Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams V. R. ir J. R. dėl skolos už vandenį ir nukanalizavimą priteisimo, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 86–87), byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Trečiojo asmens atstovas į 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 92), todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b. l. 7–8). 1993 m. rugpjūčio 10 d. surašytas gyvenamosios patalpos orderis (b. l. 15, 43). 1999 m. sausio 5 d. ieškovė su N. R. sudarė minėto buto nuomos sutartį (b. l. 16–19, 64–67). Ji šiuo adresu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (b. l. 9). Atsakovai ją taip pat buvo deklaravę minėtu adresu, tačiau šiuo metu savo gyvenamosios vietos nėra deklaravę (b. l. 10–11, 68, 96–97). Atsakovas V. R. ir atsakovo J. R. sužadėtinė B. G. patvirtino, jog atsakovas J. R. bute adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio (b. l. 44–45). Atsakovas J. R. su drauge 2012 m. gruodį sudarė buto adresu (duomenys neskelbtini), buto nuomos sutartį (b. l. 102–107). Atsakovas J. R. pateikė draudimo sutartį, sąskaitas, iš kurių matyti, jog jis moka mokesčius adresu (duomenys neskelbtini) (buvę gatvių pavadinimai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) (b. l. 46–51). Byloje pateikti kontroliniai duomenys apie vandens suvartojimą (b. l. 12). Pagal priskaitymų apmokėjimų žiniaraštį laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. yra susidaręs 158,10 Eur įsiskolinimas už patiektą ir nukanalizuotą vandenį (b. l. 5–6). 2016 m. kovo 8 d. atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas (b. l. 21–22, 69–70). 2016 m. kovo 15 d. UAB „Kauno butų ūkis“ informavo Būsto valdymo skyrių, kad minėtas butas užrakintas ir užplombuotas (b. l. 20). 2016 m. gegužės 9 d. surašytas įspėjimas dėl skolos apmokėjimo (b. l. 13). 2016 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius informavo ieškovę, kad atsakovai turėtų sumokėti už jos suteiktas paslaugas (b. l. 14).

Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

Ieškovė savo ieškinį grindė tuo, kad atsakovai, nors ir nebuvo su savivaldybe sudarę buto nuomos sutarties, tačiau tame bute gyveno, todėl privalo mokėti už suteiktas paslaugas.

Pagal CK 6.578 straipsnio 3 dalį nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CPK 6.590 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje.

Byloje nustatyta, jog 1993 metais šio buto nuomos sutartį sudarė N. R.. Buto orderyje buvo nurodyti trys asmenys: pagrindinė nuomininkė N. R., sutuoktinis V. R. ir sūnus J. R.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. R. paaiškino, jog jis iš buto adresu (duomenys neskelbtini), išsikėlė dar esant gyvai jo motinai N. R., t. y. nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2012 m. gruodžio mėn. buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (b. l. 102–107), B. G. rašytinis patvirtinimas, kad J. R. nuo 2011 metų rugsėjo mėn. gyveno su ja kitu adresu (b. l. 44), 2013-07-18 atsakovui J. R. pateikta mokėjimo sąskaita už kelionių draudimo polisą, kuri atsakovui buvo siųsta adresu (duomenys neskelbtini), 2015-01-26 UAB „Eoltas“ PVM sąskaita, 2015-06-05 UAB „Baltic Sign“ mokėjimo sąskaita ir 2015-07-30 kelionių draudimo polisas, kuriuose nurodytas atsakovo adresas (duomenys neskelbtini) ir 2016-07-14 automobilio civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurioje atsakovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–51). Atsakovas J. R. teismo posėdyje paaiškino, jog rašytiniuose įrodymuose jo gyvenamosios vietos adresai yra skirtingi, tačiau tai – tas pats namas, tik tris kartus keitėsi jo adresas.

Aplinkybę, kad J. R. ginčo bute negyveno nuo 2011 metų, patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja E. B.. Ji paaiškino, jog J. R. yra jos pusbrolis. Jis iš ginčo buto išsikraustė dar esant gyvai N. R. ir su drauge gyveno visai kitur, kažkur Studentų miestelyje. Liudytoja taip pat paaiškino, jog bute gyveno tik jos dėdė V. R., kuriam ji ir padėjo išsikraustyti 2016-03-08, kai jį iškeldino iš ginčo buto. Tai patvirtina ir žyma 2016-03-08 patalpos apžiūros akte (b. l. 21–22), kuriame nėra jokių duomenų, kad iš buto išsikėlė atsakovas J. R..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančios teisės normos skiria laikiną išvykimą (CK 6.591 straipsnis) bei išvykimą gyventi kitur (CK 6.609 straipsnio 3 dalis) ir priklausomai nuo išvykimo pobūdžio nustato skirtingas pasekmes. Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas J. R. iki 2016-04-27 buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo buto adresu, tačiau vien argumento, kad atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, nepakanka konstatuoti buvus faktinius nuomos santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą kasacinio teismo praktiką, taip pat aplinkybę, kad nuomos sutartis su J. R. nebuvo sudaryta, kad atsakovas įrodė, jog skolos atsiradimo metu, t. y. jau nuo 2011 metų jis negyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ieškinys atsakovo J. R. atžvilgiu atmestinas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kitas atsakovas – V. R. bute gyveno iki 2016-04-27, t. y. iki jo iškeldinimo iš ginčo patalpų. Nors po N. R. mirties nuomos sutarties savo vardu nesudarė, tačiau minėtame bute faktiškai gyveno, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl privalo už jas sumokėti.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo V. R. ieškovei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis ir 3,39 Eur už duomenų gavimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p.).

Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, ieškovė, pateikdama ieškinį pagal prašomą priteisti sumą, turėjo sumokėti 15 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 20 Eur.

Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, tai jis visas arba jo dalis grąžinami jį sumokėjusiam asmeniui. Kadangi ieškovė, paduodama teismui ieškinį sumokėjo 20 Eur, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis – 5 Eur, grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 5 d.).

Valstybei iš atsakovo V. R. priteistina 10,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, buveinė Kaune, Aukštaičių g. 43, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas, iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 158,10 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 10 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (158,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,39 Eur (aštuoniolikos eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,94 Eur (dešimties eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, permokėtą 5 Eur (penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.