- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- AN2-315-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01240-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- R. M.
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos R. M. atstovo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-04 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) specialistas 2019-07-22 surašė R. M. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji 2018-12-27 9.42 val. Liepojos g. 41, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai pakartotinai alkotesteriu nustatytas 1,97 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, pristatyta į gydymo įstaigą VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę kraujo mėginio poėmiui, atsisakė duoti biologinės terpės (kraujo) bandinį, tuo savo veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-04 nutartimi, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju R. M. atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį negalima, tačiau dėl to paties įvykio turėtų būti sprendžiamas jos atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį klausimas, administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kurio trūkumai yra esminiai ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti, R. M. administracinio nusižengimo byla grąžinta tyrimą atlikusiam pareigūnui, kad jis galėtų spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. M. atstovas advokatas M. Martinaitis nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-04 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skunde nurodoma, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra nutrauktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) 2019-01-14 nutarimu, prokurorės nutarimas yra įsiteisėjęs, R. M. persekiojimas baudžiamojo proceso tvarka dėl tos pačios nusikalstamos veikos būtų draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) principo, įtvirtinto tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, pažeidimas. Priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Jokių naujų ir iš esmės nežinomų faktinių aplinkybių Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja R. Stonkuvienė bylos nagrinėjimo metu nenustatė, todėl nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo inicijuoti pakartotinį baudžiamąjį procesą ANK 592 str. l d. pagrindu. Atitinkamos teismų praktikos formavimas dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis gali būti nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (t. y. teisinis įvertinimas dėl to, kaip turi būti nustatomas baudžiamojo įstatymo požymis), negali būti laikoma esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prokurorės nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti ir pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl tos pačios veikos, nagrinėjamoje situacijoje paaiškėjimu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į R. M. atstovo apeliacinį skundą Institucija teigia, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-04 nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucija atsiliepime cituoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, ir Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505, nuostatas. Remdamasi minėtų teisės aktų nuostatomis teigia, jog R. M. nagrinėjamu atveju laikytina vengusia neblaivumo patikrinimo ir turi būti baudžiama už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nagrinėjamu atveju R. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių, bet yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, padarė išvadą, jog turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, todėl grąžino R. M. administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai.
6. Nagrinėjamoje byloje gautas R. M. atstovo apeliacinis skundas, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą įgaliotai institucijai (jos pareigūnui) spręsti dėl tolesnės bylos eigos, nes R. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, būtent šiuo klausimu teismas ir pasisako.
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. M. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn kaip įtariamoji pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Alkotesteriu R. M. buvo nustatytas 1,97 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo tarpu sveikatos priežiūros įstaigoje R. M. duoti kraują atsisakė. Todėl nebuvo galima nustatyti etilo alkoholio koncentracijos R. M. kraujyje, atlikus laboratorinį kraujo tyrimą.
8. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės 2019-01-14 nutarimu ikiteisminis tyrimas R. M. buvo nutrauktas, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. gauti duomenys, paneigiantys faktą, jog R. M. kraujyje galėjo būti daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o ši aplinkybė yra būtina baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kilti sąlyga. Atsižvelgusi į tai, kad R. M. neblaivumo laipsnis yra pakankamas administracinei atsakomybei už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kilti, prokurorė pavedė Institucijos pareigūnams spręsti R. M. administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį klausimą.
9. Institucija, atsižvelgusi į tai, kad R. M. atsisakė duoti kraujo mėginį, surašė jai administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad ji vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, atsisakydama duoti kraują, t. y. administracinėn atsakomybėn ji traukiama pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, baudžiamojo įstatymo požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – baudžiamajame procese gali būti įrodinėjamas ne tik laboratoriniu kraujo tyrimu, todėl administracinio nusižengimo bylos medžiaga turėtų būti perduota ikiteisminio tyrimo subjektams dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, nes alkotesterio rodmenų pagrindu galima būtų teigti, jog veikos padarymo metu R. M. alkoholio kiekio koncentracija kraujyje galėjo būti didesnė negu 1,5 promilės alkoholio. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad R. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas R. M. yra negalimas.
11. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas draudimas bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem principas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl R. M. veikos tuo pagrindu, kad nepadaryta BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 214 straipsnio 1 dalis).
12. Principas non bis in idem įtvirtintas ne tik nacionalinės teisės aktuose, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas (arba persekiojamas) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (EŽTT sprendimas Sergey Zolotukhin v. Rusija (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). EŽTT byloje Franz Fischer prieš Austriją, pareiškimo Nr. 37950/97, priminė, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis neapsiriboja teise nebūti nubaustam du kartus, bet apima ir teisę nebūti persekiojamam du kartus. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2K-246/2012. Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo akcentuota, jog veikos kvalifikavimo keitimas ir (ar) veikos faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, jog atsiranda pagrindas konstatuoti, kad kaltinimas yra kitas ir kad galima pradėti naują procesą, o bylos išsprendimas pagal pirminį (ankstesnį) veikos kvalifikavimą ir (ar) pirmines (anksčiau įrodinėtas) faktines aplinkybes nėra BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta kliūtis naujam procesui. Išvada dėl to, ar kaltinimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme laikytinas tapačiu, turi būti daroma, atsižvelgiant ne į veikos kvalifikavimą ir (ar) dalinį faktinių aplinkybių skirtingumą, o išsiaiškinus, dėl kokio įvykio (asmens poelgio) vyksta naujas procesas ar naują procesą norima pradėti. Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo.
13. Pirmosios instancijos teismas nutartimi nusprendė grąžinti bylą įgaliotai institucijai (jos pareigūnui) spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau toks teismo sprendimas priimtas dėl tos pačios R. M. veikos, dėl kurios jai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Vadinasi, norima pradėti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą, nors byloje nėra paaiškėjusių jokių esminių aplinkybių (nauji faktai ar kitoks elgesys), turinčių reikšmės atnaujinti ikiteisminį tyrimą po to, kai jis buvo nutrauktas įsiteisėjusiu prokurorės nutarimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintas remiantis būtent kasacinio teismo formuojama praktika, kad apsvaigimo nuo alkoholio, kai asmens kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, aplinkybė baudžiamajame procese gali būti įrodinėjama ne vien tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinkamos teismų praktikos formavimas dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis gali būti nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (t. y. teisinis įvertinimas dėl to, kaip turi būti nustatomas baudžiamojo įstatymo požymis), negali būti laikoma esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prokurorės nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti ir pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl tos pačios veikos, nagrinėjamoje situacijoje paaiškėjimu. Taigi nagrinėjamu atveju taikyti ANK 592 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes, galiausiai perdavus surinktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą ikiteisminio tyrimo subjektams, ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, kadangi tai draudžia non bis in idem principas. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas tokios praktikos laikosi administracinių nusižengimų bylose, kurių faktinės aplinkybės analogiškos (žr. pvz. 2018-07-27 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-361/2018).
14. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-04 nutartis, kuria nuspręsta grąžinti administracinio nusižengimo medžiagą įgaliotai institucijai (jos pareigūnui) spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
15. Išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą (ANK 653 straipsnio 1 dalis). Taigi ANK nenumato galimybės apygardos teismui administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ši nuostata suponuoja apygardos teismo pareigą, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas iš esmės atitinka ir administracinėn atsakomybėn traukiamos R. M. atstovo procesinę padėtį, t. y. apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas išspręsti klausimą iš esmės.
16. Institucija R. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, t. y. už neblaivumo patikrinimo vengimą. Apygardos teismas nesutinka su tokiu Institucijos R. M. veiksmų vertinimu.
17. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad R. M. vairavo transporto priemonę ir tai darė būdama neblaivi, šių aplinkybių R. M. neginčija. Iš byloje esančio 2018-12-27 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018-12-27 8.25 val. gavus pranešimą apie neblaivų vairuotoją netrukus buvo sustabdytas R. M. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinus jos blaivumą alkotesteriu, nustatytas 2,07 promilės neblaivumas (b. l. 8), 2018-12-27 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 620 yra du kartus nurodytas R. M. nustatytas girtumo laipsnis: 9.28 val. 2,05 promilės girtumas, 9.42 val. 1,97 promilės girtumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, taip pat užfiksuota, kad kraujo ištyrimui duoti atsisako (b. l. 9).
18. ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Apygardos teismas sutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina R. M. tyčios vengti blaivumo patikrinimo. Taigi ji negali būti pripažinta ANK 422 straipsnio 7 dalies subjektu ir kaip vairuotoja nubausta už neblaivumo patikrinimo vengimą ar kraujo nedavimą tyrimams.
19. Kaip matyti iš R. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kaltinimas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį jai suformuluotas dėl to, kad ji 2018-12-27 9.42 val. Liepojos g. 41, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai pakartotinai alkotesteriu nustatytas 1,97 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, pristatyta į gydymo įstaigą VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę kraujo mėginio poėmiui, atsisakė duoti biologinės terpės (kraujo) bandinį, tuo savo veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi šioje byloje susiklostė situacija, jog, R. M. alkotesteriu nustatę 1,5 promilės viršijantį neblaivumą, policijos pareigūnai pristatė ją į ligoninę kraujo mėginio paėmimui. Pristatyta į ligoninę R. M. duoti mėginį (kraujo) iš biologinės terpės atsisakė, tačiau alkotesteriu ten jai buvo patikrintas neblaivumas net du kartus ir abu kartus buvo nustatytas vidutinis neblaivumas. Nepaisant to, kadangi R. M. duoti mėginį (kraujo) iš biologinės terpės atsisakė, policijos pareigūnai nusprendė, kad asmens neblaivumas nebuvo nustatytas, tokius R. M. veiksmus prilygino vengimui tikrintis neblaivumą ir surašė jai administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė asmenims, vengusiems neblaivumo patikrinimo, nepaisant to, jog patys pareigūnai alkotesteriu nustatė R. M. 2,07 promilės neblaivumą, o pristačius asmenį į ligoninę alkoholio kiekio matuokliu 9.28 val. jai buvo nustatytas 2,05 promilės girtumas, 9.42 val. jai buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas.
20. Teismo vertinimu, policijos pareigūnas, surašęs R. M. administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad ji vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai pakartotinai alkotesteriu nustatytas 1,97 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, pristatyta į gydymo įstaigą VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę kraujo mėginio poėmiui atsisakė duoti biologinės terpės (kraujo) bandinį, tuo savo veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 3), nepagrįstai tokius jos veiksmus administracinio nusižengimo protokole kvalifikavo pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė asmenims, vengusiems neblaivumo patikrinimo, nes, kaip matyti, patys pareigūnai nustatė R. M. 2,07 promilės neblaivumą, o, pristačius asmenį į ligoninę, alkotesteriu jai buvo nustatytas atitinkamai 2,05 ir 1,97 promilės neblaivumas. Vien tai, kad apsvaigimo nuo alkoholio faktas nebuvo patvirtintas laboratoriniu kraujo tyrimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad asmuo tikrintis neblaivumą atsisakė.
21. Pažymėtina, kad, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (LAT 2018-04-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Minėtoje byloje buvo taip pat pažymėta, jog Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punktas neblaivumo tikrinimą, inter alia (be kita ko), apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmą, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju R. M. neblaivumas buvo nustatytas sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu (b. l. 8), ir šie duomenys yra pakankami asmens neblaivumo faktui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai R. M. alkotesteriu nustatė 2,07 promilės neblaivumą, medicinos įstaigoje jai buvo nustatytas atitinkamai 2,05 ir 1,97 promilės neblaivumas. Akivaizdu, jog R. M., kaip įtariama, padaryto nusižengimo esmė yra ne vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas, o neblaivaus vairuotojo transporto priemonės vairavimas, kuris yra užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole. Iš to išeina, kad policijos pareigūnai aiškiai netinkamai kvalifikavo R. M. veiksmus ir aiškinosi jos kaltę ne dėl tos veikos, kurią ji, kaip įtariama, padarė, o įtariama, kad ji vairavo neblaivi. Nagrinėjamoje situacijoje yra svarbu nustatyti, vairavo ar nevairavo R. M. automobilį būdama neblaivi (administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas neblaivios R. M. vairavimo faktas), o aplinkybė, sutiko ar nesutiko R. M. duoti kraujo mėginį alkoholio kiekio nustatymui po to, kai jos neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės byloje neturi.
22. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju yra gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms 2019-01-04 raštas Nr. (1.8)SD-5, kuriame nurodyta, jog moteriškos lyties 78 kg svorio, 166 cm ūgio asmeniui, suvartojus 750 ml 11,5 proc. vyno ir jam visiškai rezorbavusis (atsižvelgiant į 20 proc. rezorbcijos deficitą), kraujyje būtų apie 1,28 promilės alkoholio koncentracija. Alkoholio skilimas kepenyse prasideda kartu su rezorbcija, todėl nuo gėrimo pradžios momento 2018-12-27 7.45 val. iki 8.30 val. iš organizmo galėjo būti pašalinta 0,07–0,19 promilės alkoholio, taigi 8.30 val. asmens kraujyje galėjo būti 1,09–1,21 prom. alkoholio.
23. Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, nustatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
24. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog R. M. vairavo transporto priemonę neblaivi, ji net tris kartus tikrinosi neblaivumą alkotesteriu, nėra pagrindo išvadai, kad R. M. vengė neblaivumo patikrinimo, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms 2019-01-04 rašte Nr. (1.8)SD-5 išdėstyta informacija, jog 2018-12-27 8.30 val. R. M. kraujyje galėjo būti 1,09–1,21 prom. alkoholio, konstatuotina, jog R. M. veiksmai atitinka ne, kaip nurodė Institucija, ANK 422 straipsnio 7 dalyje, bet ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
25. ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. vairavimo esant neblaiviai faktas yra įrodytas, kaip minėta, ji šių aplinkybių taip pat neginčija, tačiau Institucija surašydama R. M. administracinio nusižengimo protokolą netinkamai R. M. veiksmus kvalifikavo, t. y. netinkamai nurodė ANK 422 straipsnio dalį, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra panaikinta administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio teismo nutartis, kuria nuspręsta grąžinti administracinio nusižengimo medžiagą įgaliotai institucijai (jos pareigūnui) spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka, į tai, kad, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismas turėjo pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą, į tai, kad R. M. veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, apygardos teismas perkvalifikuoja R. M. veiką iš ANK 422 straipsnio 7 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį. R. M. administracinė nuobauda skirtina už vairavimą esant neblaiviai.
26. Skiriant administracinę nuobaudą R. M. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. M. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – būdama neblaivi vairavo automobilį ir tuo kėlė ypatingai didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai (gyvybei) ir jų turtui. Administracinis nusižengimas padarytas tyčia, t. y. R. M. žinojo, kad yra neblaivi (iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) 2019-01-14 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nepadarius nusikalstamos veikos (b. l. 10–12) nustatyta, jog R. M. nurodė, jog sėdėdama automobilyje išgėrė vyno butelį), ir nusprendė vairuoti. R. M. neteista (b. l. 26), už vairavimą esant neblaiviai baudžiama pirmą kartą, tačiau administracinius nusižengimus daro nuolat, administracine tvarka bausta ne kartą (b. l. 14–16). R. M. charakterizuojama iš esmės teigiamai (b. l. 32–33). R. M. nuo pat jos sustabdymo momento administracinį nusižengimą pripažino bei dėl jo gailėjosi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių R. M. administracinę atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išdėstytus motyvus R. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtinas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 375 Eur bauda.
27. ANK 422 straipsnio 9 dalis numato, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Atsižvelgiant į R. M. skiriant baudą išdėstytus motyvus, jai taip pat skirtinas ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyto specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo termino vidurkis, t. y. R. M. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.
28. Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio nuostatomis, turėjo R. M. veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir dėl to priimti nutarimą, tačiau to nepadarė; į tai, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-04 nutartis pripažinta nepagrįsta ir neteisėta ir dėl to naikintina, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priima nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-04 nutartį panaikinti.
Pripažinti R. M. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Skirti R. M. 375 Eur baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas neskundžiamas.