvirtintas rūšinis neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti pavojingumas, o tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas.
3.3. Apeliantai pažymi, kad M. G. nuoširdžiai prisipažino ir dėl savo veiksmų gailėjosi, davė nuoseklius parodymus ir tyrėjams atskleidė rengimosi padaryti nusikalstamą veiką ir anksčiau darytų nusikaltimų detales, jis siekia grįžti į doros kelią. Nors byloje yra ir kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų M. G. nebuvo užkluptas narkotikų realizavimo sandorio metu, taigi akivaizdu, jog pripažindamas kaltę, jis ženkliai prisidėjo prie padarytos nusikalstamos veikos išaiškinimo, tuo pačiu reikšmingai padėdamas bylos tyrimui ir nagrinėjimui.
3.4. Nuteistasis iš esmės platino ir su savimi laikė labai nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - 0,00124 gramo karfentanilio ir 0,022 gramo metadono, kas pagal „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ yra laikytinas nedideliu kiekiu, be to nurodė, jog, nusikaltimą padarė dėl pragyvenimo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Darius Karabinas palaikė nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. ir jo gynėja advokatė Valda Grigonytė nesutinka tik su paskirta bausme, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
7.1. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis.
7.2. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).
7.3. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nagrinėjamu atveju M. G. atžvilgiu yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
7.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatų, jog teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.
7.5. M. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. už nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 punktas), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik vienintelę laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo dviejų metų iki aštuonerių metų. Byloje nustatyta dvi nuteistojo M. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, pripažinta, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. praeityje teistas penkis kartus, paskutiniuoju nuosprendžiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesilaikė nustatytų pareigų ir buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, eilę kartų baustas ir administracinėmis nuobaudomis, skiriamų baudų nemoka. Paties nuteistojo teigimu jis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką, į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, įvertino šių aplinkybių visumą bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė nuteistajam bausmę, mažesnę už baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį.
7.6. Kaip minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos.
7.7. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.
7.8. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jog vieni M. G. veiksmai nutrūko rengimosi stadijoje jį sulaikius policijos pareigūnams, nebuvo užkluptas platinant narkotines medžiagas – nėra išimtinės aplinkybės ir nedarančios įtakos M. G. padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumui mažinti ar švelninti. Pažymima, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomas baigtu nuo bet kurios vienos iš išvardintų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai, ar tik iš dalies. Dėl to, veikos kvalifikacijai ir baudžiamosios atsakomybės švelninimui neturi įtakos, tai, kad M. G. asmens kratos metu rastų narkotinių medžiagų nespėjo išplatinti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad M. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatytos ne vien tik jo prisipažinimo pagalba, tačiau ir kitais bylos duomenimis – liudytojo M. K. parodymais, slapto sekimo metu užfiksuotais duomenimis. Be to, į nuteistojo M. G. ir jo gynėjos nurodytas aplinkybes dėl nuoširdaus gailėjimosi ir kaltės pripažinimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą ir bausmės dydį nustatydamas mažesnį už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Taip pat pastaroji aplinkybė teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
7.9. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su M. G. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos bausmės paskyrimas M. G. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. G. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinktos bausmės rūšis ir dydis atitinka teisingumo principo reikalavimus, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos švelninti.
8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį nuteistojo M. G. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.