- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- AN2-160-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00314-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal M. M. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria M. M. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018-10-23 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2018-10-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 str. 2 d. skirta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Nuobauda M. M. skirta už tai, kad jis 2018-02-21 apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios aiškios priežasties, tyčia, susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį staigiai slysti į šonus, tai darydamas nesuvaldė automobilio ir automobilis, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, apsisuko ir sustojo skersai priešpriešinės eismo juostos. Šiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9 punktus ir taip kėlė pavojų sau, kartu važiavusiam keleiviui, policijos pareigūnams, eismo saugumui bei svetimam turtui.
2. M. M., nesutikdamas su Institucjos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, kuris skundžiama 2019 m. sausio 22 d. nutartimi M. M. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018-10-23 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad M. M. atlikti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, pažeidimas padarytas tyčia, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo. Vertino, jog nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl konstatavo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK 2018-10-23 nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti M. M. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu M. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-01-22 nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2018-10-23 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti. Jeigu teismas manytų kitaip ir administracinio nusižengimo byla nebūtų nutraukta, prašo taikyti ANK 420 straipsnio 1 dalį ir skirti kuo mažesnę nuobaudą, atsižvelgiant į tai, kad už šį pažeidimą iš M. M. buvo keturiems mėnesiams paimtas vairuotojo pažymėjimas, nes asmuo už tą patį pažeidimą negali būti baudžiamas du kartus.
3.1. Skunde nurodo, kad 2018-02-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnai jam surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 str. 2 d. Su šiuo protokolu M. M. buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma iki 2018-03-08 sumokėti 225 eurų baudą bei sutikti su teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių. M. M. nurodymo neįvykdžius, 2018-03-21 Institucija išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, kuriuo jam paskyrė 500 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių. Apie priimtą nutarimą M. M. tapo žinoma atsitiktinai, kuomet jis 2018-06-05 buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie iš pastarojo paėmė vairuotojo pažymėjimą. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, M. M. 2018-06-11 parašė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Šio teismo 2018-09-10 nutartimi buvo atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2018 m. kovo 21 d. nutarimo, šis nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai nagrinėti iš naujo. Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai tik 2018-10-04 (po keturių mėnesių) Elektrėnų PK jam grąžino vairuotojo pažymėjimą. 2018-10-23 Institucija priėmė identišką nutarimą ir skyrė identišką nuobaudą, nežiūrint į tai, kad keturis mėnesius už šį tariamai padarytą pažeidimą jam jau buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, tai yra, dalis nuobaudos jau buvo atlikta.
3.2. Be to, teigia, jog 2018-02-21 jis su draugu A. V. išėjęs iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jo automobilio galinio rato padanga yra tuščia. Kadangi jie norėjo vykti į (duomenys neskelbtini), ir neturėjo nei laiko nei reikiamų įrankių ratui sutvarkyti, minėtą ratą pakeitė automobilyje buvusiu atsarginiu ratu, kuris buvo kitokių išmatavimų. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad oro sąlygos yra prastos, o kelio danga yra slidi, nusprendė grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), ir nuvežti A. V. namo. Tuomet įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri tuo metu buvo tuščia, joje apsisuko ir ketino parvežti draugą namo. M. M. nurodo, kad aikštelėje dėl slidžios kelio dangos jo vairuojamą automobilį sumėtė, ir jį ištiesinus įvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve draugas šūktelėjo, kad stovi policija, todėl jis, išsigandęs, staigiai paspaudė stabdžius, dėl ko stabdomą automobilį sumėtė, kelis kartus apsuko. Automobilį sustabdyti pavyko, tačiau jis atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Automobilio variklis užgeso. Pasak apelianto, visą tai yra užfiksuota policijos filmuotoje medžiagoje, iš kurios matosi, kad užgeso automobilio šviesos, kas įrodo, kad akceleratoriaus jis nespaudė, nes tuomet automobilis nebūtų užgesęs.
3.3. M. M. akcentuoja, kad tai nebuvo tyčinis chuliganiškas vairavimas o automobilio slydimas ir bandymas suvaldyti slystantį automobilį. Tvirtina, kad jis nekėlė pavojaus nei kitoms transporto priemonėms, nei kiek toliau stovėjusiems policijos pareigūnams, todėl šie jo veiksmai negali būti vertinami kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, kad neturėjo patirties ir vairavimo įgūdžiai nebuvo geri.
