- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-185-449/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- D. N., A. N.
- Nukentėjusysis
- G. P., A. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto,
pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą – laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė D. N. paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų.
Iš nuteistųjų D. N. ir A. N. solidariai priteista: nukentėjusiajai G. P. 3 475,20 Eur turtinės ir 24 240 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai A. P. 2 048 Eur turtinės ir 15 240 Eur neturtinės žalos atlyginimo. G. A. paskirta G. P. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. N., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23.25 val., J. N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, dėl menkavertės priežasties supykęs ant S. P., tyčia vieną kartą sudavė jam keramikiniu arbatos puodeliu į galvos sritį, tuo padarė S. P. kirstinę žaizdą kaktoje su kaktikaulio linijiniu netaisyklingos formos sužalojimu, dėl ko S. P. prarado sąmonę, ir šiais veiksmais nežymiai sutrikdė S. P. sveikatą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio16 d., laikotarpiu nuo 21.05 val. iki 23.30 val., netrukus po D. N. suduoto smūgio keramikiniu puodeliu S. P. į galvos sritį, pastarajam vis dar esant be sąmonės ir toje pačioje vietoje – J. N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje, būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su A. N., paėmę bejėgiškos būklės ir negalintį pasipriešinti S. P. už abiejų rankų, pakėlė šį nuo grindų, nutempė prie lauke, namo vidiniame kieme esančio lietaus ir fekalinės kanalizacijos šulinio, A. N. atidengė šulinio dangtį, D. N. įmetė S. P. galva žemyn į šulinį ir abu kartu uždengė dangtį, tokiu būdu be sąmonės esančiam S. P. sudarė su gyvybe nesuderinamas sąlygas, dėl ko S. P. minėtame šulinyje mirė, šiais veiksmais D. N. bendrininkų grupe su A. N. nužudė bejėgiškos būklės S. P.. Šiais veiksmais D. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo D. N. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuteistąjį D. N. išteisinti, nes neįrodyta jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodo, jog D. N. kaltė buvo dirbtinai sukonstruota, nekreipiant dėmesio į itin svarbias bylos aplinkybes, kurias patvirtina objektyvūs duomenys, liudytojų parodymai, taip siekiant palengvinti kito nuteistojo A. N. padėtį.
Gynėjas nurodo, kad D. N. pozicija nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo. Jis kategoriškai neigė, jog dalyvavo nužudant S. P.. Apie tai, kad nukentėjusiojo kūnas yra paslėptas kito nuteistojo A. N. namų valdoje esančiame nuotekų kanalizacijos šulinyje, jis sužinojo tik po kelių mėnesių iš paties nuteistojo A. N., kuris jam šį faktą atskleidė išgertuvių metu. Byloje nėra jokių objektyvių D. N. kaltės įrodymų, nenustatyta jokia rimta galima priežastis, dėl kurios jis būtų galėjęs dalyvauti nužudant S. P. ar bent pavartoti jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, tarkim už jo, kaip teisto asmens garbės įžeidimą, tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Tai, kad D. N. nesmarkiai sudavė nukentėjusiajam už tai, kad šis prisišlapino kambaryje, nesukėlė jokių pasekmių. Be to, tai įvykio daug anksčiau iki nukentėjusiojo mirties. Daugiau jokių D. N. smurtinių veiksmų S. P. atžvilgiu nenustatyta. D. N. sugyventinės liudytojos R. C. parodymai, kurių teisme nebuvo galimybės patikrinti, turi būti vertinami kritiškai. Ji galėjo apkalbėti D. N., išsigalvodama neva miego metu ištartą jo frazę apie tariamą kažkokį nužudymą. Be to, ir pačiam D. N. tai galėjo prisisapnuoti, nes kitas nuteistasis A. N. buvo prisipažinęs nužudęs S. P.. Tokios situacijos, jeigu tokia ir buvo, negalima traktuoti kaip netiesioginio įrodymo, bent iš dalies patvirtinančio jo ginamojo kaltę įvykdžius nusikaltimą. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino net menamos D. N. kaltės dėl nukentėjusiojo nužudymo. Aplinkybė, kad D. N. ne kartą yra teistas, negali būti vertinama kaip jo kaltės įrodymas, patvirtinantis jo tariamą polinkį į nežabotą agresiją. Nors teismas nurodo apie jo tariamą polinkį į nežabotą ir žiaurią agresiją, ypač apsvaigus nuo alkoholio, tačiau to nepatvirtina nei objektyvūs duomenys, nei liudytojų parodymai, išskyrus suinteresuotų liudytojos R. C. ir nuteistojo A. N. parodymus.
