Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.3; 1.2.14.3.1;1.1.10.1;2.3.6.4.5.1;2.4.1.3

2022 m. liepos 12 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

kaltinamiesiems D. S., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, A. S. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, teistas:

1) 2007 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) 90 parų arešto;

2) 2008 m. spalio 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2009 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, galutine, subendrinta su 2008 m. spalio 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - 12 metų laisvės atėmimo. 2010 m. vasario 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos nuosprendis pakeistas, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine – 10 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2019 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2019 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista 2019 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė - 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs 2020 m. liepos 3 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. liepos 21 d. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 2004 m. spalio 19 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2007 m. balandžio 5 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 5 metams 8 mėnesiams;

4) 2007 m. birželio 4 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 6 metams 3 mėnesiams;

5) 2007 m. liepos 31 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams;

6) 2010 m. sausio 19 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 4 metams 8 mėnesiams;

7) 2015 m. birželio 4 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

8) 2015 m. liepos 14 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

9) 2015 m. rugsėjo 17 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams,

10) 2018 m. lapkričio 28 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendis 2019 m. sausio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas, nuteistas galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) 2018 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281straipsnio 7 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą;

12) 2019 m. vasario 1 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, - 30 parų arešto;

14) 2019 m. kovo 26 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 d. 178 straipsnio 4 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. 2019 m. birželio 7 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi apėmimo būdu subendrinta su 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. lapkričio 28 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų, 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. vasario 1 d. Molėtų rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nuteistas galutine subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15) 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 64¹ straipsnį - 30 parų arešto bausme. Bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 26 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. birželio 7 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi subendrinta bausme, nuteistas galutine subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

16) 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 63 straipsnio 1 d, 4 dalimis, - 1 metams laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su 2019 m. birželio 7 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi subendrinta bausme pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendį, 2018 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį, 2019 m. vasario 1 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį, 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį ir 2019 m. kovo 26 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį, nuteistas galutine subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendis pakeistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, BK 178 straipsnio 2 dalis perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį, nuteistas galutine subendrinta 3 metų 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi 2020 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir nuteistas galutine 3 metų 4 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 14 d. 2021 m. lapkričio 12 d. Pravieniškių PN - AK direktoriaus įsakymu paleistas, taikant intensyvią priežiūrą, atlikus 3/4 bausmės. 2021 m. lapkričio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartimi pasiųstas į pataisos įstaigą vykdyti neatliktos bausmės dalį ir šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. S. ir A. S., 2021 m. lapkričio 14 d., apie 17.15 val., prie (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, D. S. priėjus nukentėjusiajam A. V. iš už nugaros, per alkūnę sulenkta ranka apglėbus ir užspaudus nukentėjusiajam kaklą bei prispaudus nukentėjusįjį veidu prie metalinės tvoros – tokiu būdu atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, A. S. nuo A. V. pečių nutraukė kuprinę ir apieškojęs jo kišenes bei striukės kišenėje radęs mobiliojo ryšio telefoną, bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A02s“ su SIM kortele bendros 121 euro vertės ir bevertę kuprinę su joje buvusiu 0,5 l talpos buteliu degtinės „Kvietinė“ 7 eurų vertės.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad aptariamą dieną ėjo su A. S. į parduotuvę. Toje pačioje parduotuvėje apsipirkinėjo nukentėjusysis A. V.. Išėjus iš parduotuvės A. S. paprašė A. V. cigaretės. Nukentėjusysis pasakė, kad su savimi neturi, turi namuose ir pasiūlė nueiti iki jo namų. Ėjo visi trys kartu. Eidamas A. S. A. V. paklausė, ar jis turi išgerti. A. V. A. S. padavė butelį. Atsisukę butelį išgėrė ir jį pasiėmę su savim nuėjo. Nukentėjusysis A. V. pastovėjo 10-20 min. ir grįžo atgal į parduotuvę. A. S. sakė pastovėti, palaukti grįžtančio nukentėjusiojo, ir kad galimai vėl iš jo paims nusipirktą butelį. A. V. išėjęs iš parduotuvės ėjo link namų. Jis su A. S. sekė nukentėjusįjį. A. S. pribėgęs prie nukentėjusiojo pasakė: „stok, policija“. Po to pribėgo ir jis. Buvo prietema, nukentėjusysis išsigando. Jis priėjęs prie nukentėjusiojo prispaudė ranka jo galvą, priremdamas ją alkūne prie metalinės tvoros, tam, kad nukentėjusysis nesimuistytų ir kad būtų galima pagrobti nukentėjusiojo kuprinę. Tuo metu A. S. nuo nukentėjusiojo pečių nuplėšinėjo kuprinę. Dar A. S. patikrino nukentėjusiojo kišenes, paėmė juodos spalvos telefoną „Samsung“. Jis tą žmogų paleido, nukentėjusysis nieko nesakė, nieko neprašė, buvo išgėręs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalie 3 punktu, siekiant patikrinti bylos įrodymus perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 38-42, 53-57), jog nukentėjusysis sakė „vyrai tik nieko nedarykit”, kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Tęsdamas parodymus kaltinamasis nurodė, kad su A. S. grįžo adresu (duomenys neskelbtini). Parsineštoje nukentėjusiojo kuprinėje rado 0,5 litro degtinės butelį. Degtinę išgėrė. A. S. žmona iš parsinešto telefono išėmė kortelę ir ją sulaužė. Tuomet A. S. sukonfliktavo su sutuoktine ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu nukentėjusysis A. V. buvo neblaivus, tai buvo galima spręsti iš jo eisenos. Jis už A. S. yra žemesnis. Išvažiavus iš jo buto A. S. jis nerado nei pagrobto nukentėjusiojo, nei savo telefono. Pretenzijų dėl savo telefono A. S. neturi. Po nusikaltimo padarymo jis yra prašęs A. S. paskolinti pinigų maistui ir cigaretėms. Toks žmogus yra jam atvežęs 5 ir 10 eurų. Po tos paramos jam suteikimo, A. S. norėjo, kad jis vienas prisiimtų kaltę dėl nusikaltimo. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Savo elgesį vertina blogai. Veikos padarymo metu buvo neblaivus. Būdamas blaivus nebūtų taip elgęsis, girtumas lėmė tokius jo veiksmus. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.

