Tauragės apylinkės teismo nutartis

2019-09-03 · Civilinė byla Nr. 2VP-3435-760/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
2VP-3435-760/2019
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01707-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Suinteresuotas asmuo
N. L.
Pareiškėjas
A. P.
Advokatai
Rasa Vaičekauskytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-3435-760/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01707-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 3 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant Neringai Lendraitienei,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui N. L., jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prašymą suinteresuotam asmeniui N. L. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-32-799/2017, kurioje buvo patvirtinta jo ir N. L. (ikisantuokinė pavardė U.) sudaryta taikos sutartis dėl nepilnametės dukters D. P. gyvenamosios vietos ir bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo bei išlaikymo dukrai teikimo. A. P. nurodė, kad N. L. nevykdo taikos sutarties sąlygų ir neleidžia bendrauti bei matytis su dukra.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas D. R. į teismo posėdį neatvyko, jiems pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nurodė, kad žodinio proceso metu pareiškėjas jokių naujų aplinkybių nenurodys ir nepaaiškins. Teismas atmetė šį pareiškėjo prašymą, nes 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi buvo paskyręs prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apie tai informavo proceso dalyvius. 2019 m. rugpjūčio 27 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą kitai datai, nurodė, kad nori pats asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje. Teigė, kad negali atvykti į 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskirtą teismo posėdį, nes nepavyksta susiderinti su darbdaviu. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Pareiškėjas A. P. ir jo atstovas iki teismo posėdžio nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. A. P. prašymas išnagrinėtas jam ir jo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. L. ir jos atstovė prašė atmesti A. P. prašymą ir neišduoti vykdomojo rašto. Atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ji kokiais nors būdais neleido ar trukdė bendrauti ir matytis su dukra. Po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, A. P. tik keletą kartų bendravo su dukra, tačiau jam nepavyko sukurti jokio artimo ryšio. Nuo 2017 m. birželio mėnesio, pareiškėjas dėl jai nežinomų priežasčių visiškai nutraukė bet kokį bendravimą su dukra. 2018 m. gegužės 12 d., ji sudarė santuoką, 2018 m. lapkričio 14 d. susilaukė dar vienos dukros. A. P. visiškai nebendraujant su dukra susiklostė situacija, kad dukra D., būdama penkerių metų amžiaus, tėčiu vadina jos sutuoktinį M. L.. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu buvo pakeista mažametės D. P. pavardė į „L.“. Pareiškėjas, norėdamas pradėti bendrauti su dukra, turėtų kreiptis į teismą dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2017 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32-799/2017 patvirtino N. L. (ikisantuokinė pavardė – U.) ir A. P. pasirašytą taikos sutartį dėl nepilnametės dukters D. P., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo bei išlaikymo dukrai teikimo. Teismas patvirtino tokią A. P. bendravimo su nepilnamete dukra D. P. tvarką:

„2.1. Pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu, kol dukra pripras ir pažins tėvą, t. y. ne mažiau, kaip dešimt mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, nepilnametę dukterį D. P., lankys ir dalyvaus jos auklėjime nuolatinėje dukters gyvenamojoje vietoje, be teisės išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos, išskyrus trumpą išsivedimą į lauką:

2.1.1. Pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 15.00 val. iki 18.00 val. nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje, o sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 15.00 val. iki 17.00 val. nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje.

2.2. Pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui ir dukrai pripratus prie tėvo, nustatomas antrasis pereinamasis šešių mėnesių laikotarpis, kad A. P. bendraus su nepilnamete dukterimi D. P., dalyvaus jos auklėjime, su teise pasiimti dukterį iš gyvenamosios vietos, tačiau be nakvynės, kol duktė pripras miegoti su atsakovu A. P. jo gyvenamojoje vietoje:

2.2.1. Pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

2.2.2. Neporiniais metais Romos KB Šv.Kalėdų pirmą dieną, o poriniais metais Romos KB Šv.Velykų pirmą dieną, dukterį pasiimant iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parvežant dukterį į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.

