Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Sigitui Gedvilui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-02-18 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistas 2010-02-12 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą A. B. už tai, kad (duomenys neskelbtini) 11-oji g. 17-2, Vilniuje, savavališkai, pažeisdamas kitus statinio sprendinius, prie statinio pristatė priestatą, kurio matmenys: plotas apie 3,30x4.30 m, aukštis 5,0 m (įvykdyti statybos darbai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 p. nuostatą); rekonstravo antrą aukštą, įrengiant papildomus langus, keičiamas statomo statinio fasadas, apšiltinant statinio dalį (įvykdyti statybos darbai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.9 p. 9.9.1, 9.9.3 bei 9.9.4 papunkčių nuostatas). Nurodyta, kad tokiais veiksmais pažeisti Statybos įstatymo 3 str. 2 s. 2 ir 3 punktai, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus 15.3 p. bei 29.1 p. 29.1.1 ir 29.1.2 papunkčiais. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 158¹ str. 5 d. Protokolas surašytas ir už tai, kad A. B., neturėdamas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype, šalia nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė ažūrinę - medinę iki 1,8 m aukščio ir apie 23 m ilgio tvorą bei malkinę, kurios matmenys 3,30 m x 3,50 m. Jiems statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniais„ 1 priedo bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 p. taikomi II grupės nesudėtingų statinių reikalavimai. Tuo yra pažeisti Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 2 punktai, statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 p. 12.4.2 ir 14.4.3 papunkčiai. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta 159² str. 1 d. (b. l. 12)

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyr. specialistas 2010-02-18 priėmė nutarimą už pažeidimo, numatyto LR 158¹ str. 5 d., padarymą skirti A. B. 1750 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto LR ATPK 159² str., padarymą skirti A. B. 7500 Lt baudą (b. l. 13).

A. B. padavė teismui skundą kuriame prašo panaikinti nutarimą. Taip pat prašo priteisti proceso išlaidas. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-18 priimtą nutarimą patraukti jį administracinėn atsakomybėn už (duomenys neskelbtini) 11-oje g. 17-2, Vilniuje vykdomą savavališką statybą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nutarimą panaikino ir grąžino bylą institucijai nagrinėti iš naujo. Iš naujo išnagrinėjus bylą, nutarimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotos praktikos. LVAT yra nurodęs, kad ATP protokole turi būti ne vien aprašyta pažeidimo esmė, bet turi būti nurodomas ir atsakomybę už pažeidimą nustatantis aktas, t. y. turi būti tiksli asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija. Nepaisant to kaltinimas 2010-02-12 protokole netiksliai kvalifikuotas. Neatsižvelgiant į painų ir nesuprantamą specialių žinių neturintiems asmenims reglamentavimą ir į tai, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, protokole nenurodyta, kokiais būtent veiksmais jis pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.9.1 p. (apšiltinamas bet kuris pastato fasadas), 9.9.3 p. (pakeičiamos išorės architektūros detalės į kitokias; įrengiamos naujos (šalinamos esamos) išorės architektūros detalės) bei 9.9.4 p. (išorinėje atitvaroje įrengiami nauji (pašalinami esami) fasado elementai, stoglangiai). Protokole tik nurodyta, kad rekonstruotas antras aukštas, įrengiant papildomus langus, keičiamas statinio fasadas, apšiltinant statinio dalį. Todėl neaišku, kokie būtent veiksmai atitinka nurodyto statybos reglamento konkrečiuose papunkčiuose nurodytus pažeidimus.

Jis kaltinamas ir tuo, kad, neturėdamas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype, šalia nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pastatė ažūrinę - medinę iki 1,80 m aukščio ir apie 23,0 m. ilgio tvorą bei malkinę, kurios matmenys 3,30 x 3,50 m. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. skelbia, kad statybos teisė realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita LR įstatymų nustatyta teise, yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2 lentele (inžineriniai pastatai), tvora, kurios aukštis yra iki 1,8, yra priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis minėto reglamento 1 lentele (pastatai), malkinė (pagalbinio ūkio paskirties pastatas – be gyvenamųjų patalpų), kurios plotas iki 80 m², o aukštis iki 5 m, priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams. Malkinė yra apie 2,5 aukščio, ir 11,55 m² ploto. Daro išvada, kad protokole yra pateikiama klaidinga kvalifikacija, nes tiek malkinė, tiek tvora yra priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.3.1 p. nurodoma, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose, neprivalomas statinio projektas. Tai reiškia, kad jis nepažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 p. reikalavimų.

