Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-28093-937/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2YT-28093-937/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22042-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Pareiškėjas
J. T.
Suinteresuotas asmuo
L. T., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-28093-937/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22042-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. T., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. T. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. T. priėmė palikimą po žmonos L. T. mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjęs turtą valdyti nuo palikimo priėmimo atsiradimo dienos. Nurodo, kad „duomenys neskelbtini“ mirė pareiškėjos motina L. T.. Teigia, kad L. T. testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. „duomenys neskelbtini“mirė pareiškėjos tėvas M. T.. Po tėvo mirties pareiškėja sužinojo, jog jos tėvas nepriėmė palikimo po L. T. mirties. Jos tėvo vardu yra registruotas butas, esantis A„duomenys neskelbtini“, kuris įgytas pagal „duomenys neskelbtini“, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. M. T. gyveno minėtame bute kartu su L. T., o jai mirus liko ten gyventi ir mokėjo mokesčius bei prižiūrėjo butą kaip savo.

Teisme gautas VĮ „Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymui.

Teisme gautas suinteresuoto asmens L. T. atsiliepimas, kuriame nurodo, jog sutinka su pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra L. T. ir M. T. dukra. Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, kad L. T. mirė „duomenys neskelbtini“.

Teisme gauta 2019-09-11 pažyma Nr. S-97, liudijanti apie tai, jog „duomenys neskelbtini“notarų biure nuo 2013-01-01 iki 2019-09-11 nėra užvesta ir nėra vedama L. T., mirusios „duomenys neskelbtini“, paveldėjimo bylos. Iki „duomenys neskelbtini“ paveldėjimo atvejams priklausė „duomenys neskelbtini“ notaro biuro veiklos teritorijai, tačiau duomenų apie užvestą ir vedamą paveldėjimo bylą, remiantis 2019-09-11 Testamentų registro duomenimis, nėra. Nustatyta, kad po pareiškėjos motinos mirties paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo pas notarą užvesta nebuvo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog „duomenys neskelbtini“ mirė pareiškėjos tėvas M. T.. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas, esantis „duomenys neskelbtini“, registruotas pareiškėjos tėvo vardu, kuris įgytas „duomenys neskelbtini“ pagrindu yra bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybė. Bylos duomenys patvirtina, jog M. T. gyveno minėtame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Testamentų registre nėra įregistruotų L. T. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Tai patvirtina ir notarės 2019-09-11 pažyma Nr. S-93, kad nėra užvesta paveldėjimo byla.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Byloje nustatyta, kad po L. T. mirties M. T. nesikreipė į notarų biurą ir nepateikė jokio prašymo priimti palikimą mirus L. T.. Vis dėlto pareiškėjos tėvas faktiškai valdė sutuoktiniams priklausantį turtą, t. y. butą, esantį „duomenys neskelbtini“, taip pat mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo, dėl buto, esančio „duomenys neskelbtini“, taip pat nėra. Kadangi M. T. pradėjo valdyti L. T. turtą, juo rūpinosi kaip savo, laikytina, kad jis priėmė L. T. palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog palikėjas M. T. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo sutuoktinei ir pareiškėjos motinai L. T., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai J. T. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymui neprieštarauja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po jo žmonos L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties („duomenys neskelbtini“) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja