Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-924-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: e2A-924-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: V. U.
Ieškovas: D. K.

Kategorijos

2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-924-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02145-2022-3

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. U. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. K. ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo V. U. 5 000 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė tokiomis aplinkybėmis:

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. ji įsigijo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), už 4 000 Eur sumą. 2021 m. spalio 2 d. automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovės gyvenimo draugas T. P. pagal teikiamų paslaugų iškabą, adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi į atsakovą, prašydamas į nurodytą automobilį įmontuoti suskystintų naftos dujų (toliau – ir SND) sistemą. 2021 m. spalio 14 d. atsakovas į ieškovei priklausantį automobilį sumontavo SND įrangą ir išdavė pažymą – liudijimą Nr. 42P-2495 apie minėtos įrangos įrengimą, jį buvo būtina pateikti VĮ „Regitra“. Už SND įrangos įrengimą ieškovė atsakovui sumokėjo 1 000 Eur grynaisiais pinigais. 2021 m. spalio 25 d. ginčo automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, jos metu nustatyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas.

1.2. 2022 m. kovo mėnesio pradžioje ieškovė kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad automobilio salone jaučiamas dujų kvapas. Automobilis visai dienai buvo paliktas atsakovui, tos pačios dienos vakare ieškovei automobilis buvo grąžintas nurodant, kad dujų kvapas buvo jaučiamas dėl netinkamai sureguliuotos dujų įrangos. 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje buvo aiškiai jaučiamas dujų nuotėkis, todėl automobilis vėl buvo pristatytas atsakovui, jis automobilio dujų įrangą valė ir pakartotinai reguliavo, tačiau automobilis ir po atlikto remonto neveikė tinkamai, nes automobilio variklio darbas buvo pakitęs, variklis vis užgesdavo. Atsakovas tvirtino, kad automobilio variklio darbas nuo dujų įrangos nepriklauso. 2022 m. gegužės 8 d. automobilio variklio darbas trūkinėjo ir buvo jaučiamas stiprus dujų kvapas. Apie šį gedimą atsakovas taip pat buvo informuotas, todėl jis vėl atliko dujų rangos reguliavimo darbus. Atsakovas kiekvienos apžiūros metu atsukdavo dujų sistemos žarnas, į jas pripurkšdavo kažkokio skysčio. T. P. atsakovo ne kartą klausė, kodėl po automobilio apačia einanti žarna yra laisva ir nėra įvilkta į tam skirtą gofruotą vamzdį, tačiau atsakovas nuosekliai tvirtino, kad taip turi būti ir savo darbe jokių trūkumų neįžvelgė.

1.3. 2022 m. gegužės 28 d., apie 3 val. 32 min., (duomenys neskelbtini), automobilis užsidegė ir buvo visiškai sugadintas. 2022 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas pažymoje apie kilusį gaisrą Nr. 9.4‑3‑1745 konstatavo, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – automobilio dujų įrangos gedimas. Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovei padarytos žalos.

1.4. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl dujų įrangos montavimo automobilyje, jos pagrindu ieškovė perdavė atsakovui ginčo automobilį, o atsakovas įsipareigojo į jį sumontuoti dujų įrangą. Susitarimo pagrindu atsakovas užsakė reikalingą dujų įrangą ir atliko dujų įrangos montavimo darbus, o atlikęs ieškovės užsakytus darbus, automobilį su atliktų darbų rezultatu grąžino ieškovei ir išdavė pažymą, kuri patvirtina darbų atlikimą. Taigi tarp šalių faktiškai susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Atsakovo paslaugos buvo suteiktos nekokybiškos ir lėmė žalos atsiradimą.

1.5. Atsakovas į automobilį BMW X5 įdiegė dujų įrangą, kurią buvo būtina nuolat reguliuoti, todėl minėtas automobilis atsakovo ne kartą buvo tvarkomas ir remontuojamas. Tačiau dėl atsakovo netinkamai suteiktos paslaugos, dujos ir toliau būdavo jaučiamos automobilio salone, todėl atsakovas vykdydavo pakartotinius patikrinimus. Ieškovės manymu, atsakovas, montuodamas dujų įrangą, padarė esminę klaidą, dėl kurios automobilis užsidegė. Kol gaisrininkai automobilį užgesino, iš jo nieko neliko, todėl šią dieną automobilis yra praradęs ne tik savo vertę, tačiau jo remontas ekonomiškai nenaudingas, kadangi jis gali būti realizuojamas tik kaip metalo laužas. Atsakovas, veikdamas kaip verslininkas, kuriam keliami aukštesni atidumo reikalavimai, matydamas, jog tas pats automobilis nuolat pristatomas į jo dirbtuves dėl dujų nuotėkio, turėjo imtis būtinų priemonių ir sustabdyti automobilio eksploataciją tam, kad galėtų atidžiai peržiūrėtų dujų įrangos prijungimą ir atrastų realią priežastį, dėl kurios vis fiksuojamas dujų nuotėkis. Atsakovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo veiksmai, netinkamai sumontuojant ir pajungiant dujų įrangą bei negebant pašalinti problemos, dėl kurios buvo jaučiamas dujų nuotėkis, pripažintini neteisėtais veiksmais, kurie tapo automobilio sudegimo priežastimi. Kaltė šiuo atveju yra preziumuojama. Ieškovės vertinimu, atsakovas nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek turėjo būti tokia veikla užsiimantis verslo subjektas. Atsakovas netinkamai nustatė dujų nuotėkio priežastį ir neatliko būtinų veiksmų gedimui pašalinti ir apie tai neinformavo ieškovės.

1.6. Automobilis BMW X5 buvo įsigytas 2021 m. rugsėjo 30 d., todėl eksploatuotas ganėtinai trumpą laiką, be to, dujų įrangos sumontavimas ieškovei kainavo 1 000 Eur. Remiantis (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022 m. birželio 16 d. išduota pažyma matyti, kad išdegė degios dalys automobilio variklio skyriuje, automobilio salonas, priekinės padangos, išdužo automobilio stiklai, sudegė degios automobilio išorės detalės iki galinių automobilio sparnų. Ieškovės vertinimu, automobilis gaisro metu suniokotas nepataisomai, todėl ji negali naudotis įsigyta transporto priemone. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis – automobilio dujų įrangos gedimas. Automobilis iki dujų įrangos sumontavimo buvo techniškai tvarkingas, tai patvirtina ir automobilio techninė apžiūra. Pagal gaisro lokacijos vietą pirmiausia gaisras kilo variklio skyriuje, kuriame yra pagrindinės dujų įrangos dalys, o tai atitinka ir (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nustatytą gaisro priežastį. Taigi, jei automobilyje dujų įranga būtų buvusi tinkamai sumontuota ir nebūtų buvę jaučiamas dujų kvapas, neabejotinai gaisras nebūtų kilęs. Netinkamai sumontuota jų įranga tapo automobilio gaisro priežastimi.

1.7. Ieškovė ieškinio sumą apibrėžė kaip patirtus nuostolius dėl automobilio netekimo – 4 000 Eur ir 1 000 Eur išlaidas, patirtas dėl dujų įrangos sumontavimo. Jei atsakovas būtų savo sutartinius įsipareigojimus įvykdęs tinkamai, ieškovė galėtų naudotis ne tik transporto priemone, bet ir dujų sistema.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. sprendimu priteisė iš atsakovo V. U. ieškovei D. K. 4 980 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 2 918,39 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš V. U. valstybei 46,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo sprendimo motyvai:

2.1. Teismas nustatė, kad po to, kai atsakovas sumontavo suskystintų naftos dujų įrangą į ieškovės automobilį, automobilyje buvo jaučiamas dujų kvapas, paskutinį kartą automobilis vėl buvo pristatytas atsakovui 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje, kai buvo aiškiai jaučiamas dujų nuotėkis. Atsakovas dujų įrangą valė ir pakartotinai reguliavo, tačiau automobilis ir po atlikto remonto neveikė tinkamai, nes automobilio variklio darbas buvo pakitęs, buvo jaučiamas stiprus dujų kvapas. Taigi apie šį gedimą atsakovas buvo informuotas, dėl to ir atliko dujų rangos reguliavimo darbus. 2022 m. gegužės 28 d., apie 3 val. 32 min., (duomenys neskelbtini), automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užsidegė ir buvo visiškai sugadintas. (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, atlikę gaisro tyrimą, padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – automobilio dujų įrangos gedimas. Teismo eksperto A. Č. 2023 m. gegužės 14 d. konsultacinėje išvadoje Nr. EA/2023-9 nurodyta, jog gaisro kilimo vieta (gaisro židinys) yra automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje. Gaisras kilo dėl automobilio kuro sistemos (dujų įrangos) gedimo. Gaisro kilimui įtakos galėjo turėti sutrikęs reduktoriaus šildymas arba suskystintų naftos dujų (SND) sistemos nehermetiškumas.

2.2. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima padaryti kategoriškos išvados dėl automobilio gaisro priežasties nustatymo, nes automobilyje kilęs gaisras buvo gerokai pažengęs ir viskas labai išdegė, specialisto išvados įrodomoji reikšmė tampa itin reikšminga, ypač kai tokio pobūdžio klausimų sprendimas yra susijęs su specialių žinių tam tikroje srityje panaudojimu ir su tam tikros kompetencijos turėjimu. Šiuo atveju tyrimą atliko teismo ekspertas, turintis (duomenys neskelbtini) laipsnį, (duomenys neskelbtini) laipsnį, įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją ir turintis 15 metų gaisrų tyrimo eksperto stažą, todėl abejoti eksperto išvados teisingumu ir jo kompetencija nustatyti gaisrų kilimo priežastį nėra pagrindo. Pateikta specialisto išvada patvirtina, kad buvo įvertinti visi byloje surinkti duomenys, rezultatai palyginti tarpusavyje. Specialisto išvadoje pateiktos išvados yra aiškios, prieštaravimų nenustatyta. Teismas vertino, kad nėra jokio pagrindo nesivadovauti pateiktos specialisto išvados duomenimis ir išvadomis, todėl padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis buvo dujų sistemos įrangos gedimas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodyta gaisro kilimo priežastimi, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad gaisras automobilyje kilo ne dėl dujų įrangos sistemos gedimo, neprašė skirti byloje ekspertizės ir neteikė papildomų įrodymų dėl transporto priemonėje kilusio gaisro priežasčių nustatymo.

2.3. Teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad automobilio gaisro kilimo priežastis buvo dujų sistemos įrangos gedimas – sutrikęs reduktoriaus šildymas arba suskystintų naftos dujų (SND) sistemos nehermetiškumas. Kadangi iš ieškovės paaiškinimų ir byloje apklaustų liudytojų matyti, jog dujų kvapas automobilyje buvo jaučiamas nuolat po suskystintų naftos dujų sistemos sumontavimo, teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai sumontavo dujų įrangą automobilyje, nes sumontuota įranga lėmė gaisro kilimo priežastį – sutrikusį reduktoriaus šildymą arba suskystintų naftos dujų (SND) sistemos nehermetiškumą, o kaip paaiškino teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas, nehermetiškumas arba reduktoriaus gedimas gali atsirasti dėl netinkamo dujų įmontavimo, tai yra, jeigu netinkamai sujungimo vietos užveržtos, tai galimas dujų nutekėjimas pro tas vietas. Jokių kitų objektyvių duomenų, kad gaisras automobilyje kilo ne dėl dujų įrangos sistemos gedimo ar kad gaisro kilimo priežastis buvo kita, byloje nepateikta.

2.4. Teismo vertinimu, tarp šalių dėl dujų įrangos montavimo ieškovei priklausančiame automobilyje BMW X5 susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Nustatyta, kad atsakovas dujų įrangos veikimą turėjo koreguoti kelis kartus, atlikti remonto darbus. Dėl to vertinta, kad jo atlikti dujų įrangos montavimo darbai buvo nekokybiški, su trūkumais. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas, kuris nurodė, kad nehermetiškumas arba reduktoriaus gedimas gali atsirasti dėl netinkamo dujų įmontavimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, montuodamas dujų įrangą, padarė klaidą, dėl kurios sumontuota dujų įrangos sistema tapo nehermetiška, atsirado dujų nuotėkis ir pradėjo kauptis dujos, dėl to 2023 m. gegužės 28 d. automobilis užsidegė.

2.5. Teismas vertino, kad atsakovo akcentuojama aplinkybė, jog po dujų sistemos sumontavimo automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir nebuvo nustatyti jokie automobilio dujų sistemos trūkumai, nepaneigia atsakovo prievolės atlyginti padarytą žalą dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo. Privalomoji automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2021 m. spalio 25 d., t. y. iš karto po dujų įrangos sumontavimo, tačiau pažymėta, kad byloje nustatyta, jog automobilio trūkumai, susiję su netinkamai sumontuota dujų įranga, paaiškėjo tik po automobilio perdavimo ieškovei ir jį eksploatuojant, todėl nenustatyta pagrindo nuspręsti, jog ieškovė, būdama vartotoja ir neturėdama specialių žinių, juos galėjo nustatyti išorinės transporto priemonės apžiūros metu po dujų įrangos sumontavimo.

2.6. Atsakovo veiksmai, netinkamai sumontuojant ir pajungiant dujų įrangą bei negebant pašalinti problemos, dėl kurios buvo jaučiamas dujų nuotėkis, pripažintini neteisėtais veiksmais, kurie tapo automobilio sudegimo priežastimi. Nustačius neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltė yra preziumuojama. Vertinta, kad atsakovas nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek turėjo būti tokia veikla užsiimantis verslo subjektas. Atsakovas netinkamai nustatė dujų nuotėkio priežastį ir neatliko būtinų veiksmų gedimui pašalinti ir apie tai neinformavo ieškovės. Byloje nustačius, kad ieškovės automobilis užsidegė ir nepataisomai sudegė dėl automobilio kuro sistemos (dujų įrangos) gedimo, kurį lėmė netinkamas dujų įrangos sumontavimas, dėl to atsirado sistemos nehermetiškumas, susidarė dujų nuotėkis, nenustatyta abejonių dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Pažymėta, kad atsakovės valdytas automobilis buvo techniškai tvarkingas, nes jam buvo atlikta ir galiojo valstybinė techninė apžiūra; automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu.

2.7. Nustatyta, kad ieškovė ėmėsi priemonių, pajutusi dujų kvapą automobilyje ne kartą kreipėsi būtent į atsakovą, kad jis nustatytų jo sumontuotos įrangos gedimą ir pašalintų priežastį. Pažymėta, kad gedimai automobilio kuro sistemoje nėra išoriniai ir akivaizdūs, neturint specialių techninių žinių nėra galimybės nustatyti, kodėl automobilyje jaučiamas dujų kvapas, ir identifikuoti dujų nuotėkio šaltinį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė laikėsi reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai ir jos veiksmai neturėjo įtakos žalos atsiradimui.

2.8. Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą ir liudytojų parodymus, nusprendė, kad ieškovės prašoma atlyginti žalos suma už automobilį yra pagrįsta. Teismas įvertino tai, kad automobilis iki įvykio eksploatuotas trumpą laiką, jo eksploatavimo metu nebuvo jokių eismo įvykių, jokie kiti remonto darbai (išskyrus kuriuos atsakovas atliko įmontuotai dujų įrangai) automobiliui nebuvo atliekami. Teismas atsižvelgė į pateiktą vertinimo ataskaitą, joje automobilio BMW X5 rinkos vertė 2022 m. gegužės 29 d. buvo 4 900 Eur, ir vertino, kad ieškovė patyrė 4 614 Eur nuostolį, sudegus 4 900 Eur vertės automobiliui ir iš šios sumos atėmus likutinę jo vertę t. y. 286 Eur sumą. Teismo įsitikinimu, labiau tikėtina, kad ieškovė už automobilį sumokėjo 4 000 Eur sumą, kaip nurodo pati ieškovė ir liudytojas T. P., pagal pateiktą automobilio vertinimo ataskaitą, tokia kaina atitinka tuo metu analogiškų automobilių kainas rinkoje. Be to, liudytojas T. B. negalėjo tiksliai pasakyti, kokią iš tikrųjų kainą už automobilį jam sumokėjo T. P.. Kaip nurodė ieškovė, jai nežinomos priežastys, dėl kurių automobilio kaina sutartyje nurodyta mažesnė, pasirašant sutartį, net nekreipė dėmesio į nurodytą kainą. Pažymėta, kad ieškovė nepateikė jokių patvirtinančių duomenų, kad už sumontuotą dujų įrangą sumokėjo 1 000 Eur, tačiau iš atsakovo pateikto 2021 m. spalio 14 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 0400936 matyti, kad atsakovui už dujų įrangos montavimą buvo sumokėta 980 Eur, todėl teismas vertino, kad už sumontuotą dujų įrangą ieškovei priteistina 980 Eur suma. Padaryta išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 4 980 Eur žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu atsakovas V. U. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; arba prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės, arba ieškovei iš apelianto priteisiamą žalos atlyginimą sumažinti. Taip pat prašo perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad ji transporto priemonę BMW X5 įsigijo už 4 000 Eur, tačiau transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovė transporto priemonę įsigijo už 1 000 Eur. Transporto priemonę ieškovei pardavęs liudytojas nurodė, kad tiksliai neprisimena, už kiek pardavė ieškovei automobilį, tačiau nurodė, jog, jei suma buvo įrašyta pirkimo dokumentuose, tiek turbūt ieškovė ir sumokėjo. Be to, ieškovė į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos išvadą, pagal ją transporto priemonės kaina – 3 793 Eur be PVM, taip pat 2023 m. balandžio 21 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 23-013/T, joje nurodyta dar didesnė transporto priemonės vertė, t. y. 4 900 Eur. Apeliantas pažymi, kad ieškovei transporto priemonę pardavęs asmuo nėra PVM mokėtojas. Ieškovės transporto priemonė labai sena – 2003 m. laidos arba 20 m. senumo, vertinant tokio amžiaus transporto priemonę būtina atsižvelgti į individualias daikto savybes. Kadangi transporto priemonė sudegė, jokia vertintojo išvada neturi prasmės, nes jos objektyviai neįmanoma įvertinti. Kritiškai vertintina aplinkybė, kad ieškinio pateikimo dieną transporto priemonės kaina buvo mažesnė nei vėliau ją įvertino vertintojas.

3.2. Atsakovo vertinimu, nustatant transporto priemonės kainą, būtina vadovautis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip esminiu rašytiniu įrodymu, nurodančiu tikrąją transporto priemonės kainą – ji yra 1 000 Eur. Kitų įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, kad už automobilį buvo sumokėta didesnė suma, byloje nepateikta. Vien tik ieškovės ir liudytojo paaiškinimų, nepagrįstų kitais dokumentais, nepakanka paneigti rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, kurių teisingumą patvirtino pati ieškovė savo parašu. Rašytinio įrodymo galia didesnė nei paaiškinimų.

Atsiliepimas

3.3. Atsakovo vertinimu, jei ieškovė teigia, kad ji už 20 m. senumo automobilį mokėjo daugiau, nei pati patvirtino pirkimo–pardavimo sutartyje, tokiu atveju matyti nusikalstamos veikos, t. y. dokumentų klastojimo, požymių bendrininkaujant, dėl to būtina pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ieškovė meluoja, kad už transporto priemonę mokėjo 4 000 Eur, jai turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pasekmės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; jei ieškovė sako tiesą, teismas turėtų atsisakyti ginti ieškovės teisę, nes ji savo teisę kildina iš neteisės (dokumentų klastojimo).

3.4. Atsakovo vertinimu, teismas atsakovo kaltę nustatė vienus įrodymus išskirdamas iš kitų ir prioritetą suteikė eksperto A. Č. konsultacinei išvadai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad eksperto išvada paremta ne nustatytais faktais, bet spėjimu, kai kelios versijos tikrinamos atmetimo būdu. Automobilis buvo apžiūrėtas tik iš nuotraukų. Eksperto išvada pateikta pagal bylos baigtimi suinteresuotų asmenų liudijimus, kad transporto priemonėje buvo nuolat jaučiamas dujų kvapas. Konkrečių faktų išvadoje, kad gaisras kilo dėl netinkamai sumontuotos dujų įrangos, nėra. Eksperto galimą neprofesionalumą suponuoja ir tai, kad jis nurodė manantis, jog, kai automobilis buvo tikrinamas techninės apžiūros centre, jis nebuvo užvestas ir tuo metu niekas nejautė kvapo. Apeliantas pažymi, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog techninės apžiūros centre transporto priemonės tikrinamos užvestos. Atliekant automobilio techninę apžiūrą jis buvo tvarkingas, vadinasi, dujų įranga buvo sumontuota tinkamai.

Šalies argumentai

3.5. Apelianto teigimu, prie transporto priemonės sugedimo neabejotinai prisidėjo ir ieškovė. Ieškovė, nepaisant to, kad, kaip ji teigia, jausdavo dujų kvapą, tačiau transporto priemonę vis vien naudojo, taip elgėsi neatsakingai. Tai neatitinka saugaus eismo įstatymo ir aplinkosaugos reikalavimų. Tikėtina, kad gaisro metu automobilyje buvo tik neblaivus asmuo, kuris dėl neblaivumo galėjo sunkiau ar visai neužuosti dujų nuotėkio, jei toks buvo. Jei dujų nuotėkis buvo, ieškovė negalėjo naudoti transporto priemonės, o turėjo kreiptis į meistrus, po to pakartotinai atlikti techninę apžiūrą. Ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, todėl yra atsakinga dėl jai kilusių nuostolių. Atsakovo vertinimu, jei teismas nustatytų jo kaltę civilinei atsakomybei kilti, yra pagrindas jį atleisti nuo civilinės atsakomybės arba ieškovės nuostolių atlyginimas turėtų būti mažinamas proporcingai ieškovės kaltei.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei iš atsakovo ieškovės naudai priteisti jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Esminiai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas turėjo vadovautis automobilio 2021 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, ir nurodo, kad byloje automobilio vertę įrodinėjo kitais leistinais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Pažymi, kad ieškovė ir jos gyvenimo draugas T. P., byloje apklaustas kaip liudytojas, nuosekliai tvirtino, kad už automobilį buvo sumokėta 4 000 Eur, abiem susidedant po 2 000 Eur iš savo turėtų santaupų. Kodėl pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjo buvo įrašyta mažesnė kaina, nei realiai buvo sumokėta, ieškovė negalėjo pasakyti, kadangi minėtą sutartį pildė ne ji, o pardavėjas savo nuožiūra. Ieškovė paaiškino, kad neatkreipė dėmesio į pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytą kainą, ir mano, jog automobilio pardavėjas, įrašydamas mažesnę automobilio kainą, padarė žmogišką klaidą. Todėl apelianto interpretacijos dėl galimo ieškovės bendrininkavimo pardavėjui neva suklastojant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, taip siekiant padėti išvengti mokesčių mokėjimo prievolės, yra niekuo nepagrįstos spėlionės. Ieškovės vertinimu, liudytojo T. B. paaiškinimą, kad jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta 1 100 Eur suma, turbūt ieškovė tiek ir sumokėjo – reikėtų vertinti kaip prielaidą, tai pirmosios instancijos teismas ir padarė – atsižvelgė į visų transporto priemonės vertę nusakančių įrodymų visumą ir padarė teisingas išvadas.

4.2. Ieškovė, įrodinėdama automobilio tikrąją vertę, taip pat prašė byloje apklausti kaip liudytojus O. Č. ir S. S. (S. S.). Abu liudytojai parodė, kad T. P. pirko automobilį BMW X5 už 4 000 Eur.

4.3. Apeliantas klaidingai nurodo, kad ieškovė, įrodinėdama automobilio vertę, iš pradžių rėmėsi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, o vėliau transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 23‑013/T. Ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi VšĮ „Emprekis“ pažymą dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje, siekdama pagrįsti ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad BMW X5 automobilio 2021 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartyje per klaidą įrašyta 1 100 Eur automobilio kaina visiškai neatitinka realybės, nes analogiški automobiliai Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 3 793 Eur. Ieškovė niekada nesirėmė VšĮ „Emprekis“ pažyma, įrodinėdama būtent jai nuosavybes teise priklausančio automobilio vertę.

4.4. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovo jos patirtų nuostolių atlyginimą, automobiliui sudegus dėl atsakovo kaltės, įvertino savo patirtų nuostolių dydį, atsižvelgdama į tai, kiek iš tiesų jai automobilis kainavo (4 000 Eur) ir kiek buvo sumokėjusi atsakovui už automobilyje nekokybiškai sumontuotą dujų įrangą (apie 1 000 Eur). Ieškovės iniciatyva buvo atlikta ginčo automobilio BMW X5 vertinimo ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas parengtą eksperto išvadą priėmė kaip objektyvų įrodymą dėl ieškovės automobilio vertės nustatymo ir ja vadovavosi priimdamas sprendimą. Ieškovės vertinimu, teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą ir liudytojų parodymus ir kitas reikšmingas aplinkybes, teisingai nusprendė, kad ieškovės prašoma atlyginti žalos suma – 4 000 Eur už sudegusį ir visiškai sugadintą automobilį, yra pagrįsta, todėl apelianto motyvai dėl netinkamai apskaičiuoto žalos atlyginimo dydžio atmestini.

4.5. Ieškovė su apelianto pozicija nesutinka ir savo kaltės dėl automobilio užsidegimo neįžvelgia. Pažymi, kad apeliantas pats sau prieštarauja, nurodydamas, jog dėl dujų nuotėkio ieškovė negalėjo naudoti automobilio, o turėjo kreiptis į meistrus. Tačiau apeliantas pats teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovės, tiek liudytojo T. P. nurodytas aplinkybes, jog automobilis ne kartą buvo pristatytas apeliantui pakartotiniam dujų įrangos sureguliavimui dėl automobilyje jaučiamo dujų kvapo. Taigi automobilis po dujų įrangos jame sumontavimo pakartotinai apelianto buvo tvarkomas ir remontuojamas kelis kartus. To apeliantas neneigė, tik tvirtino neprisimenąs, kada buvo atvažiavusi ieškovė, ką tiksliai reguliavo, kokie gedimai buvo. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovė ne kartą informavo atsakovą dėl jaučiamo dujų nuotėkio, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad gedimas būtų pašalintas ir automobilyje nebebūtų jaučiamas dujų kvapas.

