- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- N-575-317-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00916-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. kovo 31 d. surašė R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 11) už tai, kad jis 2009 m. kovo 31 d., apie 17.50 val., kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 66 km, vairuodamas motociklą viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiuodamas 125 km/h greičiu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 136.2 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas (toliau – ir Institucija) 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu (b. l. 6) R. V. už ATPK 124 straipsnio 4 dalies pažeidimą skyrė 600 litų baudą.
Šalies argumentai
R. V. skundu kreipėsi į teismą (b. l. 3-4) prašydamas Institucijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad su pažeidimu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 84-86) Institucijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą ir R. V. skundo netenkino. Teismas nurodė, kad byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 11), tarnybiniai pranešimai (b. l. 12-16), liudytojų V. N. bei D. Ž. paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 73-75)) nustatyta, jog nagrinėjamu atveju R. V., vairuodamas motociklą „Cagiva Raptor“, važiavo 125 km/h (± 2km/h) greičiu, viršijo leistiną 90 km/h greitį ir šiais veiksmais padarė ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog pareiškėjas turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimus ir tai skundžiamame nutarime pagrįstai įvertinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (b. l. 11).
II.
Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują, panaikinti Institucijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, jog bylą išnagrinėjo organas (pareigūnas), nekompetentingas nagrinėti tą bylą. Pažymi, kad teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą. Teigia, kad teismas, tirdamas įrodymus, buvo šališkas, nes neapklausė D. V., pagrindinio jo kaltę paneigusio liudininko, o vadovavosi parodymais policijos pareigūnų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-2-00002-09 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. Argumentuoja, kad teismas paviršutiniškai, nevisiškai apklausė liudytojus, neprašė pateikti pagrindinių dokumentų – ar pareigūnai susipažinę ir moka naudotis greičio matavimo prietaisais, neprašė pateikti greičių matuoklių „Berkut – R“ ir/ar „Berkut – P“ naudojimosi instrukcijų ir techninio paso kopijų, be kurių negalima objektyviai nustatyti, ar teisės pažeidimo padarymo metu greičio matuoklis buvo metrologiškai patikrintas ir/ar teisingai buvo nustatytas minėto greičio matavimo prietaiso darbo rėžimas bei greičio fiksavimo būdai. Nurodo, kad pažeidimo padarymo vieta yra Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, todėl ji negali būti Vilniaus rajono policijos komisariato jurisdikcijoje, o jo darbo, gyvenamoji vieta ir transporto priemonės įskaitos vieta yra Vilniaus mieste, todėl byla galėjo būti nagrinėjama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Kelių policijos valdyboje. Teigia, kad protokolą surašę pareigūnai rankiniu greičio matuokliu galėjo išmatuoti tik sunkvežimio ar liudytojo D. V. vairuojamo motociklo greitį, kadangi jis važiavo minėtoms transporto priemonėms iš paskos ir jos užstojo jo vairuojamą motociklą. Nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą bei pastabas dėl protokolo turinio, išdėstyti savo nesutikimo dėl protokolo turinio motyvus. Mano, kad matuojant greitį buvo atlikta klaida. Teigia, kad teismas nesiaiškino tos aplinkybės, jog greitis buvo fiksuojamas patiems pareigūnams važiuojant tarnybiniu automobiliu nelygioje kelio atkarpoje, staigioje nuokalnėje priešais įkalnę atvažiuojant sunkvežimiui ir tik po to 2 motociklams. Teismas taip pat netyrė jo nurodytos aplinkybės, jog atstumas tarp matuojančių greitį policijos pareigūnų ir nurodytų transporto priemonių buvo 800 – 1200 metrų. Pažymi, kad teismo posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas D. V., kuris ankstesniame posėdyje patvirtino, jog pirmas važiavo jis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu teigia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis turi likti nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu R. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kur numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 600 litų.
Apelianto pažeidimas buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Berkut R“ Nr. 0510151/0603011 (b. l. 11). Apeliaciniame skunde R. V. neigia savo kaltę ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu.
Policijos pareigūnų D. Ž. ir V. N. 2009 m. kovo 31 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 12-16) nurodyta, kad apelianto vairuojamo motociklo greitis išmatuotas iš važiuojančio policijos automobilio, t. y. automobilio greitis buvo išmatuotas greičio matavimo prietaisą „Berkut R“ naudojant patruliniame režime. Šią aplinkybę policijos pareigūnai D. Ž. ir V. N. patvirtino ir teismo posėdyje (b. l. 73-75).