3.4. Apeliantas, vertindamas teismo išvadas dėl chuliganiškų paskatų, mano, jog byloje nėra surinkta įrydymų, kad jis (M. M.) tyčia spaudė akceleratorių, tą patvirtina ir liudytojas A. V., kuris kartu buvo automobilyje ir kelis kartus davė nuosekliai tokius pačius parodymus, kad automobilio ratai sukosi vietoje ant slidžios kelio dangos, kad jis suko vairą į šoną, taip priversdamas automobilį slysti šonu. Pasak apelianto, policijos pareigūnai sėdėję savo automobilyje uždarytais langais toliau nuo apelianto vairuojamo automobilio, neturėjo jokios fizinės galimybės nei girdėti slystančių ratų, nei matyti tamsiu paros metu „vietoje besisukančių ratų“, ar kad jis suko vairą į šoną. Pažymi, kad slystantis automobilis nėra lengvai ir greitai suvaldomas, todėl gali būti sukuriama iliuzija, kad automobilis taip valdomas tyčia.
3.5. Pažymima, jog apylinkės teismas vadovavosi vien prielaidomis, kurių nenuginčijamai nepatvirtino nei liudytojai – policijos pareigūnai, sėdėję už maždaug 30 metrų savo automobilyje, nei pateiktos dvi vaizdo medžiagos (viena vaizdo medžiaga iš automobilių aikštelės ir antra vaizdo medžiaga kurią darė policijos pareigūnai). Teismas vertindamas byloje esančius duomenys neatsižvelgė į tai, jog M. M. neatpažino vaizdo įraše užfiksuoto automobilio, kaip jo vairuojamo automobilio, neatkreipė dėmesio, kad nesutampa policijos pareigūnų protokole fiksuotas tariamai padarytas pažeidimo laikas (21.10 val.) su aikštelėje fiksuoto automobilio vaizdo įrašo laiku (21.04 val.) ir šį įrašą nepagrįstai priėmė kaip M. M. kaltę įrodantį įrodymą.
3.6. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, rėmėsi prielaidomis, kurios neparemtos jokiais objektyviais duomenimis. Pasak apelianto, policijos pareigūnų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie sėdėjo automobilyje su užvertais langais, atokiau nuo jo (M. M.) slydusio automobilio ir fiziškai neturėjo galimybių nei girdėti, nei matyti prasisukusių ratų, susukto vairo bei objektyviai įvertinti automobilio tokio judėjimo priežasčių. Staigus stabdymas, anot apelianto, savaime nerodo, jog tai buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų ir neiteikia pagrindo tokią veiką besąlygiškai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes anot M. M., jo vairuojamas automobilis slydo dėl susidariusių eismo sąlygų, o ne dėl tyčinės kaltės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į M. M. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti, mano, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai darė išvadą, kad M. M. atlikti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalį. Institucijos vertinimu apelianto skundo argumentai, jog jam nepagrįstai neįskaitytas laikotarpis nuo 2018-06-05 iki 2018-10-04 į specialios teisės atėmimo terminą yra atmestini, nes jo atžvilgiu už tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, administracinė teisena jam buvo nutraukta, todėl asmuo šia teise naudojosi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas kategoriškai nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas teigia, jog jo vairuojamas automobilis slydo dėl eismo sąlygų, o ne dėl tyčinės kaltės, manydamas, jog dėl to administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu turėtų būti nutraukti arba jo veiksmai perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Taip pat mano, jog jam į specialios teisės atėmimo terminą nepagrįstai neįskaitytas laikotarpis nuo 2018-06-05 iki 2018-10-04, kuomet už šio pažeidimo padarymą iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas.
6. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo sprendime, konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra, tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažįstant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.
8. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą (-us) ir jį (juos) padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinių nusižengimų protokole nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantys M. M. padaryti KET 4 bei 9 punktų pažeidimai. KET 4 punktas įtvirtina, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šių taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Nors šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Apygardos teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio M. M. elgesys, kai jis, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas automobilį be jokios aiškios priežasties, tyčia, susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį staigiai slysti į šonus, tai darydamas jo nesuvaldė ir automobilis, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, apsisuko ir sustojo skersai priešpriešinės eismo juostos, leidžia daryti išvadą, kad M. M. nesilaikė nurodytų KET punktų reikalavimų, vairavo automobilį sukeldamas pavojų ne tik savo, kartu su juo važiavusio keleivio bet ir policijos pareigūnų saugumui ir tai rodo M. M. chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų.
9. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio metu automobilis nebuvo vairuotas chuliganiškai, o tokį važiavimą bei slydimą lėme M. M. vairavimo įgūdžių stoka ir blogos meteorologinės oro sąlygos, šie argumentai atmestini kaip prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Analizuojant byloje esantį vaizdo įrašą (b. l. 34) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis nedideliu greičiu įvažiuoja į automobilių aikštelę ir lėtai važiuoja iki aikštelės krašto. Nors, kaip tvirtina apeliantas, jis į aikštelę įvažiavo norėdamas apsisukti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmėsį, į tai, jog tam nebūtų reikėję važiuoti iki aikštelės krašto, o apsisukimo manevrą atlikti aikštelės priekyje. Be to, įraše matyti, kaip automobilis lėtai atlieka apsisukimo manevrą ir staigiai pradeda judėti slysdamas į vieną šoną, paskui į kitą ir taip slysdamas išvažiuoja į gatvę. Toks vairavimas leidžia daryti išvadą, jog M. M. tyčia nuvažiavo iki aikštelės krašto, tam, jog turėtų vietos daryti automobilio slydimo manevrus. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis išvažiuoja į gatvę, slysdamas apsisuka ir sustoja skersai kelio priešpriešinėje eismo juostoje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokius automobilio slydimus šioje situacijoje galima atlikti tik tyčiniais veiksmais, akseleruojant greičio pedalą ir (ar) traukiant rankinio stabdžio svirtį bei sukant vairą, o ne kaip tvirtina apeliantas dėl blogų oro sąlygų ar vairavimo įgūdžių stokos. Vaizdo įraše fiksuotą pažeidimą patvirtina vyriausiojo policijos pareigūno D. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl chuliganiško vairavimo (b.l. 22), iš dalies šias aplinkybes atskleidžia ir M. M. pusės liudytojo A. V. parodymai, kuris būdamas keleiviu, taigi ir suprasdamas, kad automobilis vairuojamas chuliganiškai, įspėjo M. M. apie policijos pareigūnų ekipažą, dėl ko automobilis ir buvo sustabdytas. Tai patvirtina, jog M. M. savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui, savo ir su juo važiavusio keleivio sveikatai, prie sankryžos šalutiniame kelyje sustojusių policijos pareigūnų sveikatai. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išavada, jog tokie M. M. veiksmai buvo atlikti tyčia, t. y. jam suvokiant priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir norint taip veikti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai, kad pareiškėjo atlikti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, pažeidimas padarytas tyčia, todėl M. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo.
10. Apelianto tvirtinimas, jog jis abejoja, ar vaizdo įraše yra fiksuotas jo vairuojamas automobilis, vertintinas kaip pasirinktas gynybos būdas ir atmestinas kaip nepagrįstas. Pastebėtina, jog iš karto po pažeidimo padarymo, chuliganiško vairavimo aplinkybes aiškinosi įvykio vietoje esantys ir įvykį tiesiogiai stebėję policijos pareigūnai. Be to, dėl pažeidimo padarymo surašius administracinio nusižengimo protokolą, M. M. neneigė automobilio vairavimo fakto. Pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog jam kilo abejonės dėl filmuotos medžiagos, tačiau, ginčydamas nustatytas aplinkybes, savo argumentus grindė būtent aplinkymėis, kurios užfiksuotos tame tačiame vaizdo įraše, kuris neva liudija, jog jo vairuojamas automobilis slydo dėl susidariusių eismo sąlygų, o ne dėl tyčinės kaltės. Tokios aplinkybės nekelia abejonių, jog vaizdo įraše yra užfiksuotas M. M. vairuojamas automobilis ir liudija, jog apeliantas savo teisei priešingą elgesį bando pateisinti jo manymu mažiau pavojingu pažeidimu, numatytu ANK 420 straipsnio 1 dalyje, su kuo sutikti nėra pagrindo.
11. Apelianto akcentuojama aplinkybė, jog nesutampa policijos pareigūnų protokole fiksuotas padarytas pažeidimo laikas (21.10 val.) su aikštelėje fiksuoto automobilio vaizdo įrašo laiku (21.04 val.), dėl ko, anot M. M., apylinkės teismas įrašą nepagrįstai vertino kaip kaltę įrodantį įrodymą, nelaikytinas pakankamu pagrindu administracinio nusižengimo bylos nutraukimui ar veikos perkvalifikavimui nagrinėjamu atveju, o nusižengimo padarymo laikas minučių tikslumu šiuo atveju nėra reikšmingas. Pažymėtina, kad vaizdo įrašo laiko duomenys bei pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą ir fiksavusio nusižengimo padarymo laiką, laikrodžio duomenys (pagal kurį yra apsprendžiamas nusižengimo padarymo laikas) nėra sukonfigūruoti taip, kad minučių ar sekundžių tikslumu atitiktų vieni kitus, todėl remtis vien tik šiais argumentais ir jų pagrindu sutikti su apelianto dėstomomis aplinkybėmis bei jo skunde pateiktomis prielaidomis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
12. Įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. M. M. administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas bei jos terminas, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirtos nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.
13. Tačiau sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog M. M. į teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nepagrįstai buvo neįskaitas laikotarpis nuo 2018-06-05 iki 2018-10-04. Šiame kontekste pažymima, jog pagal ANK 682 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus asmuo <...>, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 str. 3 d. nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. Šio straipsnio nuostatos patvirtina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo tada, kai iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paimamas vairuotojo pažymėjimas.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-03-21 Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą dėl 2018-02-21 pažeidimo, priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. M. už pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje paskyrė 500 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių (b.l. 20). M. M. 2018-06-14 apskundus minėtą nutarimą, 2018-09-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismas priėmė nutartį, kuria 2018-03-21 Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018-10-03 (b.l. 26-27). 2018-10-23 išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą dėl 2018-02-21 pažeidimo buvo priimtas naujas skundžiamas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už KET 4, 9 p., pažeidimą, bei administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje M. M. paskirta 500 (penkių šimtų) eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui. Byloje esanti Vilniaus apskities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus pažyma (b.l. 46) bei Institucijos apygardos teismui pateiktas atsiliepimas patvirtina, jog M. M. 2018-06-05 18.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant automobilį ir jį sustabdžius, vadovaujantis 2018-03-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, kuris 2018-10-03 įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-09-10 nutarčiai dėl 2018-03-21 priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, bei administracinio nusižengimo bylos grąžinimo nagrinėjimui iš naujo, M. M. buvo sugrąžintas 2018-10-04. Taigi akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-10-04 M. M. neteko teisės vairuoti transporto priemones, duomenų apie tai, jog teisės aktų nustatyta tvarka jam būtų išduotas laikinas leidimas nėra. Taip pat nėra duomenų, kad termino, per kurį iš apelianto buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, skaičiavimas būtų buvęs sustabdytas ar kitaip pertrauktas iki 2018-09-10 nutarties įsiteisėjimo. Todėl Institucijos argumentas, jog M. M. šiuo laikotarpiu tokia teise naudojosi, nes neva minėto asmens atžvilgiu už tai, kad jis 2018-06-05 18.40 val., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, administracinė teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta, yra atmestina, ši aplinkybė termino skaičiavimui jokios įtakos nagrinėjamu atveju neturi. Atsižvelginat į tai, jog nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas priimdami procesinius sprendimus šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, skundžiama nutartis keičiama, o laikotarpis nuo 2018-06-05 iki 2018-10-04 įskaitytinas į 2018-10-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)paskirtą 18 (aštuoniolikos) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
15. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žemesnės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, nurodė, jog palikdamas nutarimą nepakeistą ir skundo netenkindamas priima procesinį sprendimą – nutarimą. Kadangi ANK 642 straipnio 4 dalis nustato, jog teismas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju priima nutartis, nagrinėjamu atveju ši klaida vertintina kaip rašymo apsirikimas ir ištaisytina apeliacinės instancijos teismo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. sausio 22 d. procesinio sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismas 2019 m. sausio 22 d. priėmė nutartį.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutartį pakeisti ir M. M. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018-10-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 18 (aštuoniolikos) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įskaityti laikotarpį nuo 2018-06-05 iki 2018-10-04.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.