2.2.3. Kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) 10.00 val. pasiimant dukterį iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant dukterį į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.

2.3. Pasibaigus antrajam pereinamajam laikotarpiui ir dukrai visiškai pripratus prie tėvo, atsakovas A. P. bendraus su nepilnamete dukterimi D. P., dalyvaus jos auklėjime, su teise pasiimti dukterį iš gyvenamosios vietos tokia tvarka:

2.3.1.Pirmą ir trečią savaitgalį, (išskyrus gegužės mėnesio pirmą savaitgalį, nes gegužės mėnesį tėvas bendraus su dukterimi antrą ir trečią savaitgalį): pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir parvežant dukterį į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val.;

2.3.2. Neporiniais metais Šv. Kalėdų šventėse, pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10.00 val. ir parvežant dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 17.00 val.;

2.3.3. Poriniais metais Šv.Velykų šventėse, pasiimant dukterį šeštadienį 10.00 val. ir parvežant dukterį į gyvenamąją vietą pirmadienį 17.00 val.;

2.3.4. Kiekvienų metų pirmą birželio mėnesio sekmadienį (Tėvo dieną) pasiimant dukterį iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parvežant dukterį į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.

2.3.5. Pasibaigus antrajam pereinamajam laikotarpiui, tėvas bendrauja su dukterimi puse visų dukters atostogų, t. y. kol duktė lankys vaikų darželį, tuo metu, kai vaikų darželis bus uždarytas remontui, o kai duktė pradės lankyti mokyklą, puse visų dukrai suteikiamų atostogų.

2.4. Kai duktė pradės kalbėti, tėvas A. P. turės teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su dukterimi D. elektroninėmis ryšio priemonėmis nuo 8.00 val. ryto iki 21.00 val. vakaro. Kol nepilnametė duktė D. nekalba, dukters mama sudarys galimybę tėvui A. P. pabendrauti su dukra skype programos pagalba po 30 min. per savaitę.

2.5. Nepilnametės dukters mama N. U. nedelsiant informuoja dukters tėvą A. P. apie nepilnametės dukters D. ligą (tais atvejais, kai kreipiamasi į gydytoją) ir sudaro sąlygas dukters tėvui aplankyti sergančią dukterį jos gyvenamojoje vietoje.

3. Ieškovė N. U. ir atsakovas A. P. susitaria, kad nepilnametės dukters tėvas A. P. informuoja dukters mamą N. U. apie atvykimą (neatvykimą) aplankyti dukterį D. P. šioje sutartyje nurodytu grafiku, SMS žinute ne vėliau, kaip prieš dvi dienas iki numatomo dukters lankymo (nelankymo). „

Civilinio proceso kodekso 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai ar nutartys yra vykdomi po to, kai įsiteisėja. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 7 d. teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 15 d. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Pareiškėjas prašyme konkrečiai nenurodė kokie taikos sutarties punktai dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra nevykdomi, tik teigė, kad dukros mama neleidžia jam bendrauti ir matytis su vaiku. Teismas, ištyręs pareiškėjo pateiktus rašytinius dokumentus (elektroninius laiškus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, N. U. paaiškinimą), išklausius teismo posėdyje N. L., susipažinus su A. P. parodymais dėl bendravimo su dukra, duotais civilinėje byloje Nr. e2-2244-377/2019, konstatuoja, kad A. P., po taikos sutarties patvirtinimo, tai yra 2017 m. vasario mėnesį lankė dukrą D. jos gyvenamojoje vietoje. Įvykus konfliktui su dukros mama, A. P. kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris rekomendavo abiem tėvams konfliktines situacijas spręsti taikiai ir geranoriškai, neįtraukiant dukros į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Siūlė tėvams pasinaudoti psichologo konsultacijomis, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo kursus, leisti dukrai bendrauti su tėvu nedalyvaujant mamai. N. L. vykdė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų rekomendacijas, siekdama išvengti konfliktų su pareiškėju, jo bendravimo su dukra metu nebūdavo namuose. Nustatyta, kad A. P. pagal teismo patvirtintą tvarką su dukra bendravo iki 2017 m. liepos mėnesio. A. P. duodamas parodymus civilinėje byloje Nr. e2-2244-377/2019, dėl dukros pavardės pakeitimo, nurodė, kad jo netenkino bendravimas su dukra N. L. namuose, nes jautėsi nepatogiai, turėjo laikytis įvairių nustatytų taisyklių.

