Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-12-28 · Civilinė byla Nr. e2-23165-925/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-28
Bylos Nr.
e2-23165-925/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18319-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23165-925/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18319-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei E. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės E. J. 10 320,85 Eur negrąžinto kredito, 739,78 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 160,95 Eur administravimo mokesčio, 6 489,31 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Savo reikalavimus ieškovas grindžia tuo, kad pradinis kreditorius UAB ,,Credit Service" su atsakove E. J. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9805658003 ir vėlesnius jos papildymus (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius su atsakove sudarytą Sutartį nutraukė 2022-02-18. UAB „Credit Service“ reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovui. Taigi pagal su UAB „Credit Service“ sudarytą sutartį ir jos papildymus neįvykdytas prievoles atsakovė turi įvykdyti ieškovui.

Atsiliepimas

3. Atsakovė E. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo reikalavimais sutinka, taip pat prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis iki 100,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad šiuo metu augina vaiką ir neturi galimybės atiduoti visą skolą. Taip pat teigė, jog nuo kitų metų eis į darbą ir galės mokėti didesnes įmokas.

Šalies argumentai

4. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant ir ieškinį patenkinti. Taip pat pažymėjo, kad su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesutinka ir prašė jį atmesti, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, be to, konkrečiu atveju civilinės bylos inicijavimą sąlygojo būtent pačios atsakovės veiksmai, pastarajai vėluojant atlikti įmokas kreditui dengti, todėl, ieškovo manymu, sprendimo vykdymo išdėstymu atsakovė siekia išvengti neigiamų galimo priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių. Ieškovas taip pat atkreipė teismo dėmesį, jog atsakovė nuo pat reikalavimo perleidimo dienos (t. y. nuo 2022-03-07) ieškovui nėra atlikusi nė vienos įmokos įsiskolinimui dengti, kas patvirtina, jog atsakovė nėra suinteresuota geranoriškai padengti turimą skolinį įsipareigojimą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame teismui prašyme nurodė, jog į teismo posėdį negali atvykti, nes neturi su kuo palikti vaiko. Prašė bylą nagrinėti jai teismo posėdyje nedalyvaujant.

6. Atsižvelgiant į šalių pateiktus prašymus, byla išnagrinėta teismo posėdyje ieškovui ir atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

7. Nagrinėjamas ginčas kilo iš paskolos (vartojimo kredito) teisinių santykių. CK 6.886 straipsnio 1 dalyje vartojimo kredito sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CPK 6.873 straipsnio 1 dalis).

8. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. pradinis kreditorius UAB ,,Credit Service“ ir atsakovė E. J. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. CS9805658003, kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovei 925,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui; vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 19,93 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 44,40 proc., sutarties administravimo mokesčio suma – 444,00 Eur, delspinigiai – 0,05 proc. nuo pradelstos mokėti sumos per dieną; be to, vėlesniais susitarimais prie Vartojimo kredito sutarties atsakovei suteiktos papildomos kredito sumos (2020-09-21 – 1000 Eur; 2020-10-19 – 550 Eur; 2020-11-03 – 500 Eur; 2020-11-16 – 1300 Eur; 2020-12-01 – 200 Eur; 2020-12-15 – 300 Eur; 2020-12-30 – 200 Eur; 2021-01-03 – 450 Eur; 2021-01-25 - 575 Eur; 2021-01-29 – 250 Eur; 2021-02-08 – 150 Eur; 2021-02-12 – 1000 Eur; 2021-03-06 – 100 Eur; 2021-03-10 – 500 Eur; 2021-03-19 – 800 Eur; 2021-03-30 – 600 Eur; 2021-04-09 – 200 Eur; 2021-04-28 – 400 Eur). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas atsakovei išmokėjo iš viso 10 800 Eur dydžio kredito sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl atsakovei nustatytu terminu nepadengus įsiskolinimo, UAB ,,Credit Service“ 2022 m. vasario 18 d. Sutartį su atsakove nutraukė. 2021 m. rugsėjo 20 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Credit Service“ ir ieškovo sudaryta Periodinė perleidimo sutartis, kurioje numatyta, kad šios sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiškai parduoda, o perėmėjas perka reikalavimus pagal sąrašus, kurie sudaro šios sutarties priedus. Periodinės perleidimo sutarties pagrindu atsakovės vardu turimas skolinis įsipareigojimas buvo perleistas PlusPlus Capital AS 2022 m. kovo 7 d. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovė buvo informuota išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Atsakovė Sutarties vykdymo laikotarpiu (iki Sutarties nutraukimo) iš viso sumokėjo pradinei kreditorei 2181,67 Eur įmokų sumą, kuri buvo paskirstyta taip: 479,15 Eur kreditui dengti, 1027,21 Eur mokėjimo palūkanoms, 192,26 Eur sutarties administravimo mokesčiui, 6,13 Eur delspinigiams, 475,27 Eur sutarties pratęsimo mokesčiams, 1,65 Eur kompensacinėms palūkanoms.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

9. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

10. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Byloje atsakovė neginčijo sudarytų kredito sutarčių sąlygų, kredito suteikimo fakto (bendros gauto kredito sumos), kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo byloje jos gautų kredito sumų grąžinimo didesnėmis dalimis nei nurodė ieškovas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, nepagrįstai negrąžindama jai suteikto kredito, kas sudarė pagrindą nutraukti kredito sutartį joje nustatyta tvarka, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžinto kredito sumas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9805658003 ir vėlesnius jos papildymus - iš viso 10 320,85 Eur - tenkintinas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kredito sutarties nutraukimo

11. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 739,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo pagal Vartojimo kredito sutartį. Pagal šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Sutartį nutraukus, ieškovas paskaičiavo mokėtinas mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl šis ieškinio reikalavimas, nesant įrodymų, kad atsakovė nurodytas sumas ieškovui yra sumokėjusi (CPK 178 straipsnis), pripažintinas pagrįstu ir yra tenkinamas, iš viso priteisiant ieškovui iš atsakovės 739,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

12. Ieškovui iš atsakovės taip pat priteisiama 160,95 Eur sutarties administravimo mokesčio skola, apskaičiuota iki kredito sutarties nutraukimo. Atsakovė įsipareigojo mokėti nurodytą mokestį pagal mokėjimų grafiką (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1 punktas). Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos

13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko Sutartį pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė 2022-02-18. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

14. Naujausioje ir nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

15. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo prašomą priteisti negautų pajamų sumą sudaro pagal Sutarties mokėjimo grafikus nuo Sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos negautos palūkanų įmokos.

16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

17. Sutarties šalys šiuo atveju susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovė atitinkamai grąžina iki 2028-04-02. Taigi, iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartis ieškovas (pradinis kreditorius) turėjo pagrįstą lūkestį gauti iš atsakovės mokėjimo palūkanų dalį, kuri būtų buvusi sumokėta atsakovės, jei ji būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį iki joje numatyto termino pabaigos. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) ieškovas negavo iš atsakovės pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 str.).

18. Nagrinėjamoje byloje Vartojimo kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, kad ieškovas taip pat yra atsakingas dėl netinkamo Vartojimo kredito sutarties vykdymo, byloje nėra. Taigi, atsakovei tenka pareiga (sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovui šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

19. Įprastomis sąlygomis ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, atsakovei tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartis, gauti pajamas, kurias, visų pirma, turėjo sudaryti atsakovės už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovas prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovas, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį su atsakove planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovei suteiktos kredito sumos, nes atsakovė jai suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.

20. Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovui reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 489,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų pagal Vartojimo kredito sutartį po šios sutarties nutraukimo nuo 2022-02-18 iki šios vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028-04-02), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 398 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

23. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi įvertinti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ne didesnėmis nei 100 Eur dydžio per mėnesį mokėtinomis dalimis, nepateikė jokių įrodymų apie savo dabartinę turtinę padėtį, taip pat ir įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog artimiausiu metu atsakovės turtinė padėtis gali pagerėti, nors teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartyje atsakovei išaiškino pareigą įrodymais pagrįsti jos nurodomas aplinkybes apie turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Vertindamas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas pažymi, kad išdėsčius sprendimo vykdymą atsakovės prašomomis dalimis, teismo sprendimas būtų vykdomas daugiau nei 10 metų, todėl toks išdėstymas akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus ir skolininkės interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad duomenų apie realias finansines galimybes mokėti skolą didesnėmis nei 100 Eur dalimis atsakovė nepateikė, todėl atsižvelgiant į priteistos skolos dydį, atsakovės neveikimą, t. y. net ir pripažindama skolą, atsakovė po sutarties nutraukimo skolos nemoka, nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.???

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 320,85 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus dvidešimt eurų 85 ct) negrąžinto kredito, 739,78 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis eurus 78 ct) mokėjimo palūkanų, 160,95 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 95 ct) administravimo mokesčio, 6 489,31 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 31 ct) negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (17 710,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 398,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė