Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Sigitui Gedvilui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Juozui Matoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau Departamentas) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugsėjo 17 d. A. B. surašė ATP protokolą už tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai pažeidžiant kitus statinio projekto sprendinius, pastatytas priestatas, kurio matmenys apie 3,3 x 4,3 m bei 5,0 m aukščio; rekonstruotas antras aukštas, įrengti papildomi langai, laiptai iš antro aukšto į palėpę, kurios bendras plotas apie 30,0 kv. m, keičiamas statinio fasadas; pastatyta ažūrinė - medinė iki 1,8 m aukščio 23 m ilgio tvora bei malkinė, kurios matmenys 3,3 x 3,5 m. Tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1-3 p., statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus 15.3 p., statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo reikalavimus (b. l. 15). 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. (101)11.12-104 už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 158¹ str. 5 d. ir 159² str. 1 d., padarymą A. B. skirta 7 500 Lt bauda (b. 1. 14).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą.

Skunde (b. l. 2-4) paaiškino, kad su žmona J. B. 2002 m. gruodžio 31 d. iš dabartinio bendraturčio J. A. K. nusipirko 26/100 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo ir kitų statinių bei 461/1199 dalis žemės sklypo. Pardavėjas jiems paaiškino, kad namas nebaigtas statyti ir kad gali jį pabaigti. Jis paaiškino, kad gali įsirengti antrą aukštą ir palėpę. Pardavėjas nedavė statinio projekto ir žodžiu paaiškino, kokius darbus jie gali atlikti. Praėjus beveik 7 metams po namo dalies pirkimo, t. y. 2009 m. pavasarį, pradėjo namą tvarkyti. Apšiltino sienas ir pradėjo įrenginėti antrą aukštą, nes toks buvo ir pirkimo tikslas. Pardavėjas užtikrino, kad visus minėtus darbus gali daryti. Teigia, kad turi mažametį vaiką, todėl užtverė tvorą, kad vaikas neišbėgtų į gatvę. Visi jų atlikti darbai atitinka teisėtų lūkesčių ir protingumo principus.

Tvirtina, kad namo dalies pirkimo pardavimo metu 2002 m. pardavėjas paaiškino, kad prie namo jis padarė pamatus žiemos sodui. Minimi nutarime pamatai pirkimo metu jau buvo. Juos iki 2002 m. gruodžio 31 d. padarė ar pastatė pardavėjas. Pirkimo metu padarytos nuotraukos įrodo, kad minimi pamatai buvo. Tie pamatai ir dabar yra nepaliesti.

Akcentuoja, kad darbus atliko dėl būtinojo reikalingumo. Į gyvenamąjį persikraustė gyventi 2008 m. rudenį. Namas buvo šaltas, be stogo, antrame aukšte buvo langų ertmės be langų, todėl buvo būtina namą sutvarkyti taip, kad būtų jame galima gyventi, kad nesušaltų žiemą. Jokios žalos niekam nepadarė, o tik įgyvendino savo ir savo šeimos teises gyventi žmoniškai.

Teismo posėdyje A. B. ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 158¹ str. 5 d. nustatyta, kad statinio statyba mieste ar saugomoje teritorijoje pažeidžiant kitus, negu nurodyti šio straipsnio pirmojoje dalyje, statinio projekto sprendinius, užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 3 000 Lt. Pagal ATPK 159² str. 1 d. nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt.

A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtus ATPK straipsnius už tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai pažeidžiant kitus statinio projekto sprendinius, pastatytas priestatas, kurio matmenys apie 3,3 x 4,3 m bei 5,0 m aukščio; rekonstruotas antras aukštas, įrengti papildomi langai, laiptai iš antro aukšto į palėpę, kurios bendras plotas apie 30 kv. m, keičiamas statinio fasadas; pastatyta ažūrinė - medinė iki 1,8 m aukščio 23 m ilgio tvora bei malkinė, kurios matmenys 3,3 x 3,5 m.

ATP protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama ATP byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas ATP protokole. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai: protokole būtina nurodyti pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad ATP protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš ATP protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 str. 1 d. reikalauja ATP protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti ATP sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai ATP protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N16-1673/2007).

Iš ATPK 158¹ str. 5 d. ir ATPK 159² str. 1 d. nuostatų matyti, kad juose įtvirtintos blanketinės normos, todėl tinkamai kvalifikuojant šiuose straipsniuose nurodytus pažeidimus, būtina tiksliai nurodyti, kokių statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra pažeistos konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais ar neveikimu.

Tiek ATP protokole, tiek nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 1 d., statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus 15.3 p. ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo reikalavimus.

Statybos įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal šio straipsnio 2 d. ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus 15.3 p. įtvirtinta, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas turi pateikti savivaldybės merui arba administracijos subjektui statinio bendraturčių sutikimą. Pareiškėjui, kaip jau minėta, taip pat buvo inkriminuotas statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo pažeidimas, tačiau nei ATP protokole nedetalizuota, kokias konkrečiai šio priedo normas A. B. pažeidė. Taigi, vertintina, kad toks pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų. Kaip jau minėta, ATP byla nagrinėjama tik ATP protokole suformuotų kaltinimų (tiek pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme) apimtyje. Konkretus kaltinimas nagrinėtinu atveju suformuluotas nebuvo, to pasekoje nepagrįstai buvo susiaurintos A. B. galimybės tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus, taip pat teismo galimybės įvertinti skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 33 str. 1 d. numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Pagal to paties straipsnio 2 d. jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. B. administracinė atsakomybė buvo taikyta pagal ATPK 158¹ str. 5 d. ir ATPK 159² str. 1 d. nuostatas, tačiau administracinė nuobauda nebuvo paskirta už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai (skirta tik galutinė 7 500 Lt bauda), tuo pažeidžiant ATPK 33 str. reikalavimus.

Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas Departamento nutarimas naikintinas, pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti institucijoje.

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (101)-11.12-104, kuriuo A. B. skirta 7 500 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti pažeidimo bylą institucijai tirti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.