Nuteistojo gynėjo nuomone, D. N. kaltė iš esmės grindžiama tik kito nuteistojo A. N. parodymais. A. N., apkalbėdamas D. N., siekė palengvinti savo padėtį. A. N. parodymai yra nelogiški ir neįtikinantys, prieštaraujantys objektyviems bylos duomenims. Apkalbėdamas D. N., nuteistasis A. N. parodė, kad išgertuvių metu D. N., apimtas nepaaiškinamo įsiūčio dėl kažkokios nukentėjusiosios frazės, trenkė keramikiniu puodeliu jam per galvą, nuo šio smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir pradėjo kraujuoti. A. N. pamanė, kad S. P. jau nebegyvas, todėl kartu su D. N., šiam liepus, nuvilko nukentėjusįjį į kiemą ir įmetė į kieme esantį kanalizacijos šulinį. Nuteistasis A. N. teisme rišliai ir bent kiek įtikinamai negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių neįsitikino, kokia S. P. būklė po smūgio puodeliu, ar jis kvėpuoja, ar gyvas, dėl kokių priežasčių nesuteikė pagalbos pagal galimybes, nekvietė greitosios medicinos pagalbos. A. N. bandė teismui įteigti, jog jis patyrė šoko būseną ir veikė automatiškai. Tačiau tai nėra logiškas ir įtikinamas paaiškinimas, nes A. N. yra buvęs policijos darbuotojas, jam nenustatyti psichikos sveikatos sutrikimai, nebuvo jokių aplinkybių, galėjusių sukelti staigaus jo sąmonės aptemimo būklę.
Nuteistojo A. N. parodymus apie D. N. atliktų veiksmų mechanizmą kategoriškai paneigė ekspertizės išvados ir eksperto paaiškinimai. Tiek išvadose, tiek ir duodamas paaiškinimus ekspertas L. Gogelis kategoriškai teigė, kad nustatyto nukentėjusiajam kaukolės kaktikaulio sužalojimo keramikiniu puodeliu neįmanoma padaryti, kirstinis tiesus kaukolės sužalojimas galėjo būti padarytas metaliniu, aštrias briaunas turinčiu kietu daiktu – durklo rankena, kalto galu ar pan. Nepaisant išvadų ir eksperto paaiškinimų, nuosprendyje teismas vis tiek nurodo A. N. versiją apie tai, kad S. P. buvo trenkta keramikiniu puodeliu. Gynėjo nuomone, teismas tai padarė tendencingai, nes kitu atveju, t. y. sutikus su eksperto išvadomis, reiktų sutikti ir su jo ginamojo versija apie tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d. atėjęs į A. N. namus, jis matė grindyse įsmeigtą karinį durklą, visur telkšojo daug kraujo, o paties nužudytojo kūno nematė arba matė gulintį koridoriuje, tai nekeičia esmės. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. N. jau yra teistas už nužudymą. Ši svarbi aplinkybė teismui nebuvo reikšminga, nors būtent ši aplinkybė paneigia tariamą A. N. šoko būseną, ištikusią po D. N. tariamai suduoto smūgio puodeliu S. P. Gynėjas nurodo, kad D. N. parodymuose nurodytas aplinkybes, kurias jis betarpiškai išgirdo iš paties A. N., jog pastarasis trenkė nukentėjusiam per galvą metaline automato durklo rankena (šio durklo rankenos galinės briaunos yra būtent metalinės), patvirtina jau aptarti eksperto paaiškinimai. Be to, ekspertas pabrėžė, kad toks sužalojimais negalėjo sukelti itin gausaus kraujavimo galvoje, nes buvo pažeista tik viršutinė kaulinės dangos dalis. Gynėjas daro išvadą, kad kraujas gausiai galėjo bėgti iš kitų nukentėjusiojo S. P. kūno vietų padarius kitokio pobūdžio kūno sužalojimus, galbūt netgi dūrus tuo pačiu durklu į kitą jo kūno vietą, o ne tik smogus per galvą durklo rankena. Tuo tarpu smūgis puodeliu nukentėjusiajam per galvą negalėjo būti mirtinas, tai patvirtino ekspertizės išvados. A. N. parodymai apie tariamą jo sąmonės aptemimą nuvelkant nukentėjusiojo kūną ir jį įmenant į šulinį mirčiai, negali būti traktuojami kaip logiški. Nors ir darant prielaidą, kad išgertuvių metu nukentėjusiajam S. P. būtų trenkta puodeliu per galvą, tačiau tuo viskas ir būtų pasibaigę, nes D. N. nebūtų leidęs A. N. įmesti į šulinį dar akivaizdžiai gyvą nukentėjusįjį, juo labiau, jam nebūtų padėjęs, nes pats jau ne kartą teistas ir žino tokio poelgio pasekmes, nenorėtų dar kartą patekti į laisvės atėmimo vietą. Be to, nenustatytas D. N. elgesio (trenkti puodeliu per galvą) motyvas.
Gynėjas atkreipia dėmesį į nusikaltimo padarymo vietą – nuteistojo A. N. gyvenamąjį namą. Natūralu, kad būtent jam buvo gerai žinomas ne tik gyvenamojo namo patalpų išdėstymas, bet ir su gyvenamuoju namu susijusių įrenginių, kurie yra už gyvenamojo namo ribų, vieta namo valdos ribose ar šalia jos. Pats A. N. teisme patvirtino, kad jam buvo labai gerai žinoma gyvenamojo namo nuotekų kanalizacijos šulinio vieta ir to šulinio dangčio atidarymo mechanizmas, taip pat ir šulinio nuotekų lygis, kuris yra ne mažesnis kaip 1 m. Pasak D. N. gynėjo, ši vieta yra slapta, joje paslėpus žmogaus kūną kanalizacijos vamzdis neužsikimštų, nes kūnas greitai nugrimztų į dugną (kas ir įvyko), be to, esant nestipriam gyvenamojo namo nuotekų srautui, buvo nedidelė rizika, jog kuri nors kūno dalis galėtų užkišti išeinantį iš šulinio vamzdį, o jeigu jau taip atsitiktų, tuoj pat jis pats įlipęs galėtų sutvarkyti. Gynėjo nuomone, didelė tikimybė, kad šios A. N. turimos žinios ir lėmė tam tikrus vėlesnius jo veiksmus, galimai susijusius su S. P. nužudymu. Objektyviais duomenimis nustatyta, jog paskutinį kartą D. N. prieš atvykdamas į A. N. namus jam skambino 2015 m. gruodžio 16 d., apie 17 val., kai tuo metu S. P. jau buvo ten. Todėl nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo būti pavartotas smurtas A. N. namuose dar tada, kai ten nebuvo atėjęs D. N.. Be to, tikėtina, kad pavartojęs smurtą ir mirtinai sužalojęs nukentėjusįjį bei žinodamas, kad greitai turi pareiti D. N., A. N. kuo skubiau atsikratė kūno tinkamiausioje tam tikslui vietoje, o būtent kieme, kanalizacijos šulinyje. Tokia išvada neleidžia abejoti logika, D. N. parodymai ir ekspertizės išvados.