4.6. Tai, kad automobilis užsidegė ir nepataisomai sudegė būtent dėl automobilio kuro sistemos (dujų įrangos) gedimo, neabejotinai patvirtino teismo ekspertas A. Č. 2023 m. gegužės 14 d. parengtoje konsultacinėje išvadoje Nr. EA/2023-9, ją apeliantas nepagrįstai kvestionuoja. Abejoti eksperto išvados teisingumu ir jo kompetencija, ieškovės manymu, nėra jokio pagrindo. Apelianto išsakytos abejonės dėl neva eksperto neprofesionalumo visiškai nepagrįstos. Jokių kitų objektyvių duomenų, kad gaisras kilo ne dėl dujų įrangos sistemos gedimo ar kad gaisro priežastis buvo kita, byloje nenustatyta.

4.7. Ieškovės vertinimu, byloje esant nustatytoms visoms sąlygoms atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kurias ieškovė įrodė leistinais rašytiniais ir liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

7. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui taikė civilinę atsakomybę ir priteisė iš atsakovo ieškovei 4 980 Eur žalos atlyginimą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. iš pardavėjo T. B. įsigijo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis 2021 m. spalio 27 d. buvo įregistruotas ieškovės vardu, nuo 2021 m. spalio 2 d. apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. 2023 m. spalio 14 d. atsakovas į ieškovei priklausantį automobilį sumontavo SND įrangą ir išdavė pažymą – liudijimą Nr. 42P‑2495 apie suskystintų naftos dujų įrangos įrengimą automobilyje BMW X5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 19 d. rašto duomenimis, automobiliui BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 21 d. buvo atlikta pirminė techninė apžiūra ir išduota Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Bylos duomenimis, automobilio pirminės techninės apžiūros metu nustatyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. gegužės 28 d., apie 3 val. 32 min., (duomenys neskelbtini), automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užsidegė ir gaisro metu buvo visiškai sugadintas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

9. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vienus įrodymus išskyrė iš kitų ir nepagrįstai nustatė atsakovo kaltę. Taigi apeliaciniu skundu apeliantas ginčija savo kaltę ir iš esmės nesutinka, kad egzistuoja sąlygų, būtinų atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, visuma.

10. Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šalių teisinių santykių kvalifikavimo, t. y. kad tarp šalių dėl dujų įrangos sumontavimo ieškovei priklausančiame automobilyje BMW X5 susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

11. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

12. Civilinė atsakomybė atsiranda nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taigi atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

13. Nustatyta, kad byloje esančioje 2023 m. gegužės 14 d. teismo eksperto A. Č. konsultacinėje išvadoje Nr. EA/2023-9 pateiktos išvados, jog gaisro kilimo vieta (gaisro židinys) yra automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje; gaisras kilo dėl automobilio kuro sistemos (dujų įrangos) gedimo; gaisro kilimui įtakos galėjo tūrėti sutrikęs reduktoriaus šildymas arba suskystintų naftos dujų (SND) sistemos nehermetiškumas.

14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė eksperto A. Č. konsultacinei išvadai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodyta gaisro kilimo priežastimi, byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad gaisras automobilyje kilo ne dėl dujų įrangos sistemos gedimo (CPK 178 straipsnis).

15. Apeliantas nurodo, kad eksperto A. Č. konsultacinėje išvadoje nėra konkrečių faktų, jog gaisras kilo dėl netinkamai sumontuotos dujų įrangos. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad eksperto išvada paremta ne nustatytais faktais, bet spėjimu, kai kelios versijos tikrinamos atmetimo būdu, automobilis buvo apžiūrėtas tik iš nuotraukų, be to, išvada pateikta pagal bylos baigtimi suinteresuotų asmenų liudijimus, kad transporto priemonėje buvo nuolat jaučiamas dujų kvapas.

16. Vertinant nurodytus apelianto argumentus, pažymėtina, kad byloje pateiktame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto A. L. 2022 m. gegužės 28 d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – kuro tiekimo sistemos gedimai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto A. L. 2022 m. birželio 1 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 96.3‑(11.3.100E) dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo konstatuota, kad gaisro židinys – BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje dalyje – variklio skyriuje; atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir liudytojų parodymus padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – automobilio dujų įrangos gedimas. 2022 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje apie kilusį gaisrą Nr. 9.4-3-1745 konstatuota, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – automobilio dujų įrangos gedimas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktus minėtus duomenis, kad pareigūnai, atlikę gaisro tyrimą, padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – automobilio dujų įrangos gedimas. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas A. L. nurodė, kad jis yra gaisrų tyrėjas (inspektorius), jis pats buvo atvykęs į 2022 m. gegužės 28 d., apie 3 val. 32 min., (duomenys neskelbtini), kilusį gaisrą, taip pat pateikė detalius paaiškinimus dėl padarytos išvados, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dujų sistemos gedimas.

18. Apeliantas akcentuoja tai, kad sudarant eksperto A. Č. konsultacinę išvadą automobilis buvo apžiūrėtas tik iš nuotraukų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas A. L. (kuris buvo atvykęs į 2022 m. gegužės 28 d. kilusio gaisro vietą) nurodė, kad jis automobilį apžiūrėjo, tikrino, ar nėra susiburbuliavę laidai, gal buvo koks trumpas sujungimas, bet to nebuvo, todėl labiausiai tikėtina, kad galėjo būti dujų nuotėkis, ir nuo to galėjo kilti gaisras. Taigi ir automobilį apžiūrėjęs pareigūnas (gaisrų tyrėjas) taip pat padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina priežastis – dujų sistemos gedimas. Atsižvelgiant į tai, vien apelianto akcentuojama aplinkybė, kad sudarant eksperto A. Č. konsultacinę išvadą automobilis buvo apžiūrėtas tik iš nuotraukų, nesudaro pagrindo abejoti eksperto padaryta išvada.