Svarbu tai, kad 2017 m. vasario 7 d., nutarties priėmimo dieną, D. P. buvo tik 2 metai ir 9 mėnesiai. Mergaitė savo biologinio tėvo nepažinojo, su juo neturėjo socialinio, emocinio, dvasinio ryšio, todėl siekiant, kad ji pažintų tėvą ir prie jo priprastų bendravimo tvarkoje ir buvo nustatyti pereinamieji laikotarpiai per kuriuos abu tėvai turėjo padėti dukrai šį ryšį sukurti. Šiuo laikotarpiu, A. P. turėjo dėti visas pastangas sukurti ryšį su dukra, reguliariai su ja bendrauti, tačiau nepateikė įrodymų, kad tai būtų daręs. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Nors A. P. pareiškime nurodė, kad dukros mama N. L. neleidžia bendrauti ir matytis su dukra, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šalys taikos sutartyje susitarė, kad A. P. pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu, kol dukra pripras ir pažins tėvą, tai yra, ne mačiau kaip dešimt mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, tai yra iki 2017 m. gruodžio 15 d. dukrą lankys ir dalyvaus jos auklėjime nuolatinėje dukters gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 15.00 val. iki 18.00 val., o sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 15.00 val. iki 17.00 val. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo dienos, jis nustatytu laiku atvykdavo pas dukrą į jos gyvenamąją vietą, o N. L. jam neleido bendrauti su dukra. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad N. L. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties ir nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Kartu teismas išaiškina šalims, kad nesutinkant dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, jie turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

N. L. prašo priteisti iš A. P. 1052,70 Eur (su PVM) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo surašymą, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį, šiuo atveju prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. pateikė nepagrįstą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai padarė po to kai N. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dukros D. P. pavardės pakeitimo be tėvo (A. P.) sutikimo. Todėl būtent pareiškėjas yra atsakingas už proceso pradėjimą ir N. L. bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

Nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Šioje byloje N. L. atstovavo advokato padėjėja. Ji parengė atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko 20 minučių. Išnagrinėjus A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo yra pagrindas teigti, kad byla buvo nesudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, advokato padėjėja N. L. atstovavo ir civilinėje byloje Nr. e2-2244-377/2019, dėl dukros pavardės pakeitimo, kurioje taip pat buvo aiškinamasi ir dėl A. P. bendravimo su dukra, todėl didelių darbo ir laiko sąnaudų atstovaujant N. L. nagrinėjamoje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo, nereikėjo. Rekomendacijose nustatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas maksimalus 0,1 koeficientas, apskaičiuotas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris už 2019 m. II ketvirtį buvo 1289 Eur; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas. Pažymėtina ir tai, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (5 punktas). Advokato padėjėja pateikė duomenis, kad už atsiliepimo surašymą N. L. jai sumokėjo 786,50 Eur (be PVM - 650,00 Eur), už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje – 266,20 Eur (be PVM - 220,00 Eur). Teismas konstatuoja, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas mažina N. L. prašomų priteisti išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį. Iš A. P. N. L. priteistina 400 Eur išlaidoms apmokėti. Darytina išvada, jog pagal bylos pobūdį tokio dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neprieštarauja protingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Priteisti iš A. P. N. L. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Loreta Bajorinienė