- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-06
- Bylos Nr.
- T-73-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-1-03559-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Nuteistasis
- E. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą nustatyti ilgesnį terminą sumokėti baudai, paskirtai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1009-817/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio bauda. Kartu nuteistajam buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, bei BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant į valstybės biudžetą iš E. K. konfiskuotino turto – automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1020,00 Eur. Aptariamu teismo baudžiamuoju įsakymu E. K. paskirtos baudos apmokėjimui buvo nustatytas 10 mėnesių terminas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 8 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 16 d. buvo gautas nuteistojo E. K. prašymas išdėstyti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 MGL dydžio baudos apmokėjimą. Nuteistojo teigimu, pastarasis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), yra bedarbis bei neturi jokio pajamų šaltinio.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties Kodekso 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistajam nesumokėjus teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.
BK 47 straipsnio 7 dalis nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).
Sistemiškai aiškinant pateiktas nuostatas matyti, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tai yra akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BVK 22 straipsnio nuostatas teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Kita vertus, bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios. Be to, baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. T-155-397/2018). Tai reiškia, kad prašymo pratęsti baudos apmokėjimo terminą patenkinimas yra galimas esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).
Iš nuteistojo E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto prašymo bei jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad nuteistajam E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio bauda, kurią pastarasis turėjo sumokėti per 10 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismas, motyvuodamas nuteistajam pritaikytą ilgesnį nei 2 mėnesių paskirtos baudos apmokėjimo terminą, pripažino, kad nuteistasis E. K. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pastarojo sunkią materialinę padėtį, tačiau, įvertinęs pastarojo jauną amžių, nutarė paskirtos baudos apmokėjimo terminą nustatyti ilgesniam laikotarpiui. Minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 8 d., todėl aptariamu teismo baudžiamuoju įsakymu E. K. paskirta bauda turi būti sumokėta iki 2023 m. sausio 8 d.
Nuteistasis E. K. prašymą dėl baudos termino pratęsimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2022 m. gruodžio 15 d., kuris Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užregistruotas 2022 m. gruodžio 16 d. Tai reiškia, kad nuteistasis prašymą, dėl paskirtos baudos sumokėjimo per ilgesnį terminą, pateikė nepasibaigus savanoriškam terminui baudai sumokėti ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso.
Nuteistasis E. K. prašymą pratęsti paskirtos baudos apmokėjimo terminą motyvavo tuo, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, jis mokosi, todėl neturi pajamų šaltinio. Jokių dokumentų, patvirtinančių tiek pastarojo finansinę padėtį, tiek mokymąsi, nuteistasis E. K. nepateikė.
Teismas, neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad nuteistasis E. K. šiuo metu oficialiai nedirba. Minėtą, teismo nustatytą faktinę aplinkybę patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) 2023 m. sausio 3 d. išrašas, iš kurio matyti, kad nuteistasis šiuo metu nedirba. Kita vertus, pastarasis tiek iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tiek po jo įsiteisėjimo, dirbo keliose darbovietėse. Nuteistasis E. K. nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. vykdė individualią veiklą, taip pat jis iki 2022 m. balandžio 28 d. dirbo UAB „Duomenys neskelbtini“, o iki 2022 m. liepos 1 d. - UAB „Duomenys neskelbtini“. Pabrėžtina, jog laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. pagal antstolio I. G. patvarkymą buvo vykdoma ir sėkmingai įvykdyta Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamojo įsakymo dalis, susijusi su turto konfiskavimu, – iš nuteistojo E. K. turto buvo išieškota konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkanti piniginių lėšų suma – 1020,00 Eur.
Minėtų teismo aptartų aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog nuteistasis E. K., nepaisant darbo keliose darbovietėse fakto, taip pat įvykdytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, jokių mokėjimų, nukreiptų į aptariamu teismo sprendimu paskirtos baudos apmokėjimą, neatliko. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 2 d. išrašo matyti, kad pastarasis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. jokių įmokų į valstybės biudžetą neatliko.
Anksčiau teismo aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, taip pat nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina pagrįsta išvada, jog nuteistasis E. K., nepaisant jau vieną kartą jam teismo nustatyto ilgesnio paskirtos baudos apmokėjimo termino, aktyvių veiksmų, skirtų bent dalinai padengti 50 MGL dydžio baudą, nesiėmė. Teismo vertinimu, nuteistasis turėjo realią galimybę savanoriškai sumokėti jam baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo E. K. prašymas dėl baudos mokėjimo termino pratęsimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsniu, 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo E. K. (E. K.) prašymo dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.