Nors kaltinamasis A. S. 2022 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodydamas faktines aplinkybes aiškino, kad jis nutraukė nuo nukentėjusiojo kuprinę, tuo metu, kaip D. S. laikė nukentėjusįjį. Aiškino, kad jis telefono iš nukentėjusiojo nepaėmė ir D. S. sakė neimti, nes pareigūnai gali atsekti.

2022 m. birželio 28 d. baigiamųjų kalbų metu, A. S. nurodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu. Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, A. S. visiškai pripažino padaręs nusikaltimą, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad aptariamą dieną su D. S. atėję į parduotuvę pamatė parduotuvėje nukentėjusįjį, kuris pirko degtinę. Išėjus į lauką paprašė nukentėjusiojo išgerti. Nukentėjusysis jiems davė degtinės butelį, kurį jie pasiėmė su savimi. Nukentėjusysis grįžo atgal į parduotuvę. Abu aptarė ekspromtu, kad reikia palaukti nukentėjusiojo. Nukentėjusiajam išėjus iš parduotuvės jį pasekė. Priėję prie nukentėjusiojo prisistatė pareigūnais, abu pasakė „stok, policija, ką turite iš draudžiamų daiktų“. D. S. prispaudė nukentėjusįjį prie tvoros, o jis nuo nukentėjusiojo peties nuėmė kuprinę ir iš kišenės ištraukė mobilųjį telefoną. Nukentėjusysis A. V. buvo girtas. Mano, kad nukentėjusysis galėjo išsigąsti, nes jie buvo dviese. Nukentėjusysis sakė „viską atiduodu, paleiskite ir nieko nedarykite”. Kuprinę ir telefoną nusinešė pas D. S. į namus. Telefoną padavė žmonai. Žmona išėmė kortelę ir bandė nuimti kodą. Pas D. S. jie gėrė degtinę, jis pykosi su žmona. D. S. iškvietė pareigūnus. Jiems atvykus, jis su žmona išvažiavo, o daiktai liko kuprinėje. Matė kaip D. S. pasiėmė nukentėjusiojo telefoną. Po įvykio skambino D. S., neprašė jo prisiimti kaltės. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Buvo girtas, būdamas blaivus nebūtų taip elgęsis. Gailisi padaręs nusikaltimą, savo elgesį vertina blogai.

