Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurioje F. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, įgaliotai institucijai spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 25 d. F. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2017 m. rugpjūčio 6 d., 21.51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta, vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, atsisakydamas duoti kraujo. Šiais savo veiksmais F. K. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 424 straipsnio 4 dalyje.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi nuspręsta grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą tyrimą atlikusiai įgaliotai institucijai (jos pareigūnui), kad būtų galima: 1) spręsti klausimą dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. spręsti klausimą dėl medžiagos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui atnaujinti, nes F. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, požymių; 2) spręsti klausimą dėl naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymo F. K., kadangi surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumai yra esminiai, jų teismas savo iniciatyva ištaisyti negali.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. Stasiulis nesutinka su teismo išvadomis, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje įgaliotos institucijos pareigūnas padavė apeliacinį skundą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą įgaliotai institucijai (jos pareigūnui) spręsti dėl tolesnės bylos eigos, nes F. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, būtent šiuo klausimu teismas ir pasisako. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto teismui paduotas skundas savo turiniu atitiktų atskirojo skundo požymius, todėl jis apeliaciniame procese nagrinėtinas vadovaujantis atskirojo skundo procesinėmis taisyklėmis teismui pasisakant dėl apelianto skunde pateiktų argumentų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog F. K. buvo patrauktas kaip įtariamasis pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Alkotesteriu F. K. buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo tarpu sveikatos priežiūros įstaigoje F. K. duoti kraują atsisakė. Tokiu būdu nebuvo galima nustatyti etilo alkoholio koncentracijos F. K. kraujyje, atlikus laboratorinį kraujo tyrimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės 2017 m. spalio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas F. K. buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo F. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Prokurorės nutarime pažymėta, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį asmeniui taikoma tik nustačius, jog jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o F. K. kraujo duomenų negauta, nes jis vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Kitaip tariant, prokurorė laikė imperatyvu baudžiamajam procesui baudžiamojo įstatymo požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Tokiu būdu nagrinėjamoje situacijoje F. K. atsisakymas duoti kraują prokurorės įvertintas kaip neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. įžvelgta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtis. F. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta, vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, atsisakydamas duoti kraują, t. y. administracinėn atsakomybėn jis traukiamas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, baudžiamojo įstatymo požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – baudžiamajame procese gali būti įrodinėjamas ne tik laboratoriniu kraujo tyrimu, todėl administracinio nusižengimo bylos medžiaga turėtų būti perduota ikiteisminio tyrimo subjektams dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, nes alkotesterio parodymų pagrindu galima būtų teigti, jog veikos padarymo metu F. K. alkoholio kiekio koncentracija kraujyje galėjo būti didesnė negu 1,5 promilės alkoholio. Apeliantas su tuo nesutinka ir teigia, kad objektyviai apsvaigimo nuo alkoholio faktas yra nustatomas medicininės apžiūros metu, ir nurodo du teisės aktus, kuriais vadovaujantis yra objektyviai nustatomas apsvaigimo nuo alkoholio faktas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad F. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas F. K. yra negalimas.Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas draudimas bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem principas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl F. K. veikos tuo pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 2 punktas). Principas non bis in idem įtvirtintas ne tik nacionalinės teisės aktuose, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas (arba persekiojamas) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (EŽTT sprendimas Sergey Zolotukhin v. Rusija (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). EŽTT byloje Franz Fischer prieš Austriją, pa­reiški­mo Nr. 37950/97 pri­mi­nė, kad Konvencijos pro­to­ko­lo Nr. 7 4 straips­nis neapsiriboja tei­se ne­bū­ti nu­baus­tam du kar­tus, bet ap­ima ir tei­sę ne­bū­ti persekiojamam du kar­tus. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2K–246/2012. Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo akcentuota, jog veikos kvalifikavimo keitimas ir (ar) veikos faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, jog atsiranda pagrindas konstatuoti, kad kaltinimas yra kitas ir kad galima pradėti naują procesą, o bylos išsprendimas pagal pirminį (ankstesnį) veikos kvalifikavimą ir (ar) pirmines (anksčiau įrodinėtinas) faktines aplinkybes nėra BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta kliūtis naujam procesui. Išvada dėl to, ar kaltinimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme laikytinas tapačiu, turi būti daroma, atsižvelgiant ne į veikos kvalifikavimą ir (ar) dalinį faktinių aplinkybių skirtingumą, o išsiaiškinus, dėl kokio įvykio (asmens poelgio) vyksta naujas procesas ar naują procesą norima pradėti. Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo.Pirmosios instancijos teismas nutartimi nusprendė grąžinti bylą įgaliotai institucijai (jos pareigūnui) spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau toks teismo sprendimas priimtas dėl tos pačios F. K. veikos, dėl kurios jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Vadinasi, norima pradėti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą, nors byloje nėra paaiškėjusios jokios esminės aplinkybės (nauji faktai ar kitoks elgesys), turinčios reikšmės atnaujinti ikiteisminį tyrimą po to, kai jis buvo nutrauktas įsiteisėjusiu prokurorės nutarimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas turėjo būti atnaujintas remiantis būtent kasacinio teismo formuojama praktika, kad apsvaigimo nuo alkoholio, kai asmens kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, aplinkybė baudžiamajame procese gali būti įrodinėjama ne vien tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinkamos teismų praktikos formavimas dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis gali būti nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (t. y. teisinis įvertinimas dėl to, kaip turi būti nustatomas baudžiamojo įstatymo požymis), negali būti laikoma esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prokurorės nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti ir pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl tos pačios veikos, nagrinėjamoje situacijoje paaiškėjimu. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo nutartis buvo priimta 2018 m. balandžio 11 d., t. y. po to, kai prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi taikyti ANK 592 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes galiausiai perdavus surinktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą ikiteisminio tyrimo subjektams, ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, kadangi tai įpareigoja non bis in idem principas. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartis, kuria nuspręsta grąžinti administracinio nusižengimo medžiagą įgaliotai institucijai (jos pareigūnui) spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka naikinama, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga perduodama apylinkės teismui nagrinėti administracinio nusižengimo bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.