Gynėjas nurodo, kad net ir tikint A. N., tai logiška, jog dviem vyrams nukentėjusiojo kūno paslėpimo galimybės žymiai didesnės visais aspektais: tai būtų galima padaryti žymiai lengviau (tiek svorio, tiek ir laiko prasme), operatyviau ir kitoje vietoje, pavyzdžiui, užkasti kuo toliau nuo namų, o ne ilgai laukti, kol bent griaučiai bus surasti ten, kur jie ir buvo surasti – namų valdos kanalizacijos šulinyje. Be to, įmenant nukentėjusiojo kūną į šulinį – mirtinai pavojingą vietą, potencialus žudikas turi būti visiškai tikras, kad jis slepia jau negyvo nukentėjusiojo kūną. Todėl nuteistojo D. N. gynėjas daro prielaidą, kad tikriausiai nukentėjusysis S. P. jau buvo negyvas prieš tai, kai jis buvo įmestas į kanalizacijos šulinį. Neatmestina, kad nukentėjusysis buvo nudurtas durklu, dėl to ir kraujo pėdsakų ant grindų ir kitų gyvenamųjų patalpų vietų buvo surasta nemažai netgi praėjus trejiems metams.
Nors nuosprendyje teismas A. N. apibūdino kaip itin teigiamą, ramaus būdo asmenį, tačiau bylos duomenys rodo kitką, o tai buvo stengiamasi dirbtinai ir tendencingai nutylėti. Itin reikšmingi nukentėjusiojo motinos A. P. parodymai, kad jos sūnus gyveno pas A. N., jie daug gėrė kartu. Jai A. N. atrodė labai baisus, jo net į namus neįsileido. 2015 m. vasaros pabaigoje sūnus S. P. grįžo į namus stipriai sumuštas. Paklausus, ar jis gavo nuo A. N., jis patvirtino „tai žodžiu ten“. Vėliau, kai jos sūnus dingo, A. N. pasirodė kažkoks keistai „saldus“, kalbėdamas apie dingusį sūnų vis nukreipdavo pokalbį kita linkme. Be to, D. N. prie kavinės buvo sumušę A. N. pažįstami, kad šis tylėtų, jog A. N. nužudė S. P.. Svarbūs ir liudytojo R. R. parodymai, kuris paneigė, kad net ir išgertuvių metu D. N. elgiasi nemotyvuotai agresyviai, jis tokio elgesio nepastebėjo.
4. Teismo posėdyje nuteistasis D. N. ir jo gynėjas prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo D. N. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegijos nuomone, D. N. kaltė nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo S. P. sveikatą ir nužudžius bejėgiškos būklės nukentėjusįjį įrodyta skundžiamame teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė įvykio aplinkybes ir teisingai nuteistojo D. N. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir D. N. išteisinti. Toks apelianto prašymas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Tiriant šią baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskirta užduotis atlikti S. P. lavono tyrimą. Teismo medicinos specialistas L. Gogelis, atlikęs S. P. lavono tyrimą, pateikė specialisto išvadą Nr. M 1171/2017(02), kurioje konstatavo, kad S. P. mirties priežastis nenustatyta. S. P. mirė ne mažiau kaip prieš 12 mėnesių iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2017-12-11). S. P. lavono kaktikaulio srityje konstatuotas kirstinis sužalojimas. Kirstinis sužalojimas kaktikaulio srityje padarytas aštrios kertančios briaunos savybes turinčiu daiktu arba įrankiu. Nustatyti, ar kirstinis kaktikaulio sužalojimas padarytas prieš mirtį nėra galimybės. Esant S. P. gyvam tokio pobūdžio kaktikaulio sužalojimas būtų vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kirstinis kaktikaulio sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vienu žalojančiu daiktu ar įrankiu. Kaktikaulio sužalojime nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų tiksliau apibūdinti detalesnes sužalojusio daikto ar įrankio savybes (t. 2, b. l. 67–69). Specialistės R. Sitienės išvadoje Nr. MK 30/2018 (01) nurodyta, kad tirtas S. P. kaktikaulio 8 mm ilgio sužalojimas būdingas kirstiniam sužalojimui, padarytam aštrios kertančios briaunos savybes turinčiu daiktu arba įrankiu. Žalojusio daikto arba įrankio konkretaus dydžio ir formos pagal sužalojime užsifiksavusius požymius nustatyti negalima. Dešiniajame kirstinio sužalojimo krašte esantis kaulinio audinio apie 1x2,5 mm dydžio, netaisyklingos formos ištrupėjimas padarytas galimai atsikišusiu ribotu paviršiumi, kurio dydis artimas ištrupėjimo dydžiui, o konkreti paviršiaus forma sužalojime neužsifiksavusi. Sužalojime užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, todėl jis žalojusio daikto arba įrankio nustatymui netinkamas. Nustatyti, ar S. P. kaktikaulio sužalojimas galėjo būti padarytas keramikiniu puodeliu (suduodant puodelio apatine dalimi, kampu, į kaktos sritį), negalima, kadangi sužalojime užsifiksavę požymiai yra tik rūšinės priklausomybės (t. 3, b. l. 49–51).
8. Baigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla buvo perduota teismui kaltinant D. N. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 23.30 val., A. N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, dėl menkavertės priežasties supykęs ant S. P., tyčia vieną kartą sudavė šiam virtuviniu keramikiniu puodeliu į galvos sritį, tuo padarė S. P. galvos traumą su kirstine žaizda kaktoje ir kirstiniu kaktikaulio pažeidimu, nuo šios galvos traumos S. P. ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 17 d. įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais D. N. nužudė S. P. (t. 5, b. l. 95-122). Tokias pat S. P. nužudymo aplinkybes teismas nustatė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tik patikslino aplinkybę, jog S. P. buvo nužudytas 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23.30 val. Teismas nustatė, kad tarp D. N. veiksmų, suduodant keramikiniu puodeliu į galvos sritį, ir nukentėjusiojo S. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu D. N. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šį nuosprendį nuteistojo gynėja apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi skundžiamą nuosprendį panaikino ir bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog šioje byloje surašant kaltinamąjį aktą, neteisingai buvo nustatytos S. P. nužudymo aplinkybės, t. y. gyvybės atėmimo būdas, nužudymo mechanizmas, o tai sąlygojo nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.
9. Grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui, byloje buvo paskirtas pakartotinis teismo medicinos tyrimas. Šį tyrimą atlikę teismo medicinos ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiec specialisto išvadoje Nr. KM 43/2019 (01) konstatavo, kad remiantis vien iš dalies pilnai skeletuoto lavono tyrimo duomenimis, nustatyti mirties priežastį nėra galimybės. Atsižvelgiant į lavono aptikimo aplinkybes (kūnas ištrauktas iš vandens, buvęs nuotekų šulinyje) bei įvertinus rasto lavono būklę, komisija sutinka su specialisto išvada Nr. M 1171/2017(02), kad S. P. mirė ne mažiau kaip prieš 12 mėnesių iki lavono teismo medicinos tyrimo atlikimo (2017-12-11). Galimybė, kad S. P. mirtis galėjo įvykti bylos aplinkybėse nurodomu metu, t. y. 2015-12-16, neatmetama. S. P. lavono viršugalvio srityje nustatytas 8 mm ilgio ir iki 0,5 mm gylio kirstinio pobūdžio netaisyklingos linijinės formos kaktikaulio sužalojimas, padarytas paveikus kaktos sritį objektu, turinčiu kelių mm ilgio aštrią, kertančią briauną. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Komisija nesutinka su sužalojimo kvalifikacija nesunkiu (specialisto išvados Nr. M 1171/2017(02) 3 punktas), kadangi sužalojimo pobūdis prieštarauja Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punkto komentarams. S. P. lavone nustatytas kirstinio pobūdžio kaktikaulio paviršinis sužalojimas. Kitų sužalojimų požymių nenustatyta. S. P. mirtis nėra sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nustatytu kaktikaulio sužalojimu. Trauminis poveikis į S. P. viršugalvio sritį, padarant paviršinį kirstinio pobūdžio kaktikaulio sužalojimą, sukelti greitą mirtį negalėjo, kadangi sužalojimas dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio nėra pavojingas gyvybei. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu objektu, turinčiu kelių mm ilgio aštrią kertančią briauną. Sužalojimas dėl savo ribotos apimties ir netaisyklingos formos nėra paaiškinamas trauminiu poveikiu kertančių savybių įrankiu. S. P. viršugalvio srityje, kaktikaulio paviršinio sužalojimo projekcijoje turėjo būti minkštųjų audinių žaizda, kuri dėl palaikų būklės (iš dalies pilnai skeletuotas lavonas) nebuvo nustatyta. Dėl tos pačios priežasties negalima nei patvirtinti, nei paneigti galimų kitokių minkštųjų audinių sužalojimų. Įvertinti fizikine reikšme, kokia jėga S. P. kaktikaulyje buvo padarytas kirstinis sužalojimas, nėra galimybės. Sužalojime nėra užsifiksavę identifikuojančių požymių, leidžiančių nustatyti kaktikaulį traumavusį objektą. Tikėtina, kad kaktikaulio paviršinis kirstinis sužalojimas galėjo būti padarytas nuo suduodamo smūgio į viršugalvio sritį dūžtančiu keramikiniu puodeliu, kadangi jo skeveldra (-os) turi aštrios kertančios briaunos savybes. Smūgio į kaktos sritį pasekoje, padarant kirstinio pobūdžio kaktikaulio sužalojimą, S. P. turėjo patirti muštinę/kirstinę žaizdą viršugalvio odoje, sąlygojusią išorinį kraujavimą. Galimybė, kad po šio trauminio poveikio dėl galimo galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusysis prarado sąmonę, neatmetama. Tokie galvos smegenų traumavimai nėra greitai įvykstančios (t. y. minučių laikotarpyje) mirties priežastis. Be to, greitos mirties nepaaiškina kraujavimas iš žaizdos viršugalvio odoje, nes šioje vietoje nėra stambių kraujagyslių. A. N. parodymuose pateikiamos aplinkybės (girdimas šnypštimas sudavus smūgį į S. P. kaktos sritį) negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Smūgiai į galvos (kaktos) sritį nėra būtinai lydimi specifinių nukentėjusiųjų leidžiamų garsų. Tačiau galimybė, kad S. P. neužilgo po smūgio dėl sutrikusios sąmonės gargaliavo, neatmetama. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog S. P. po viršugalvio srities sužalojimo į lauko kanalizacijos šulinį buvo patalpintas negyvas, nėra. Įvertinus kanalizacijos šulinio matmenis bei aplinkybę, kad nukentėjusysis į šulinį buvo įmestas žemyn galva (A. N. parodymai), darytina išvada, jog S. P. mirties priežastimi buvo prigėrimas vandenyje. Tokiai mirties priežasčiai neturėtų įtakos nukentėjusiojo sąmonės būklė betarpiškai prieš jo kūno patekimą į šulinio vandenį (t. 7, b. l. 62–66).
