- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2YT-419-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01201-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas (pirm.)
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas, J. N.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. B. sutuoktinis R. J. B., miręs (duomenys neskelbtini), kaip M. B. pirmos eilės įpėdinis priėmė palikimą po jos mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis R. J. B. Jie kartu su sutuoktiniu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, jog jos sutuoktinis po savo mamos M. B. mirties nebuvo pateikęs pareiškimo notarei dėl jos palikimo priėmimo. Pareiškime nurodoma, kad po savo mamos mirties pareiškėjos sutuoktinis R. J. B. priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, darė einamąjį remontą. Kitų įpėdinių M. B. neturėjo.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė G. B. pareiškė ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašo pripažinti negaliojančiu 2004 m. balandžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2472 ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. sutuoktinis R. J. B., miręs (duomenys neskelbtini), kaip M. B. pirmos eilės įpėdinis priėmė palikimą po jos mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po savo mamos M. B. mirties ieškovės sutuoktinis R. J. B. priėmė mamos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, darė einamąjį remontą. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė sužinojo, kad notarė J. N. 2004 m. balandžio 2 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tapo M. B. turto įpėdinė ir paveldėjo 0,22 Lt neišmokėtos pensijos. Ieškovė apie tai sužinojo tik tada, kai šioje byloje teismas gavo Lietuvos notarų rūmų pranešimą. Ieškovės sutuoktiniui iki pat jo mirties nebuvo žinoma, kad valstybei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jo mamos palikimą, nes visą laiką jis rūpinosi mamos turtu kaip savo, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išduotas teisėtai, nes tuo metu M. B. įpėdiniai palikimo nepriėmė, o Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įvykdė visas būtinas procedūras. Dėl to paveldėjimo teisės liudijimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog ieškovės sutuoktinis priėmė savo mamos M. B. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Atsakovė taip pat nurodė, kad remdamasi šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teismų praktika, neprieštarauja, jog ieškinys būtų patenkintas.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė M. S. ieškinį palaikė ir jame nurodytais motyvais prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, formaliai turi būti išspręstas ir valstybei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu klausimas. Restitucijos taikyti neprašo, į valstybės paveldėtas lėšas ieškovė nepretenduoja.
6. Nors bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 7 dalimi, byla išnagrinėta ypatingąja teisena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė G. B. buvo sudariusi santuoką su R. J. B.. Ieškovės sutuoktinis R. J. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš bylos duomenų matyti, kad po R. J. B. mirties jo paveldėjimo byla nėra užvesta, ieškovė siekia paveldėti savo mirusio sutuoktinio turtą. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinio R. J. B. mama M. B.. Gyventojų registro duomenimis, M. B. mirė būdama našle, R. J. B. buvo vienintelis jos vaikas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės sutuoktinis po savo mamos M. B. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2004 m. balandžio 2 d. Kretingos rajono notarų biuro notarei J. N. buvo pateiktas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas apie palikimo priėmimą, 2004 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2472, pagal kurį buvo paveldėta M. B. neišmokėta 0,22 Lt dydžio pensijos suma. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. B. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
8. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė reiškia du reikalavimus, t. y. pripažinti negaliojančiu 2004 m. balandžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2472 ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės sutuoktinis R. J. B., kaip M. B. pirmos eilės įpėdinis, priėmė palikimą po jos mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo pripažinimo negaliojančiu gali būti tinkamas išnagrinėtas tik nustačius, ar ieškovės sutuoktinis buvo priėmęs savo mamos palikimą, pirmiausia spręstinas klausimas, ar ieškovės sutuoktinis priėmė M. B. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
10. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
11. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovės teiktų paaiškinimų matyti, kad po M. B. mirties, jos sūnus R. J. B. gyveno M. B. vardu registruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten jis kartu su ieškove gyveno iki pat savo mirties. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių šias ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais. Byloje taip pat yra pateikti mokėjimo kvitai, patvirtinantys apmokėjimą už suvartotą elektros energiją. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad šiais mokėjimo kvitais buvo atsiskaityta už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją. Byloje taip pat yra pateikta UAB „Ignitis“ priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., iš kurios matyti, jog laikotarpio pradžiai skolos už tiektą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo. Nors pateikti duomenys tiesiogiai nepatvirtina, kad už elektros tiekimą buvo mokama ir ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, tačiau byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po mamos M. B. mirties (duomenys neskelbtini), jos pirmos eilės įpėdinis R. J. B. ir toliau gyveno jai priklausančiame bute, juo rūpinosi, išlaikė, t. y. elgėsi kaip turto savininkas. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo ir neprieštaravo, jog ieškinys būtų patenkintas.
12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės sutuoktinis R. J. B., būdamas M. B. pirmos eilės įpėdinis, priėmė po M. B. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu
13. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiu 2004 m. balandžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2472.
14. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
16. Ieškovė byloje įrodė, kad jos sutuoktinis R. J. B., būdamas M. B. pirmos eilės įpėdinis, priėmė po M. B. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl atlikęs šiuos veiksmus, jis tapo paveldimo turto savininku. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sutuoktinis R. J. B. ar pati ieškovė iki šios bylos iškėlimo būtų žinoję apie 2004 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, juolab, kad pagal šį liudijimą buvo paveldėta tik M. B. neišmokėta 0,22 Lt dydžio pensijos suma. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė yra praleidusi CK 5.8 straipsnyje nustatytą terminą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui ginčyti. Atsakovė šio ieškovės ieškinio reikalavimo iš esmės neginčija ir neprieštarauja, jog ieškinys būtų patenkintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. B. pirmos eilės įpėdiniui R. J. B. pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmus palikimą, nebuvo pagrindo paveldimam turtui pereiti valstybei ir atitinkamai išduoti valstybei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu taip pat tenkinamas (CK 5.8 straipsnis).
17. Įvertinus pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą valstybės paveldėto turto pobūdį ir vertę (0,22 Lt), ieškovei neprašant taikyti restitucijos, pripažinus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu, restitucija netaikytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono notarų biuro notarės J. N. 2004 m. balandžio 2 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 2472.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.