Nukentėjusysis A. V. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis galėjo būti 2021 m. lapkričio 14 d., apie 19-20 val. Jis parduotuvėje pirko degtinės ir ėjo namų link. Kaltinamuosius matė toje pačioje parduotuvėje. Kaltinamieji prisivijo jį einant prie „Hesburger“, paprašė rūkyti, paklausė ar ką turi. Butelio paprašė žemesnis. Jis padavė degtinės butelį. Pasiėmę butelį abu nuėjo. Kaltinamųjų nesivijo, nes pabijojo. Apsisukęs grįžo į parduotuvę, nusipirko degtinės. Degtinę įsidėjo į kuprinę ir tuo pačiu keliu ėjo link namų. Toje pačioje vietoje abu kaltinamieji galimai jo laukė. Jam einant takeliu, kaltinamieji pribėgo iš už nugaros, sakė „stok, policija, vežame“. Jis suprato, kad tai ne policija, matė, kad tai tie patys asmenys. Mažesnis paėmęs jį už kaklo prirėmė prie tvoros, o aukštesnis nuėmė kuprinę, kurioje buvo degtinės butelis, apieškojo kišenes, paėmė telefoną „Samsung Galaxy A02s“. Po to abu pasišalino. Jis nesipriešino, nes nenorėjo nukentėti. Sužalotas nebuvo, fizinio skausmo nejuto, juto tik baimę. Būdamas prispaustas, sakė „imkit ką norit, tik paleiskit mane gyvą“. Mobilaus ryšio telefonas buvo užsegtoje švarko kišenėlėje. Grįžęs namo apie įvykį papasakojo kartu gyvenančiai S. P., ji pranešė policijai. Jo atžvilgiu kaltinamieji panaudojo fizinį veiksmą, buvo laikomas prispaustas už kaklo, kad negalėtų pasipriešinti. Civilinio ieškinio nepareiškė, telefono nei degtinės neatgavo. Įvykio metu buvo išgėręs, bet visas aplinkybes gerai pamena.

2021 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta – neapšviesta pėsčiųjų tako nuo (duomenys neskelbtini) atkarpa prie (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-40).

2021 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ITT paslaugų tarnybos pateikti 8 vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis. Įrašuose užfiksuotas A. V. pasakojimas apie prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, bei policijos pareigūnų pokalbis su (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės pardavėja. A. V.sako, kad nepažįstami asmenys iš jo atėmė kuprinę ir telefoną. Aiškina, kad jie jį prirėmė prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje sienos, smaugė, viską apkraustė, atėmė ir išėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sako, kad atėmė telefoną „Samsung“, modelio nežino ir jį pirko išsimokėtinai dviem metams po 5 eurus per mėnesį, iš pradžių iš jo buvo atimtas vienas butelis, po to – antras. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 25-28).

2021 m. gruodžio 9 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A02s“ dėžutė, kurią 2021 m. gruodžio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė nukentėjusysis A. V.. Po apžiūros dėžutė grąžinta A. V.(1 t., b. l. 77-79, 80-85, 86-87).

2021 m. kovo 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. V. parodė kryptį nuo (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, nuo kurios 2021 m. lapkričio 14 d., apie 17.00 val., nusipirkęs butelį degtinės, ėjo į namus, vietą ant tako prie (duomenys neskelbtini) namo, kur žemesnio ūgio vyrui padavė butelį degtinės bei kryptį link Jonavos centro, kuria vyrai pasišalino nusinešdami butelį. Grįžęs į tą pačią parduotuvę, nusipirko dar vieną butelį degtinės ir ėjo link namų pro (duomenys neskelbtini) namą – parodė vietą ant tako prie namo, kur buvo užpultas tų pačių dviejų vyrų bei kryptį link (duomenys neskelbtini) namų, nuo kur atėjo jį užpuolę asmenys. Po to, parodęs (duomenys neskelbtini) namo metalinį užtvarą bei paaiškinęs, kad prie jo buvo prispaustas, nukentėjusysis pademonstravo, kokiu būdu jį prispaudė ir laikė prispaustą žemesnio ūgio vyras, o aukštesnis vyras nuo pečių nutraukė kuprinę, kurioje nešėsi butelį degtinės bei apieškojęs vilkėtų rūbų kišenes, surado ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir abu pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t., b. l. 65-76).

2021 m. lapkričio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja D. D. atpažinto D. S. kaip asmenį, kuris 2021 m. lapkričio 14 d., apie 16.00-17.00 val. su kitu vyru buvo atėjęs į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir siūlė pirkti „Aroma Gold“ kavos (2 t., b. l. 22-26).

2022 m. sausio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl gautų duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius nustatyta, kad ieškant pagrobto telefono, buvo atlikta telefono IMEI kontrolė. Gauti duomenys, kad iki 2021 m. lapkričio 14 d. 17.38 val. telefone buvo naudojama nukentėjusiojo A. V.SIM kortelė. Nuo 2021 m. lapkričio 16 d. 18.20 val. iki 2021 m. lapkričio 17 d. 11.54 val., pagal vėlesnę užklausą – ir laikotarpiu iki 2021 m. gruodžio 29 d. (paklausimo įvykdymo data) į telefoną buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis duomenimis apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius, nustatyti numerio (duomenys neskelbtini) naudotojo nėra galimybės, kadangi abonentas naudojasi UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslauga (1 t., b. l. 106-107).

2022 m. vasario 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl MRT išklotinės ir papildomų duomenų analizavimo nustatyta, kad nustatinėjant pagrobto telefono naudotojo asmens tapatybę, prie ikiteisminio tyrimo bylos prijungta abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė 2021 m. lapkričio 16 d. – 2022 m. sausio 25 d. laikotarpiu. Išanalizavus išklotinės duomenis, nustatyta, kad išklotinėje nefiksuota kontaktų su A. V., A. S., N. S., L. S. naudojamais telefonų numeriais, taip pat su N. S. naudotu telefono numeriu, kuriuo šiuo metu naudojasi D. S. bei D. S. naudotu telefono numeriu. Analizuojamu laikotarpiu išklotinėje atrinkti telefonų numeriai, su kuriais Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas kontaktavo dažniausiai ir surašyta užklausa dėl abonentų priklausomybės. Tokiu būdu nustatyta, kad asmuo kontaktavo su MB „(duomenys neskelbtini)“, A. L. ir H. K. registruotais abonentais. Be to, išklotinėje užfiksuota, kad numerio naudotojui Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos išsiuntė 2 SMS pranešimus. Skambučių išklotinė perkelta į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 124-126).

2022 m. vasario 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento raštu Nr. (2-13 16.1.17 Mr)2-9582 nustatyta, kad SMS pranešimai numeriu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti D. K. (1 t., b. l. 129).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0347 įrašais nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 14 d. 17.49 val. A. V. atlikus asmens blaivumo testą, nustatytas 2,17 ‰ girtumas (1 t., b. l. 32-34).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad kaltinamieji veikdami bendrai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrobė svetimą turtą, atimdami galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, t.y. 2021 m. lapkričio 14 d., apie 17.15 val., prie (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, D. S. priėjus nukentėjusiajam A. V. iš už nugaros, per alkūnę sulenkta ranka apglėbus ir užspaudus nukentėjusiajam kaklą bei prispaudus nukentėjusįjį veidu prie metalinės tvoros – tokiu būdu atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, po ko A. S. nuo A. V. pečių nutraukė kuprinę ir apieškojęs jo kišenes bei striukės kišenėje radęs mobiliojo ryšio telefoną, bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A02s“ su SIM kortele bendros 121 euro vertės ir bevertę kuprinę su joje buvusiu 0,5 l talpos buteliu degtinės „Kvietinė“ 7 eurų vertės.

Kaltinamojo kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų teisme duoti parodymai, kuriais jie visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų prisipažinimu teisme, nes jų prisipažinimą patvirtino kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai – nukentėjusiojo parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo A. S. gynėja prašė kaltinamojo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad kaltinamasis galimai padarė atvirą vagystę, o ne plėšimą. Teismas su tokiu kaltinamojo A. S. gynėjos prašymu nesutinka.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas ar kitaip atimama galimybė nukentėjusiajam priešintis yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015; 2K-272-648/2015; 2K-349-648/2017). Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau nesmurtinis (nevartojant nei fizinio, nei psichologinio smurto arba kitaip neatimant galimybės nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas.

Vadovaujantis šia taisykle šiuo atvejų veika kvalifikuotina kaip plėšimas, kadangi kaip nustatyta ištirtais byloje įrodymais, svetimas turtas iš svetimo teisėto disponavimo į kaltinamųjų neteisėtą disponavimą perėjo nenaudojant smurto, tačiau atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis.

Ištyrus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai. Nors D. S. svetimo turto neužvaldė, tačiau jo veiksmai buvo būtini kaltinamųjų nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Abu kaltinamieji laukė grįžtančio iš parduotuvės nukentėjusiojo, jį pasekė ir prisiartinę prie jo, D. S. atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, tuo pačiu tikslu, siekdami pagrobti svetimą turtą, A. S. užvaldė svetimą nukentėjusiojo turtą. Taigi abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo būtini bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti.

Kaltinamųjų nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog jie, bendrais veiksmais, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno iš jų veiksmai yra reikšmingi siekiamam rezultatui, svetimo turto grobimo tikslu atėmę nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą.

IV. Bausmių skyrimas

Kaltinamieji padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Vertinant, kad galimybę nukentėjusiajam priešintis atliko vienas iš bendrininkų, tai yra vertinant kiekvieno iš bendrininkų dalyvavimo laipsnį ir pobūdį, nepripažįsta kaltinamiesiems sunkinančia atsakomybę aplinkybės, kad veiką padarė bendrininkų grupė.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. S. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas keturis kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, į

kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, ir į tai, kad D. S. savo kaltę pripažino pilnai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo vartojamas fizinis smurtas, pagrobto turto vertė nedidelė. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad kaltinamasis dirba, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. kovo 4 d. (2 t., b. l. 95-100), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 91).

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas keturis kartus teistas, į taikytas bausmes bei jų efektyvumą, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir kitas anksčiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad D. S. skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgiama į humaniškumo principą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo vartojamas fizinis smurtas, pagrobto turto vertė nedidelė, kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido, teismas sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikaltimo įvykdymo, bausmė skirtina mažesnė už vidurkį – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą D. S. atidedant. D. S. paskirta bausmė už apysunkio nusikaltimo padarymą neviršija 4 metų, todėl egzistuoja viena iš BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. D. S. yra teistas, teistumas neišnykęs, nustatyta jo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, turi pastovią gyvenamąją vietą, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido, kritiškai vertina savo elgesį, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, D. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų 6 mėnesių terminui. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė D. S., kuri užtikrins BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, D. S., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas, jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Teismo įsitikinimu, kaltinamajam paskirtas 1 metų 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas užtikrins tinkamą nuteistojo resocializaciją, kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, jis turėtų metus laiko būti prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme. Be to, baudžiamoji politika yra formuojama ta linkme, kuomet daugiau teisių suteikiama Probacijos tarnybai, kuri, jeigu D. S. nevykdys jam paskirtų įpareigojimų, turi teisę probacijos procese vertinti ir tai, ar nereikia paskirti nuteistajam naujus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios efektyviau užtikrins probacijos sąlygų laikymąsi. Atidedant bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. S. įpareigotinas: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8,10 punktai). Teismo įsitikinimu šių įpareigojimų paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. S. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas šešiolika kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (3 t., b. l. 4-26), nusikalstama veika baigta, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nedaro, aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem dienom po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Jis baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2015 m. vasario 3 d. (3 t., b. l. 83-85).UAB Šakių psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (3 t., b. l. 79). Teismas atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo vartojamas fizinis smurtas, pagrobto turto vertė nedidelė, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes. Parenkant bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nepaisant ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad švelnesnės, nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepasieks reikiamų tikslų, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrus laisvės atėmimo bausmę 11 mėnesių. Taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo.

V. Kiti klausimai

Pravieniškių pataisos namų pateikta informacija, A. S. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi subendrintas bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžius, 2022 m. liepos 12 d. yra 26 dienos.

A. S. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė lygtinio paleidimo metu, neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu, t. y. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (kuria buvo subendrintos bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžius) subendrinta galutine bausme, bausmes visiškai sudedant, t.y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 26 d. Parinkdamas bausmių subendrinimo būdą teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir į likusią neatliktos bausmės dalį.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. A. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, likusi neatliktos bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dienai – 2022 m. liepos 12 d. yra 26 d. Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam A. S. tikslinga paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamasis nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, jam yra likusi nedidelė bausmės dalis, kurią jis atlikinėja pagal ankstesnį teismo nuosprendį. Teismas, išanalizavęs visas kardomajai priemonei reikšmingas aplinkybes, pažymi, kad kaltinamajam A. S. yra pagrindas iki bausmės vykdymo pradžios skirti kardomąją priemonę suėmimą, nes yra tam būtinos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalies numatytos sąlygos ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytas pagrindas ir kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. A. S. teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė susijusi su laisvės atėmimu, pastarasis teistas daug kartų, nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem dienom po jam taikyto lygtinio paleidimo, taigi, yra pagrindas manyti, kad A. S. gali bėgti (slėptis) siekdamas išvengti teismo paskirtos bausmės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo priteistina 329,66 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma (3 t., b. l. 181-183). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsižvelgiant į priešingas kaltinamųjų pozicijas, jei bent vienas turi gynėją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su 8 vaizdo įrašais, CD kompaktinė plokštelė su MRT Nr. 8 677 29238 išklotine paliktina saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, D. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant:

1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžius, subendrinta galutine bausme, bausmes visiškai sudedant, t.y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 26 (dvidešimt šešias) dienas, ir paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę - 11 (vienuolika) mėnesių ir 26 (dvidešimt šešias) dienas laisvės atėmimo.

A. S. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2022 m. liepos 12 d.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti A. S. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Iš D. S. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną (CD kompaktinę plokštelę) su 8 vaizdo įrašais, CD kompaktinę plokštelę su MRT Nr. 8 677 29238 išklotine palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).