19. Nors apeliantas teigia, kad išvada pateikta pagal bylos baigtimi suinteresuotų asmenų liudijimus, jog transporto priemonėje buvo nuolat jaučiamas dujų kvapas, tačiau svarbu įvertinti tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog paskutinį kartą automobilis 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje buvo pristatytas pačiam atsakovui dėl to, kad buvo jaučiamas dujų nuotėkis. Pirmosios instancijos teisme ekspertas A. Č. davė paaiškinimus, kad gaisro tyrime nustatomas gaisro židinys, tada pagal židinį ir nustatytas aplinkybes yra keliamos versijos, jos atmetimo būdu yra patvirtinamos arba atmetamos; kadangi pagal nustatytas aplinkybes ir gaisro židinį ši versija nebuvo atmesta, tai ir buvo padaryta išvada, kad gaisras kilo dėl automobilio kuro sistemos (dujų įrangos) gedimo. Ekspertas A. Č. davė detalius paaiškinimus dėl savo išvados ir atliekamo tyrimo eigos. Atsakovas byloje jokių kitų objektyvių duomenų dėl kitokios gaisro automobilyje kilimo priežasties nepateikė.

20. Atsakovas akcentuoja, kad techninės apžiūros centre transporto priemonės tikrinamos užvestos. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad atliekant automobilio techninę apžiūrą automobilis buvo tvarkingas, vadinasi, dujų įranga buvo sumontuota tinkamai. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad šiuos atsakovo argumentus pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ištyrė, visapusiškai įvertino ir motyvuotai atmetė.

21. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad, bylos duomenimis, atsakovas į ieškovei priklausantį automobilį BMW X5 suskystintų naftos dujų (SND) įrangą sumontavo 2021m. spalio 14 d. Automobilio techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, buvo atlikta 2021 m. spalio 21 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad privalomoji automobilio techninė apžiūra buvo atlikta iš esmės netrukus po dujų įrangos sumontavimo. Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir paties atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kad, naujai sumontavus SND įrangą, rekomenduojama po mėnesio atlikti automobilio reguliavimą, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu pateiktą patikslinimą, kad pravažiavus 1 000 km reikia atvykti sureguliuoti įrangą. Taigi pats atsakovas byloje nurodė, kad naujai sumontuotos SND įrangos sureguliavimą reikia atlikti praėjus šiek tiek laiko.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad po to, kai atsakovas sumontavo SND įrangą į ieškovės automobilį, dėl jame jaučiamo dujų kvapo minėtas automobilis atsakovo ne kartą buvo tvarkomas ir remontuojamas. Paskutinį kartą automobilis vėl buvo pristatytas atsakovui 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje, kai buvo aiškiai jaučiamas dujų nuotėkis. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovas apie tokį gedimą buvo informuotas, vykdė pakartotinius automobilio patikrinimus, dujų įrangą valė bei pakartotinai reguliavo.

23. Esant nurodytų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju automobilyje įrengtos dujų įrangos trūkumai paaiškėjo po įrangos sumontavimo pradėjus eksploatuoti automobilį, dujų įrangą buvo būtina kelis kartus reguliuoti dėl atsakovo netinkamai suteiktos paslaugos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog po dujų sistemos sumontavimo automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir būtent jos atlikimo metu nebuvo nustatyti jokie automobilio dujų sistemos trūkumai, nagrinėjamu atveju nepatvirtina apelianto teiginio, kad dujų įranga buvo sumontuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ši aplinkybė nepaneigia atsakovo prievolės atlyginti padarytą žalą dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo.

24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pateiktos specialisto konsultacinės išvados duomenimis ir išvadomis, dėl to padarė pagrįstą išvadą, kad labiausiai tikėtina automobilio BMW X5 gaisro kilimo priežastis buvo dujų sistemos įrangos gedimas. Taip pat darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės automobilis užsidegė ir nepataisomai sudegė dėl automobilio kuro sistemos (dujų įrangos) gedimo, kurį lėmė netinkamas dujų įrangos sumontavimas, dėl to atsirado sistemos nehermetiškumas, susidarė dujų nuotėkis. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra visuma sąlygų atsakovui taikyti civilinę atsakomybę – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovas, remdamasis jo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvimu, šios prezumpcijos nepaneigė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

25. Apeliantas teigia, kad yra pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės arba ieškovei iš atsakovo priteisiamą žalos atlyginimą sumažinti tuo pagrindu, kad pati ieškovė prisidėjo prie transporto priemonės sudegimo. Apeliantas nurodo, kad ieškovė, nepaisant to, kad teigė, jog jausdavo dujų kvapą, tačiau transporto priemonę vis tiek naudojo ir elgėsi neatsakingai.

26. CK 6.248 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šioje normoje nurodytais pagrindais, tarp jų – dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018, 21 punktas; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 38 punktas).

28. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė laikėsi reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai ir jos veiksmai neturėjo įtakos žalos atsiradimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kad jaučiant dujų kvapą automobilyje ieškovė ėmėsi priemonių ir ne kartą kreipėsi būtent į atsakovą, kad jis nustatytų jo sumontuotos įrangos gedimą ir pašalintų priežastį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad gedimai automobilio kuro sistemoje nėra išoriniai ir akivaizdūs. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ieškovės byloje duotų paaiškinimų matyti, jog automobiliu ji naudojosi ir 2022 m. gegužės 27 d. (dieną iki įvykusio automobilio gaisro).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga įvertinti tai, kad ieškovė nurodė, jog būtent 2022 m. gegužės 28 d. naktį, kai ginčo automobilis sudegė, automobilis buvo (duomenys neskelbtini), prie ženklo, jie susipyko su vyru, kuris buvo išgėręs, ji tiesiog sustojo šalikelėje ir išėjo, paliko vyrą automobilyje, variklį, ko gero, paliko užvestą, bet tiksliai negalėjo pasakyti, tą akimirką apie tai negalvojo. Byloje kaip liudytojas apklaustas ieškovės gyvenimo draugas T. P. taip pat nurodė, kad įvykio naktį automobilį vairavo ieškovė, jie su ieškove susipyko, ieškovė sustabdė automobilį, paliko jį automobilyje ir išėjo, automobilis greičiausiai buvo užvestas, jis buvo išgėręs ir pasiliko pagulėti, nes neblaivus nevairuoja. Iš byloje esančio K. A., įvykio metu pro šalį važiavusio vairuotojo, 2022 m. gegužės 28 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis pamatė stovintį automobilį BMW X5, iš po jo kapoto veržėsi dūmai, ir iš automobilio ištraukė žmogų, kuris atrodė apsvaigęs. Ekspertas A. Č. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad stovint automobiliui buvo palankios sąlygos savaiminiam užsiliepsnojimui dėl susikaupusių dujų garų; važiuojant automobiliui, jeigu yra nehermetiškumas ir dujos nuteka nelabai smarkiai, variklio skyrius ventiliuojasi, o automobiliui stovint, kai yra nehermetiškumas, susikaupia reikiamas kiekis ir nuo menkiausios žiežirbos ar kito šaltinio arba nuo įkaitusių automobilio detalių įvyksta sprogimas (pliūpsnis); tam, kad dujos nusileistų žemyn, reikalingas ilgas laiko tarpas, o kadangi automobilis prieš gaisrą buvo užvestas, tuo metu dujos vis pateko į variklio skyriaus laisvas erdves ir jos visiškai neturėjo laiko nusėsti, tiesiog kaupėsi laisvose erdvėse.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą faktinių bylos duomenų, daro išvadą, kad ieškovei buvo žinoma jos nurodoma aplinkybė, kad automobilyje buvo jaučiamas dujų kvapas, ieškovė automobiliu naudojosi ir 2022 m. gegužės 27 d., tačiau 2022 m. gegužės 28 d. naktį, prieš automobiliui sudegant, sustojusi ir išeidama palikusi automobilį stovėti įjungtu varikliu su asmeniu, kuris dėl neblaivumo galėjo sunkiau ar visiškai neužuosti dujų nuotėkio, konkrečiu atveju susidariusiomis aplinkybėmis nesielgė pakankamai atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsižvelgiant į tai vertinama, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog šiuo atveju dėl įvykio (kilusio automobilio gaisro) žalos atsiradimui įtakos turėjo ir ieškovės, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai (nepakankamas rūpestingumas ir atidumas). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas nuspręsti dėl atsakovo atsakomybės mažinimo ir 1/3 dalimi sumažintini ieškovei iš atsakovo priteisiamą žalos atlyginimą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Dėl žalos atlyginimo dydžio

31. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija žalos padarymo fakto, tačiau nesutinka su ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydžiu. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė už automobilį sumokėjo 4 000 Eur sumą, taip pat nustatė, kad už sumontuotą dujų įrangą sumokėta 980 Eur suma, dėl to konstatavo, jog ieškovei iš atsakovo priteistinas 4 980 Eur žalos atlyginimas. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo, nustatant žalos atlyginimo dydį, atliktu automobilio BMW X5 vertės įvertinimu. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad už dujų įrangos sumontavimą buvo sumokėta 980 Eur suma.

32. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

33. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-241-701/2019, 31 punktas).

34. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip esminiu rašytiniu įrodymu, nurodančiu tikrąją transporto priemonės kainą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir nurodo, kad byloje automobilio vertę įrodinėjo kitais leistinais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.

35. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir teisė, ir pareiga (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalies normą, yra nurodęs, kad teismas, taikydamas šią teisės normą, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-118/2010).

36. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

37. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

38. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp pardavėjo T. B. ir pirkėjos D. K., nurodyta automobilio pardavimo kaina – 1 100 Eur. Ieškovė byloje tvirtino, kad už ginčo automobilį BMW X5 buvo sumokėta grynaisiais pinigais 4 000 Eur suma. Ieškovė taip pat nurodė, jog pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė ji, tačiau sumos ji neįrašė, sumą įrašė pardavėjas, dėl sutartyje nurodytos sumos ji nesiaiškino, kvito negavo. Liudytojas T. P., teikdamas paaiškinimus dėl už automobilį sumokėtos kainos, nurodė, kad už automobilį sumokėjo grynaisiais pinigais, pardavėjas nurodė kainą, liudytojas nelabai atkreipė dėmesį į sutartyje įrašomą sumą. Liudytojas T. B. (automobilio pardavėjas) paaiškino, kad užsiima automobilių prekyba, automobilio kainą į sutartį turbūt įrašė jis, konkrečių šios sutarties sudarymo aplinkybių neatsimena, nurodė, kad neatsimena to, už kiek parduotas automobilis, jei sutartyje tiek įrašyta, už tiek bus ir parduotas. Taigi liudytojo T. B. parodymai neprieštarauja ieškovės ir liudytojo T. P. parodymams, kad sutarties kainą nurodė pardavėjas, tačiau kiti liudytojo T. B. parodymai dėl sutarties sudarymo aplinkybių nėra konkretūs.

39. Ieškovė savo teiginius dėl už automobilį sumokėtos sumos taip pat grindė liudytojų O. Č. ir S. S. parodymais. Minėti liudytojai patvirtino liudytojo T. P. nurodytą aplinkybę, kad tą dieną, kai T. P. nuvyko apžiūrėti ir nupirkti automobilio, jie buvo su T. P., šis pirko automobilį ieškovei už 4 000 Eur. Liudytojas O. Č. patvirtino, kad tikrai žino pinigų sumą, ją sakė T. P. ir matė T. P. parodytame skelbime internete tą dieną, kai važiavo pirkti automobilio. Liudytojas S. S. nurodė, kad T. P. sakė, jog yra susitaręs automobilį pirkti už 4 000 Eur.

40. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis, kad 2022 m. spalio mėn. vidutinė transporto priemonės BMW X5, 2003 m., kaina buvo 3 793 Eur be PVM (4 590 Eur su PVM). Byloje ieškovė taip pat pateikė UAB „Laturas“ turto vertintojo – teismo eksperto Z. T. 2023 m. balandžio 17–21 d. surašytą kilnojamojo turto – automobilio BMW X5 vertinimo ataskaitą Nr. 23-013/T (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Joje nurodyta, kad vadovaujantis šioje ataskaitoje pateiktais atliktos analizės duomenimis ir atlikus skaičiavimus bei atsižvelgus į visus vertę veikiančius reiškinius, veiksnius ir aplinkybes, būklę, panaudojimo perspektyvas bei įvertinus turto naudingumą, poreikį, nustatyta, kad vertinimo datą lyginamosios vertės metodu nustatyta automobilio BMW X5 rinkos vertė 2022 m. gegužės 29 d. – 4 900 Eur, likutinė vertė 2023 m. balandžio 17 d. – 286 Eur (pažymėta, kad nurodyta vertė yra su PVM mokesčiu).

41. Apeliantas nurodo, kad kritiškai turėtų būti vertinta aplinkybė, jog ieškinio pateikimo dieną transporto priemonės kaina buvo mažesnė nei vėliau ją įvertino vertintojas. Pažymėtina, kad pats apeliantas akcentuoja, jog ieškovei transporto priemonę pardavęs asmuo nėra PVM mokėtojas. Vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad nustatyta vertė yra nurodyta su PVM mokesčiu. Šiuo aspektu įvertinama tai, kad ieškovė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad už automobilį sumokėjo mažesnę – 4 000 Eur – sumą ir, reikšdama reikalavimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo, rėmėsi būtent nurodoma už automobilį sumokėta suma.