Žemesnės instancijos teismas
10. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas D. N. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo tęsiamas pagal jam pareikštą kaltinimą dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis D. N. tyčia vieną kartą sudavė S. P. keramikiniu arbatos puodeliu į galvos sritį, tuo padarė jam kirstinę žaizdą kaktoje su kaktikaulio linijiniu netaisyklingos formos sužalojimu, dėl ko S. P. prarado sąmonę ir šiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Po suduoto smūgio, nukentėjusiajam esant be sąmonės, D. N., veikdamas bendrininkų grupe su A. N., nukentėjusįjį S. P. nutempė ir įmetė į namo kieme esantį kanalizacijos šulinį, tokiu būdu be sąmonės esančiam S. P. sudarė su gyvybe nesuderinamas sąlygas, dėl ko S. P. kanalizacijos šulinyje mirė, ir šiais veiksmais nužudė bejėgiškos būklės S. P..
11. Nuteistasis D. N. neigė nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo S. P. sveikatą ir nužudęs bejėgiškos būklės nukentėjusįjį, tačiau jo kaltumą padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodo byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas: nuteistojo A. N., liudytojų R. C., O. N. ir V. N. parodymai, specialistų išvadų duomenys, užfiksuotų telefoninių skambučių ir SMS pranešimų duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Visi šie įrodymai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, tik tiek, kiek būtina atsakant į apeliacinio skundo argumentus. Nuteistasis D. N. neneigia, kad 2015 m. gruodžio 16 d. namuose kartu gėrė su A. N., tačiau teigia, jog S. P. su jais nebuvo; grįžęs namo jau jo neberado, tačiau namo antrame aukšte matė daug kraujo ir į stalą įsmeigtą peilį kruvina rankena; paklausus A. N. kas atsitiko, pastarasis atsakė, jog susimušė su S. P. ir jį išvarė; apie tai, jog S. P. kūnas yra paslėptas kanalizacijos šulinyje, jis sužinojo tik po kelių mėnesių iš paties A. N., kuris jam šį faktą atskleidė išgertuvių metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus atmetė, nes jie prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui.
12. Nuteistasis A. N. parodė, kad grįžęs iš darbo namo, S. P. rado antrame namo aukšte prie kompiuterio, jis buvo stipriai išgėręs. Abu kartu jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko cigarečių, gėrimų ir grįžę namo išgėrinėjo. Maždaug apie 21 val. iš darbo grįžo išgėręs D. N., jie visi kartu dar išgėrė alaus. S. P. juokais pasakė, kad D. N. galėtų pastatyti jiems butelį alkoholio, nes grįžo su uždarbiu. Tuo metu D. N. griebė ant stalo buvusį puoduką ir smūgiavo ant lovos sėdinčiam S. P. į galvą. Smūgis buvo vienas į viršugalvį. S. P. sukniubo ant grindų, iš galvos pradėjo tekėti kraujas. D. N. patikrino pulsą ir pasakė, kad jis jau lavonas. Kai tempė S. P. iš antro aukšto į lauką, šis jokių garsų neleido. Tempiant bėgo kraujas, buvo ant laiptų ir pirmame namo aukšte. Jis laikė už kojų, o D. N. tempė paėmęs už krūtinės. Išnešus kūną, D. N. liepė jam atnešti montiruotę ir atidaryti šulinį. Atidarius kanalizacijos šulinio dangtį, D. N. kūną galva žemyn įmetė į šulinį. Po to, kai įmetę kūną į šulinį viską sutvarkė, su D. N. išgėrė butelį (degtinės) ir nuėjo miegoti. Šie nuteistojo parodymai savo esme atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 106–108, 110–112) ir teisme nagrinėjant bylą pirmą kartą (t. 5, b. l. 159–168). Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis patvirtino visas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (t. 4, b. l. 120–122). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. N. parodymus apie įvykio aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo parodymai yra nuoseklūs, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme A. N. nurodė iš esmės tapačias S. P. sužalojimo ir įmetimo į kanalizacijos šulinį aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo A. N. parodymais netikėti, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.
13. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija nuteistojo A. N. parodymų patikimumą motyvuodamas tuo, kad jo parodymai yra nelogiški ir prieštaraujantys objektyviems bylos duomenims. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią nuteistojo A. N. parodymų analizę – įvertino jo parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, lygino juos tiek tarpusavyje, tiek su nuteistojo D. N. parodymais, tiek su kitais byloje ištirtais įrodymais (liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, užfiksuotų telefoninių pokalbių turiniu ir kitais byloje ištirtais įrodymais) ir padarė išvadą, kad nuteistojo A. N. parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo minėto nuteistojo parodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apkalbėdamas D. N., nuteistasis A. N. siekė palengvinti savo padėtį, tačiau tai neatitinka bylos aplinkybių. Priešingai, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių A. N. būtų naudinga nuteistąjį apkalbėti. Juo labiau, skundžiamu nuosprendžiu A. N. pats yra nuteistas griežta terminuoto laisvės atėmimo bausme, o aplinkybė, kad jis savo nuteisimo ir paskirtos bausmės apeliacine tvarka neapskundė, paneigia bet kokį jo siekį sušvelninti savo padėtį.
14. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad nuteistojo A. N. parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistojo D. N. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistojo A. N. nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo S. P. sužalojimo mechanizmo patvirtino specialistų išvados. Specialisto išvadose Nr. M1171/2017 (02) ir Nr. KM 43/2019 (01) nurodyta, kad S. P. lavone nustatytas kirstinio pobūdžio kaktikaulio sužalojimas, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu objektu, turinčiu aštrią kertančią briauną. Šių teismo medicinos tyrimų išvados objektyviai patvirtina nukentėjusiajam S. P. padaryto sužalojimo pobūdį, lokalizaciją ir padarymo mechanizmą, kas sutampa su nuteistojo A. N. nurodytomis nukentėjusiojo sužalojimo padarymo aplinkybėmis. Be to, kaip teisingai pastebėjo teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis A. N. nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes nurodė jau pirmos apklausos metu, kai dar net nebuvo atliktas S. P. palaikų teismo medicinos tyrimas.
15. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netyrė nuteistojo versijos, jog nukentėjusiajam kaktikaulio sužalojimas galėjo būti padarytas durklo rankena. Priešingai negu nurodo apeliantas, teismas šią nuteistojo versiją skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizavo ir pagrįstai ją atmetė. Teisme apklaustas ekspertas L. Gogelis nepatvirtino, kad nukentėjusiajam sužalojimas galėjo būti padarytas durklo rankena. Ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiec, atlikę pakartotinį teismo medicinos tyrimą, taip pat nepatvirtino tokios galimybės ir konstatavo, jog tikėtina, kad kaktikaulio paviršinis kirstinis sužalojimas galėjo būti padarytas nuo suduodamo smūgio į viršugalvio sritį dūžtančiu keramikiniu puodeliu, kadangi jo skeveldra turi aštrios kertančios briaunos savybes. Be to, teismas įvertino ir aplinkybę, kad nuteistojo D. N. parodymai dėl nukentėjusiojo sužalojimo durklo rankena nebuvo nuoseklūs: apklausiamas įtariamuoju 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. jis tokios aplinkybės nenurodė, o versija apie galimai panaudotą durklą atsirado tik 2018 m. birželio 3 d. jo paties ranka rašytuose parodymuose. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. P. sužalojimas galvoje buvo padarytas keramikiniu puodeliu ir šį sužalojimą padarė būtent D. N., dėl šio sužalojimo buvo nežymiai sutrikdyta S. P. sveikata.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nenustatyta jokia rimta priežastis, dėl kurios D. N. būtų galėjęs pavartoti smurtą prieš S. P.. Apeliantas teisus, jog byloje nenustatyta rimta priežastis smurto panaudojimui, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. N. nežymiai sutrikdė S. P. sveikatą dėl menkavertės priežasties, t. y. nukentėjusiajam pasakius, kad D. N. galėtų ,,pastatyti“ išgerti, pastarasis į tokius nukentėjusiojo žodžius sureagavo suduodamas smūgį puodeliu nukentėjusiajam į galvą. Tai, jog nuteistasis D. N. pasižymi agresyviu elgesiu ir yra linkęs smurtauti, patvirtino ne tik nuteistasis A. N., liudytojai R. C., S. L. ir R. R., bet ir objektyvūs bylos duomenys (Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendis, kuriuo D. N. nuteistas dėl smurto prieš R. C. ir to paties teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už A. N. sumušimą). Liudytojas R. R. parodė, kad nors ir nepastebėjo nuteistojo D. N. agresyvumo, tačiau patvirtino, kad A. N. jam guodėsi, jog D. N. smurtauja tiek prieš jį, tiek ir prieš jo tėvą. Nuteistąjį D. N. smurtavus patvirtino ir liudytojas S. L., kuris parodė, kad išgertuvių metu, be jokios priežasties D. N. jam trenkė į veido sritį ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusioji A. P. parodė, kad A. N. buvo sumušęs jos sūnų, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. draugai buvo sumušę D. N.. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas iškraipo nukentėjusiosios parodymus, nes nukentėjusioji A. P. aiškiai parodė, kad 2015 metų vasaros pabaigoje jos sūnus buvo sumuštas būtent D. N., o ne A. N., kaip teigiama apeliaciniame skunde. Be to, pats D. N. pripažino, kad nepatenkintas S. P. elgesiu, jį primušė ir išvarė iš namų. Aplinkybę, kad D. N. buvo sumušę A. N. draugai, nuteistasis A. N. patvirtino, tačiau nurodė, kad įvykio aplinkybės buvo visiškai kitokios nei nurodoma apeliaciniame skunde. A. N. draugai D. N. sudavė ne dėl to, kad šis nepasakotų nusikaltimo aplinkybių , bet už tai, kad anksčiau D. N. buvo sužalojęs A. N.. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis D. N. pasižymi neprognozuojamu elgesiu ir polinkiu smurtauti, ir kartu pažymi, jog šios nuteistojo charakterio savybės ir girtumas lėmė jo neadekvačią reakciją (smurtą) į nukentėjusiojo jam pasakytus žodžius.