Taip pat jam yra neaišku, kokia nuobauda paskirta skundžiamame nutarime. Skiriant nuobaudą už kelis pažeidimus, buvo atskirai įvertintas ir kvalifikuotas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodant, už kokį skirtina nuobauda, tačiau nebuvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda.

Teismo posėdyje A. B. ir jo atstovas skundą palaikė. Paaiškino dėl statybų laiko. Paaiškino, kad iš sodų bendrijos nuomojamoje žemėje pastatė malkinę ir tvorą. Už žemės nuomą moka sodų bendrijai, o kad reikia nuomos sutartį įregistruoti, jis nežinojo. Malkinę pastatė 2007 metais. Tvorą pastatė 2007 metais, kai tik gavo leidimą nuomotis žemę. Priestato jis nestatė. Jis jau nupirko namą su priestatu. Pirkimo sutartyje nebuvo parašyta, kad yra priestatas, tačiau prie sutarties esančiame projekte ir nuotraukose, kurias užfiksavo vertintojas, matosi, kad priestatas yra. Jis priestate vietoje buvusios medinės kolonos pastatė mūrinę, tačiau tik todėl, kad medinė visiškai sukiužo, pradėjo varvėti stogas. Mūrinę koloną pastatė apie 2007 metus. Antrą aukštą rekonstravo, kai gavo paskolą iš banko. Paskolą gavo 2004 metų pabaigoje, 2005 metų pradžioje pradėjo rekonstrukcijos darbus antrame aukšte, pakeitė santechniką, įstatė langus. Į namą gyventi įsikėlė 2006 m. Antro aukšto rekonstrukcijos darbus baigė 2007 metais. Kai įsikėlė gyventi, 2006 m. buvo labai šalta žiema, todėl 2007 metais iš karto pradėjo šiltinti fasadą. Fasadą tik apšiltino. Šiltinimo darbai nėra baigti, nes A. U. neleido, tai viską taip ir paliko. Kai kilo konfliktas dėl namo sienos 2008 metais, daugiau jokių statybos darbų jis nevykdė (2010-06-10 teismo posėdžio protokolas, 2010-07-08 teismo posėdžio protokolas).

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas teisme prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad nors projekte priestatas ir pažymėtas, tačiau teisiškai to priestato A. B. nenusipirko. Nebuvo nustatyta, kada A. B. įrengė antrą aukštą. Buvo tik nustatyta, kad įrengtas antras aukštas neatitinka rekonstrukcijos projekto, dėl to ir buvo konstatuotas pažeidimas. Nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kada konkrečiai A. B. atliko antro aukšto rekonstrukcijos darbus. Paaiškino, kad pirmos grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi antros grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Iš pateiktų planų matosi, kad aplinkui žemės sklypai nesuformuoti, nėra duomenų, kad sodų bendrija būtų žemės, kurią nuomoja A. B., savininkė. Tai reiškia, kad nuomojama žemė yra valstybės, ir A. B. turėjo gauti apskrities viršininko sutikimą. Paaiškino, kad priimdami nutarimą vadovavosi projektu, todėl eliminavo kaltinimą dėl priestato statybos, paliko kaltinimą dėl mūrinės kolonos priestate pastatymo.

Skundžiamas nutarimas naikinamas. Prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo netenkinamas.

A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už savavališkos statybos darbus - gyvenamojo namo dalies, pažeidžiant kitus statinio statybos sprendinius, tvoros ir malkinės, neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Jam inkriminuotas LR ATPK 158¹ str. 5 d. ir 159² str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymas.

Byla dėl A. B. (duomenys neskelbtini) 11-oji g. 17-2, Vilniuje, vykdytų savavališkų statybų jau buvo nagrinėjama teisme, tačiau dėl nustatytų esminių protokolo trūkumų byla buvo grąžinta protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1579-426/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-3026/2010, pasisakydamas dėl esminių protokolo trūkumų, nurodė, kad ATP protokole taip pat nenurodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, pažeidžiant ATPK 260 str. nurodytus ATP protokolo turinio reikalavimus (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1579-426/2009, b. l. 63-66). Tačiau surašant ATP protokolą 2010-02-12 į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-15 nutartyje Nr. N575-3026/2010 nurodytus ATP protokolo turinio trūkumus atsižvelgta nebuvo, nes pažeidimo padarymo laikas vėl nenurodytas. Įrodymai dėl pažeidimo padarymo laiko surinkti nagrinėjant bylą teisme.