Nustatyta, kad 2008 m. balandžio 4 d. valstybės įmonė Kauno metrologijos centras išdavė patikros sertifikatą Nr. 0201567, kuriuo patvirtino, kad radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaisas „Berkut R“, radiolokacinio modulio Nr. 0510151, valdymo rankenos Nr. 0603011 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2009 m. balandžio 4 d., todėl galiojo ir ginčo teisės pažeidimo padarymo metu. Prietaiso, naudojamo stacionariame režime (20-250) km/h paklaida yra +/- 1 km/h, o patruliniame režime – (20-250) km/h +/- 2 km/h.
Byloje esančioje Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijoje (toliau – Instrukcija) nustatyta, kad radiolokacinis transporto priemonių greičio matavimo prietaisas „Berkut“ skirtas transporto priemonių greičio kontrolei – automobilių sraute maksimaliu greičiu pasirinkta kryptimi judančių (greičio taikinys) ar maksimalų signalą atspindinčių (artimas taikinys) transporto priemonių nuotoliniam greičio matavimui. Priklausomai nuo matavimo prietaiso konstrukcinio varianto greitį galima matuoti stacionariame ar patruliavimo režime. Instrukcijos 3.1 punkte nustatyta, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ skirtas matavimams stacionariame ir patruliniame režime, matavimo prietaisą laikant rankoje ir jį nukreipiant kontroliuojamo objektų kryptimi, Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. V. vairuoto motociklo greitis buvo išmatuotas technine priemone, nepažeidžiant jos naudojimo instrukcijos.
Byloje esantys įrodymai (Prienų rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 22 d. protokolas dėl žinių patikrinimo) patvirtina, kad pareigūnai D. Ž. ir V. N. pažeidimo užfiksavimo dieną – 2009 m. kovo 31 d. buvo supažindinti su greičio matavimo prietaiso „Berkut R“, naudojimo instrukcija ir mokėjo šiuo prietaisu naudotis.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V. padarytą pažeidimą įrodo greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ Nr. 0510151/0603011 rodmenys, pareigūnų D. Ž. ir V. N. tarnybiniai pranešimai ir parodymai duoti teismo posėdžio metu. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose pateiktais paaiškinimais, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia medžiaga, nustatydamas, kad policijos pareigūnai užfiksavo būtent apelianto vairuoto motociklo greitį. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius dėl pareigūnų agresyvaus elgesio, kuris sukėlė konfliktą, kadangi nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas būtent R. V. veiksmų teisėtumo klausimas, todėl pareigūnų veiksmų tyrimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, neturi įtakos R. V. veikos kvalifikavimui.
Apelianto teiginys, jog pareigūnai fiksavo greitį 800-1200 metrų atstumu, kas viršija greičio matuoklio techninius parametrus, vertintinas kritiškai, kaip pasirinkta gynybos priemonė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Instrukcijos 4 dalies ,,Techninės charakteristikos“ 4.1.5 punkte nurodyta, kad maksimalus greičio matuoklio veikimo atstumas lygiame kelyje lengvajam automobiliui yra ne mažesnis kaip 400 m.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad R. V. apeliacinio skundo teiginiai, jog jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta nekompetentingo policijos pareigūno, atmetami kaip nepagrįsti. Pagal ATPK 281 straipsnio 2 dalį šio kodekso 119, 122-130, 130², 131, 132, 133, 134, 136², 142⁴ – 142⁸, 142¹⁰ straipsniuose, 145 straipsnio antrojoje dalyje, 148 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą. Pažymėtina, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 11) bei apelianto paaiškinime (b. l. 18) nurodytos pažeidėjo gyvenamosios vietos adreso (Purnuškių kaimas, Riešės seniūnija, Vilniaus rajonas) bei R. V. atžvilgiu priimto Nutarimo matyti, kad apelianto administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ne pagal pažeidimo padarymo vietą ar transporto priemonės įskaitos vietą, o pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą.
Atmetami apelianto teiginiai, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir pastabas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 11) asmens parašu patvirtinta, jog teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 straipsnyje, jam yra išaiškintos, asmuo pasinaudojo teise duoti paaiškinimus (b. l. 18).
Apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo apklausti visi liudytojai. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad R. V. veikoje yra 124 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šių surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjas viršijo leistiną važiavimo greitį, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.