17. Byloje teismo medicinos ekspertas L. Gogelis, atlikęs pirminį S. P. palaikų tyrimą, negalėjo nustatyti pastarojo mirties priežasties. Ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiec, atlikę pakartotinį teismo medicinos tyrimą, taip pat konstatavo, kad remiantis vien iš dalies pilnai skeletuoto lavono tyrimo duomenimis, nustatyti mirties priežastį nėra galimybės. Tačiau įvertinę kanalizacijos šulinio matmenis bei nuteistojo A. N. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis į šulinį buvo įmestas žemyn galva, padarė išvadą, jog S. P. mirties priežastimi buvo prigėrimas vandenyje. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo D. N. kaltės formos ir jos turinio. Teismas teisingai konstatavo, kad nuteistasis D. N. nesiekė nukentėjusiojo S. P. mirties, tačiau nebūdamas tikras, kad į nuotekų šulinį įmeta negyvą nukentėjusįjį, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t. y. nužudė nukentėjusįjį netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas D. N. veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas) ir tokią veikos kvalifikaciją skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvavo.
18. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad į kanalizacijos šulinį nukentėjusysis buvo įmestas dar gyvas. Tačiau šį skundo argumentą paneigia specialisto išvados Nr. KM 43/2019 (01) duomenys. Ekspertai, atlikę pakartotinį teismo medicinos tyrimą, konstatavo, kad objektyvių duomenų, jog S. P. po viršugalvio srities sužalojimo į lauko kanalizacijos šulinį buvo patalpintas negyvas, nėra. Taip pat minėta specialisto išvada buvo nustatyta, kad nuo smūgio į kaktos sritį, padarant kirstinį kaktikaulio sužalojimą, greita mirtis negalėjo įvykti. Žaizdos vietoje nėra stambių kraujagyslių, dėl ko galėjo įvykti greita mirtis dėl nukraujavimo. Su šio tyrimo išvadomis sutiko ir teisme apklaustas ekspertas L. Gogelis, kuris paaiškino, kad dėl odos struktūros (audinių tiltelių, kurie neleidžia susiglausti žaizdos kraštams) dažniausiai kraujavimas iš galvos būna gana didelis, intensyvus. Viskas priklauso nuo to, kokia kraujagyslė yra pažeista, koks žaizdos ilgis ir gylis. Galėjo būti taip, kaip nurodė nuteistasis A. N., kad kraujas taškėsi, buvo permirkę drabužiai, galva ir oda. Kraujavimas sustoja tada, kai sustoja širdies veikla. Nuteistojo A. N. parodymus, kad nukentėjusysis gausiai kraujavo, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurio matosi, kad kraujo dėmės rastos antrame ir pirmame namo aukštuose, ant laiptų. Iš to galima daryti išvadą, kad D. N. puodeliu sudavus smūgį nukentėjusiajam į galvą ir šiam praradus sąmonę, nukentėjusiojo kūne vyko kraujotaka, o tai reiškia, kad nukentėjusysis buvo gyvas. Įvertinus išdėstytus argumentus ir nuteistojo A. N. nurodytą aplinkybę, kad S. P. į kanalizacijos šulinį buvo įmestas praėjus gana trumpam laiko tarpui nuo jam padaryto sužalojimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. P. į kanalizacijos šulinį buvo įmestas dar gyvas. Bejėgiška būklė konstatuojama tada, kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichikos savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis po D. N. suduoto smūgio į galvą prarado sąmonę, be to, teismas konstatavo, kad sąmonės praradimui įtakos galėjo turėti ir nukentėjusiojo girtumas, nes liudytoja O. N. ir nuteistasis A. N. teisme parodė, jog dar prieš įvykį nukentėjusysis buvo labai girtas. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. P. prieš įmetant į kanalizacijos šulinį dėl sąmonės praradimo buvo bejėgiškos būklės, yra pagrįsta ir teisinga. Visos nustatytos aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad tarp D. N. ir A. N. veiksmų – S. P. įmetimo į kanalizacijos šulinį ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis yra abiejų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų rezultatas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog aplinkybė, kad nuteistieji nesiėmė jokių priemonių įvertinti tikrąją S. P. būklę, buvo jų girtumo bei visiško abejingumo nukentėjusiojo gyvybei pasekmė, nes akivaizdu, kad kito žmogaus gyvybei neabejingas asmuo, būdamas suaugęs ir normalaus išsivystymo, elgtųsi visiškai priešingai, suvoktų, kad kraujuojantis žmogus dar nėra miręs, kad jis per kelias minutes nuo smūgio į galvą puodeliu negali mirti, kad tokiam žmogui būtina teikti skubią pagalbą.
19. Nuteistasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ginčijo nusikaltimo padarymo laiką, nurodydamas, kad S. P. buvo nužudytas keletu dienų anksčiau, nei nurodyta kaltinime, tačiau tokia nuteistojo versija skundžiamame nuosprendyje paneigta liudytojų O. N., V. N., S. P. parodymais ir telefoninių skambučių suvestinėmis. Apeliaciniame skunde nurodyta dar viena versija, jog nukentėjusysis S. P. galėjo būti sužalotas ir įmestas į kanalizacijos šulinį dar iki nuteistojo D. N. atvykimo pas A. N. į namus taip pat nepagrįsta, nes ją paneigia telefoninių pokalbių, užfiksuotų tarp A. N. ir D. N., turinys. 2017 m. lapkričio 3 d. D. N., bendraudamas su A. N. sako: „supranti, reikia ten tą kiemą žinai gal jam padaryti, sutvarkyti. Tai tu vis tiek, kad raišas, tai nesvarbu, aš ten nupjausiu žinai, patvarkysiu“. Sutaria, kad kai bus A. N. (duomenys neskelbtini), jie susitiks ir aptvarkys kiemą. 2017 m. lapkričio 21 d. pokalbio metu D. N. A. N. sako: „Grįžk tu greičiau į Kauną, reikia susitvarkyti reikalus, a tu supranti ar ne? Reikalus reikia tvarkyti“, A. N. atsako: „tuos arabus nepūsk man, blembački, aš tuos arabus visą laiką susitvarkęs“, D. N. atsako: „nu žiūrėk, tvaji bida“ (t. 3, b. l. 84, 85). Šių pokalbių turinį susiejus su kitais byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais, daroma neabejotina išvada, jog kalbama apie S. P. palaikų sutvarkymą. Pokalbių turinys ir visa įvykių eiga paneigia nuteistojo versiją, kad jis nedalyvavo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.
20. Be jau aptartų įrodymų, nuteistojo D. N. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme patvirtina liudytoja R. C., kuri parodė, kad buvo atvejis, kai D. N. naktį pašoko, dar pusiau girtas ir jai pasakė „aš užmušiau žmogų“. Ji nesusivokė, galvojo, kad jis susapnavo, klausė „ką?“, bet jis atsakė „ai, nieko, nieko“. Kai D. N. buvo sulaikytas, jie dar bendravo, rašė laiškus, buvo nuėjusi pas jį 2-3 kartus, pasimatytų metu klausė, kodėl jis taip padarė, bet apie tai D. N. visai nekalbėjo. Grasinimų dėl liudijimų buvo tuo metu, kai ji nustojo eiti į pasimatymus. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojos R. C. parodymai, kurių teisme nebuvo galimybės patikrinti, vertintini kritiškai, nes ji galėjo D. N. apkalbėti. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjamoje byloje liudytoja R. C. buvo išsamiai apklausta pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą pirmą kartą. Dėl pasikeitusios teisėjų kolegijos sudėties bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismas nusprendė perskaityti pirmiau teisiamajame posėdyje duotus liudytojos parodymus, tačiau tam prieštaravo nuteistasis D. N. ir jo gynėjas, kurie pageidavo, kad liudytoja būtų pakartotinai apklausta. Siekiant surasti R. C. ir informuoti apie teismo posėdį, buvo gauta informacija, kad liudytoja dirba Šiaurės Airijoje ir negali pasakyti, kada ketina grįžti į Lietuvą (t. 8, b. l. 122). Šiuo atveju, nesant galimybės apklausti liudytojos, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo perskaityti liudytojos R. C. parodymai. Taip teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais pirmosios instancijos teismas galėjo pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nes liudytojos R. C. parodymai buvo ištirti laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų procedūrų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad liudytoja turėjo kokį nors motyvą apkalbėti nuteistąjį D. N. ar sakyti apie jį netiesą. R. C. parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, leidžiančių abejoti tokių duomenų patikimumu. Be to, liudytojos R. C. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o būtent, byloje užfiksuotas telefoninis pokalbis su nenustatyta moterimi, kuriai ji atpasakojo tuos pačius iš D. N. išgirstus žodžius, bei pastarojo liudytojai rašyti laiškai, kuriuose nuteistasis neginčija jos išdėstytų aplinkybių, neneigia nužudęs S. P., bet piktinasi ir grasina liudytojai, jog ši davė jam nepalankius parodymus. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojos R. C. parodymai yra išvestiniai įrodymai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įrodymu gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Pirmosios instancijos teismas liudytojos R. C. parodymus įvertino kitų bylos duomenų kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį, seką, nuoseklumą, pakanka duomenų padaryti išvadą, jog D. N. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą ir kartu su A. N. nužudė bejėgiškos būklės nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. N. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
22. Apeliaciniame skunde gynėjas nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmę D. N. pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių ar paskyrė jam neteisingą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmių skyrimą D. N., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais (atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę), BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi ir, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. N. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.
23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. kovo 12 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-1838, kurioje prašoma priteisti valstybei iš D. N. 143,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo J. Bogdanovo suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam nuteistajam nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistojo gynėjas, tačiau apeliacinės instancijos teisme D. N. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nuteistajam D. N. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas J. Bogdanovas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. N. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo D. N. 143,14 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 14 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.