- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2-1551/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00436-20147-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- B. P.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, išnagrinėjus ieškovės B. P. ieškinio atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, akcinei bendrovei DNB bankas ir kt. dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-1400-123/2014.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro 2013 m. spalio 11 d. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 3591; 2013 m. spalio 11 d. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 3592; 2013 m. spalio 11 d. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 3593; 2013 m. spalio 11 d. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 3624; 2013 m. spalio 11 d. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 3625. Tvirtina, kad hipoteka turtui yra pasibaigusi, vykdomieji įrašai neatitinka CK 4.195 straipsnio 3 dalies imperatyvių reikalavimų, nes nerealizavus skolininko turto yra išduoti vykdomieji įrašai dėl išieškojimo pagal tą pačią prievolę iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Teigia, kad vykdomieji įrašai išduoti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, nes buvo išduoti neinformavus ieškovės apie ketinimą juos atlikti. Teisės pateikti prieštaravimus realizavimas iš esmės gali apspręsti notaro sprendimą neišduoti vykdomųjų įrašų. Be to, notaras neturi teisės išduoti vykdomojo įrašo, kuriuo būtų reikalaujama sumokėti visą hipotekos skolininko skolos sumą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko. CK 4.195 straipsnio 1 dalis numato, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, todėl notaras vykdomuosiuose įrašuose neturėjo teisės nurodyti 1 570 601,75 Lt sumos, nes tokia suma neatitinka ieškovei priklausančių kotedžo 18B ar kotedžo 22B vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė ieškovei 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. įpareigojo ieškovę sumokėti 19 716,85 Lt žyminio mokesčio arba pateikti įrodymus, leidžiančius įvertinti ieškovės finansinę padėtį, kad būtų galima spręsti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą. Pažymėjo, kad ieškovė už ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo nurodydama, jog vienam iš atsakovų yra iškelta bankroto byla. Teismas konstatavo, kad ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio tik bankroto ir restruktūrizavimo bylose, o šiuo atveju yra atskira civilinė byla. (CPK 83 str. 1d. 9 p.), todėl ieškovei nustatytas terminas sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatytą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė B. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškinys yra neturtinis, nes pareikštas ne dėl turto priteisimo. Ieškovė ieškinio tenkinimo atveju neįgytų jokio papildomo turto ar piniginių lėšų. Ji taip pat neišvengtų turtinės prievolės, kadangi vykdomojo įrašo panaikinimas nepanaikina hipotekos kaip daiktinės teisės. Ieškiniu reiškiamas negatyvus ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo (t.y. ieškiniu siekiama pripažinti teisių ar pareigų nebuvimą), kuriuo nereikalaujama turto priteisimo ir restitucijos taikymo.
2. Konstatavus, kad ieškinys yra turtinis, ieškovė nuo žyminio mokesčio atleistina. Byloje vienu iš atsakovu patrauktas hipotekos skolininkas BUAB „Neto“, todėl turi būti taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Reikalavimas pareikštas bankroto byloje, nes Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti BUAB „Neto“ bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui.
3. Nėra pagrįsta skaičiuoti žyminį mokestį nuo 1,5 mln. Lt, kadangi vykdomieji įrašai yra nukreipti į išieškojimą iš nekilnojamojo turto. Šis turtas įkeistas svetimo daikto hipoteka, tokio turto savininkas atsako tik daikto verte (CK 4.195 str. 1 d.), o hipotekos registre kotedžo 18B vertė nurodyta 450 000 Lt, kotedžo 22B- 681 000 Lt.
4. Pripažinus, kad žyminis mokestis mokamas kaip už neturtinius reikalavimus, prašo užskaityti žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinio pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti 19 716,85 Lt dydžio žyminį mokestį.
Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). CPK 80 straipsnyje nurodyti žyminio mokesčio nustatymo būdai ir dydis sumų, mokėtinų už tam tikrus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio dydis priklauso nuo bylos pobūdžio (turtinis ar neturtinis ginčas, ypatingoji teisena). Dėl to ginčo kvalifikavimas turtiniu ar neturtiniu yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 str., 27 str. 1 p., 80 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškiniu pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiais notaro atliktus vykdomuosius įrašus, motyvuodama tuo, kad vykdomieji įrašai pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o hipoteka nekilnojamam turtui yra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas pareikštus reikalavimus pripažino turtiniais ir įpareigojo apeliantę sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą žyminį mokestį, t.y. 19 716,85 Lt.
Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
Šioje byloje apeliantė ginčija tik notaro atliktus vykdomuosius įrašus dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, nes šie įrašai, jos manymu, pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus dėl vykdomajame įraše nurodomos išieškotinos sumos, išieškojimo eiliškumo (CK 4.195 str. 1 ir 3 d.) bei dėl vykdomųjų įrašų išdavimo procedūros. Taigi, bylos nagrinėjimo dalykas yra ne hipotekos, o vykdomųjų įrašų legitimumas, t.y. ginčas iš esmės yra kilęs dėl hipotekinių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūros. Apeliantės materialinis teisinis reikalavimas nukreiptas į atsakovą – vykdomąjį įrašą padariusį notarą, o hipotekos kreditoriui ir skolininkui materialiniai teisiniai reikalavimai nereiškiami. Šiame kontekste dėl to pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, numatanti, kad ieškovai yra (visiškai) atleidžiami nuo žyminio mokesčio bankroto bylose, netaikytina. Ieškinio turinys, jame nurodytas ir įrodinėjamas ieškinio pagrindas leidžia spręsti, kad šioje byloje apeliantė, nors ir teigia, kad hipoteka yra pasibaigusi, neginčija hipotekinio reikalavimo teisėtumo, juo labiau, kad ginčas pagal apeliantės ieškinį AB DNB bankui ir BUAB „Neto“ dėl hipotekos nekilnojamam turtui išregistravimo faktiškai ir yra sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje Nr. 2-603-123/2014. Beje, atskirajame skunde ir pati apeliantė nurodo, kad nagrinėjamo ieškinio tenkinimo atveju hipoteka nebus panaikinta. Šioje byloje apeliantė ginčija tik vykdomųjų įrašų padarymo procedūros teisėtumą, prašo panaikinti notaro padarytus vykdomuosius įrašus, kadangi juose nurodyta neteisinga išieškotina suma, pažeistas išieškojimo eiliškumas, taip pat yra ir kitų procedūrinių vykdomųjų įrašų išdavimo pažeidimų. Tokiu atveju, įvertinus pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, konstatuotina, kad šioje byloje kilęs ginčas ne dėl tam tikro turto priteisimo ar turtinės (reikalavimo) teisės nuginčijimo, todėl iš esmės yra neturtinis. Pirmosios instancijos teismas jį netinkamai vertino kaip turtinį ginčą. Todėl pareikštas ieškinys dėl vykdomųjų įrašų dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto apmokestinamas žyminiu mokesčiu CPK nustatyta tvarka kaip ieškinys, pareikštas ne už turtinius, o už kitus (t. y. neturtinio pobūdžio) reikalavimus. Šiame kontekste paminėtina, kad kasacinis teismas panašioje byloje (buvo ginčijamas vykdomasis įrašas pagal vekselį, kurio negaliojimo klausimas nebuvo keliamas) yra pasisakęs, kad ieškinys dėl notaro atliktų vykdomųjų įrašų pagal pateiktus vekselius pripažinimo negaliojančiais apmokestinamas žyminiu mokesčiu CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka kaip ieškinys, pareikštas ne už turtinius, o už kitus (t. y. neturtinio pobūdžio) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje kilusį ginčą kvalifikavo turtiniu, taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir įpareigojo apeliantę sumokėti 19 716,85 Lt dydžio žyminį mokestį. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje yra sumokėjusi žyminį mokestį kaip už neturtinio pobūdžio ginčą, teikdama ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl ginčo kvalifikavimo turtiniu/neturtiniu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.