42. Apeliantas nurodo argumentus, kad ieškovės transporto priemonė labai sena (20 m.) ir vertinant tokio amžiaus transporto priemonę būtina atsižvelgti į individualias daikto savybes (korozija, spalvos praradimas, transporto priemonės vidaus salono susidėvėjimas ir kt.), o kadangi transporto priemonė sudegė, jokia vertintojo išvada neturi prasmės, nes jos objektyviai neįmanoma įvertinti. Pažymėtina, kad iš byloje liudytojo T. P. duotų paaiškinimų matyti, jog po automobilio įgijimo kitokių automobilio gedimų nebuvo, kitų esminių remonto darbų nebuvo atliekama. Kitokių duomenų byloje nepateikta. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad automobilis iki įvykio eksploatuotas trumpą laiką, jokie kiti remonto darbai, išskyrus tuos, kuriuos atsakovas atliko dėl įmontuotos dujų įrangos, automobiliui nebuvo atliekami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės ir liudytojo T. P. nurodyta už automobilį sumokėta kaina, įvertinus ir pateiktą Vertinimo ataskaitą, atitinka tuo metu analogiškų automobilių kainas rinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčo automobilio BMW X5 vertė dėl individualių šio daikto savybių galėjo iš esmės žymiai skirtis nuo vidutinės tokio tipo transporto priemonės rinkos kainos ar Vertinimo ataskaitoje nurodytos automobilio BMW X5 vertės. Apeliantas konkrečių argumentų ar duomenų dėl automobilio vertės nustatymo neobjektyvumo nepateikė.

43. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, pagal byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vertinti, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovė už automobilį sumokėjo 4 000 Eur sumą, kaip nurodė pati ieškovė ir liudytojas T. P. (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė įrodė 4 000 Eur dydžio žalą dėl sudegusio ginčo automobilio BMW X5 vertės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad už dujų įrangos sumontavimą buvo sumokėta 980 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, dėl kilusio automobilio gaisro atsiradusios ieškovės įrodytos žalos dydis sudaro 4 980 Eur. Tačiau, įvertinus anksčiau nurodytus motyvus, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pagrindas 1/3 dalimi sumažintini ieškovei iš atsakovo priteisiamą žalos atlyginimą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2/3 dalis sudaranti nurodytos žalos atlyginimo suma, t. y. 3 320 Eur (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Dėl apelianto procesinių prašymų

44. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, jei ieškovė meluoja, jog už transporto priemonę mokėjo 4 000 Eur, jai turėtų būti taikytos CPK 95 straipsnio pasekmės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nustačius, kad ieškovė įrodinėjimo proceso metu įrodė 4 000 Eur dydžio žalą dėl sudegusio ginčo automobilio BMW X5 vertės, pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nenustatyta, dėl to šis apelianto prašymas atmestinas.

45. Apeliantas nurodo, kad jei ieškovė teigia, kad ji už automobilį sumokėjo daugiau, nei pati patvirtino pirkimo–pardavimo sutartyje, tokiu atveju matyti nusikalstamos veikos, t. y. dokumentų klastojimo, požymių bendrininkaujant, ir dėl to būtina pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad, jei ieškovė sako tiesą, jog už transporto priemonę mokėjo 4 000 Eur, teismas turėtų atsisakyti ginti ieškovės teisę, nes ji savo teisę kildina iš neteisės.

46. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. CPK 299 straipsnis numato, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

47. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje 2021 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės BMW X5 pirkimo–pardavimo sutartis nėra ginčo dalykas. Atsakovas byloje ginčijo automobilio vertę dėl to, kad pateiktoje automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė kaina, nei nurodyta ieškinyje ir įrodinėta ieškovės. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka. Išaiškintina, kad tai neužkerta kelio atsakovui, esant pagrindui, savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijas.

48. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 299 straipsniu, nutaria pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp T. B. (kaip pardavėjo) ir ieškovės D. K. (kaip pirkėjos) dėl automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta sandorio vertė gali būti nurodyta mažesnė, nei transporto priemonė realiai buvo parduota.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, tinkamai nustatė įstatymo nustatytas būtinąsias tokios atsakomybės taikymo sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo atsakomybės apimtį, neįvertino byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pačios ieškovės kalte, turėjusia įtakos nuostoliams atsirasti ar padidėti, ir lėmusių pagrindą taikyti teisės normą, reglamentuojančią atleidimą nuo civilinės atsakomybės iš dalies. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 924,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktas). Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 5 000 Eur žalos atlyginimą, o ieškovei priteistas žalos atlyginimas sudaro 3 320 Eur, taigi ieškovės ieškinys buvo patenkintas 66,40 procentais. Proporcingai patenkintai ieškovės reikalavimų daliai, atsakovas ieškovei turi atlyginti 1 941,99 Eur (2 924,69 Eur x 66,40 proc.) bylinėjimosi išlaidų sumą. Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovė atsakovui turi atlyginti 302,40 Eur (900 Eur x 33,60 proc.) bylinėjimosi išlaidų sumą.

52. Šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kaip vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, įskaitytinos ir ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 639,59 Eur (1 941,99 Eur – 302,40 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

53. Byloje pirmosios instancijos teisme buvo patirta 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 30,86 Eur (46,48 Eur x 66,40 proc.), o iš ieškovės valstybei priteistina 15,62 Eur (46,48 Eur x 33,60 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

54. Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu ginčytą sumą (4 980 Eur) ir tai, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nustatytas ieškovei iš atsakovo priteistinas 3 320 Eur žalos atlyginimo dydis, atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 1/3 dalimi. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme turėtas 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 50 Eur (150 Eur x 1/3 dalis), o proporcingai atmestai skundo daliai, ieškovei iš apelianto priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 400 Eur (600 Eur x 2/3 dalys). Atlikus tarpusavio vienarūšių (piniginių) reikalavimų įskaitymą (400 Eur – 50 Eur), ieškovei iš apelianto priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 3 320 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. U. ieškovei D. K. 1 639,59 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. U. valstybei 30,86 Eur (trisdešimt eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš ieškovės D. K. valstybei 15,62 Eur (penkiolika eurų 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.“

Priteisti iš atsakovo V. U. ieškovei D. K. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties kopiją išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, informuojant, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp T. B. ir D. K. dėl automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti netiksliai nurodyta sandorio vertė – įrašyta mažesnė kaina, nei realiai transporto priemonė buvo parduota.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė