Telšių apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. PK-381-853/2011, pagal privačių kaltintojų – nukentėjusiųjų V. U. ir L. Š. – U. skundą privataus kaltinimo tvarka, kaltinant D. V., Z. S. ir J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. lapkričio 7 d. teisme gautas V. U. ir L. Š. – U. skundas privataus kaltinimo tvarka, kaltinant D. V., Z. S. ir J. K., nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

V. U. ir L. Š. – U. nurodė, kad Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK 2011-07-12 gavo ir užregistravo D. V., Z. S. ir J. K. pareiškimą, kuriame teigiama, kad V. U. ir L. Š. – U. savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), darosi buto remontą, kerta pagrindines sienas ir kelią didelį triukšmą. Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VTS PP tyrėjas, išnagrinėjęs šį pareiškimą, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi pareiškime nurodyti teiginiai yra nepagrįsti. Nutarime nurodyta, kad tyrimo metu pabendravus su kitais (duomenys neskelbtini), gyventojais, parodė, kad triukšmo negirdėjo, pasipiktinę nebuvo, jokių pretenzijų nereiškė. Tai patvirtino ir policijos pareigūnai A. P. ir R. N., kurie 2011-07-11 apie 22.26 val. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) pirmą laiptinė, kur jokių teisės pažeidimų neužfiksavo. Be to, D. V., Z. S. ir J. K. 2011-07-13 UAB „Mažeikių buto ūkis“ direktoriui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog V. U. ir L. Š. – U. birželio pabaigoje pradėjo darytis remontus, griauti pagrindines dienas, dėl ko gali nukentėti gyventojų turtas, triukšmauja iki 23 val. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius vyr. specialistas R. P. kartu su UAB „Mažeikių butų ūkis“ gen. direktoriaus pavaduotoju P. S. 2011-07-14 atliko patikrinimą ir nustatė, kad bute nei nešančios nei ne nešančios sienos nėra griaunamos, vyksta paprastasis remontas ir tokiems remontams specialaus leidimo nereikia. V. U. ir L. Š. – U. skunde nurodo, minėtų tikrovės neatitinkančių faktų skleidimas šmeižė juos, žemino jų garbę ir orumą, menkino jų esybę, gerą vardą kitų žmonių akyse. Dėl tokio D. V., Z. S. ir J. K. elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jų reputacija (geras vardas) kaimynų atžvilgiu, kadangi teko įrodinėti, jog minėtų pažeidimų neįvykdė.

pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti D. V., Z. S., J. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį;priteisti iš kaltinamųjų D. V., Z. S. ir J. K. 30000,00 Lt kompensaciją už neturtinę žalą, t.y. kiekvienam po 15000,00 Lt neturtinės žalos.

Privataus kaltinimo procesą atsisakytina pradėti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio 1 dalį teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kurios yra susijusios ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.

Atsižvelgdamas į minėtas nuostatas teisėja konstatuoja, kad asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją, nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. LR BK 154 straipsnis kaip tik ir numato atsakomybę už žmogaus šmeižimą.

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008).

Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį kyla asmeniui paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-545/2005).

Iš skunde nurodytų duomenų matyti, kad D. V., Z. S. ir J. K. kaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu dėl to, kad joms Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK 2011-07-12 ir UAB „Mažeikių butų ūkis“ 2011-07-13 pateikus pareiškimus dėl (duomenys neskelbtini), vykstančio buto remonto, griaunamų pagrindinių sienų ir V. U. ir L. Š. – U. triukšmo kėlimo iki 23 val., Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VTS PP tyrėjas M. L. 2011-07-27 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei Telšių Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. Specialistas R. P. ir UAB „Mažeikių butų ūkis“ gen. direktoriaus pavaduotojas P. S., atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje, pažeidimų nenustatė.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad kaltinamosios S. V., Z. S. ir J. K. kreipėsi į aukščiau nurodytą instituciją bei UAB „Mažeikių butų ūkis“ ne siekdamos apšmeižti V. U. ir L. Š. – U., bet prašydamos pradėti tyrimus jų atžvilgiu dėl, jų manymu be suteikto leidimo, griaunamų pagrindinių sienų, jų turto sugadinimo bei keliamo triukšmo (b.l. 10-12, 16-19, 21-22). Asmenims manant, kad jų atžvilgiu buvo daromi neteisėti veiksmai ir tuo pagrindu kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl šių pažeidimų nustatymo, negali būti traktuojamas kaip šmeižimas, kadangi jų veiksmuose nėra šmeižimo sudėties požymių. Tokie kaltinamųjų veiksmai galėtų būti vertinami tik LR BK 236 straipsnio 1 dalies prasme (melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą), tačiau pateiktame skunde S. V., Z. S. ir J. K. nėra kaltinamos pagal LR BK 236 straipsnio 1 dalį, todėl jų veiksmų teisėtumas šio straipsnio prasme nenagrinėtinas.

Vertinant paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad D. V., Z. S., ir J. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylų procesą (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skunde, vadovaujantis LR CPK 121 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 122 straipsnio 1 dalimi, prašoma visą korespondenciją siųsti imperatyviuoju adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Tikroji turto kaina – Skyrybų centras“. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai nurodytu korespondencijos adresu gali būti siunčiami tik bylose nagrinėjamose civiline proceso tvarka. Baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjamose bylose procesiniai dokumentai siunčiami tiesiogiai bylose dalyvaujantiems asmenims (nukentėjusiems, kaltinamiesiems ir t.t.) arba jų gynėjams, atstovams pagal įstatymą, todėl, nagrinėjamu atveju, nutartis atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą siunčiama tik skundą pateikusiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 412¹ straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal nukentėjusių V. U. ir L. Š. – U. skundą kaltinant D. V., Z. S. ir J. K. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šią nutartį nukentėjusieji turi teisę per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos apskųsti Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.