Pažeidimo padarymo laikas yra vienas iš pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementų. Nustatyti pažeidimo padarymo laiką taip pat yra labai svarbu, sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos vykdymo klausimus. Pagal LR ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. A. B. inkriminuojama veika yra trunkamojo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas LR ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09).

Bylos procesiniuose dokumentuose nurodoma apie baigtus statybos darbus: savavališkos statybos akte, ATP protokole ir nutarime konstatuota, kad A. B. pastatė malkinę ir tvorą, pastatė plytų mūro koloną, rekonstravo antrą aukštą, įrengiant papildomus langus, keitė statinio fasadą, apšiltinant statinio dalį. Teisme nutarimą priėmusios institucijos atstovas taip pat neteigė, kad statybos darbai buvo vykdomi iki kol pareigūnai nustatė pažeidimus. Nutarimą priėmusios institucijos atstovas teisme paaiškino, kad nebuvo aiškinamasi, kada A. B. atliko tuos savavališkos statybos darbus, kuriais yra kaltinamas. Tai tik patvirtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, nebuvo aiškinamasi dėl pažeidimo padarymo laiko ir dėl to nebuvo renkami tai patvirtinantys įrodymai.

Tuo tarpu A. B. paaiškinimus dėl statybų laiko iš esmės patvirtino teisme liudytoja apklausta namo bendrasavininkė A. U. –K. Liudytoja parodė, kad tvorą ir malkinę A. B. pastatė 2007 metais. Kada pastatė koloną, liudytoja tiksliai neatsiminė, parodė, kad gal prieš metus, ar porą metų, o gal 2008 metais. Parodė, kad A. B. pradėjo šildyti fasadą prieš porą metų, paskui fasadinėje dalyje iškirto vietą langui, papildomai įrengė trečią aukštą ir pasidarė palėpę. Visa tai A. B. atliko gal prieš tris metus, o gal 2008 metais.

Tiek A. B., tiek liudytoja A. U. –K. parodė, kad jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Dėl to teismui nėra pagrindo abejoti, kad, duodama parodymus dėl A. B. statybos darbų laiko, liudytoja būtų suinteresuota jam padėti išvengti atsakomybės. Liudytojos parodymai iš dalies pasitvirtina ir rašytiniais objektyviais įrodymais – tai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnijos 2008-12-03 raštas Nr. A6-9809(2.4-SEN-18), kuriame seniūnija informuoja Verkių policijos nuovados viršininką, kad A.ir J.B.be detaliojo plano parengimo ir raštiško 53 ir 55 sklypų savininkų pritarimo įrengė tvorą, be statybos leidimo pastatė malkinę (b. l. 73).

A. B. teismui pateikė 2004-07-02 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 04/07-01:10 (b. l. 133-136). Joje užfiksuota faktinė situacija, buvusi 2004-07-01. Pats A. B. teisme aiškino, kad statybos darbus vykdė 2006-2007 metais. Šis įrodymas svarbus tik tiek, kad šioje ataskaitoje jau užfiksuotas prie namo esantis priestatas, kurio savavališku pastatymu kaltinimas A. B.buvo pareikštas ATP protokole. Teisme nutarimą priėmusios institucijos atstovas paaiškino, kad priimdamas nutarimą rėmėsi rekonstrukcijos projektu, todėl eliminavimo kaltinimą dėl priestato statybos, A. B. atsakomybėn patraukė tik už mūrinės kolonos priestate pastatymą.

Remdamasis tokiais byloje ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad statybos darbai baigti daugiau kaip prieš šešis mėnesius iki buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, o tai reiškia, kad surašant protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą, LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytas terminas nuobaudai skirti buvo jau pasibaigęs. Dėl tokių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima ir turi būti nutraukiama, nes bylos teisena buvo pradėta pasibaigus LR ATPK 35 str. numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams. Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 str.,

nutarė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-02-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. /101/-11.12-104 panaikinti ir bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.

Netenkinti A. B. prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.