Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, neteistas;

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. J. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Architelio statyba“, administracine tvarka baustas, neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. C. ir D. V. 2012-05-26, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami kartu, pasinaudoję iš UAB „GooGPS“ dirbančio savo tėvo M. C. pavogtu raktu ir taip įsibrovę į UAB „GooGPS“ patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „GooGPS“ priklausančius 5 vnt. planšetinių kompiuterių „S. G. P6200“, kurio 1 vnt. vertė 1232, 47 Lt, kas bendrai sudaro 6162, 35 Lt, tuo pagrobdami UAB „GooGPS“ priklausantį 6162,35 Lt vertės turtą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. C. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog tąkart būdamas namuose iš tėčio pavogė raktą, susitiko su D. V., nuvažiavo į tėvo biurą, įėjo į patalpas, viduje buvo planšetiniai kompiuteriai po kaire puse. Tada pasiėmė planšetinius kompiuteriu, nuvažiavo ir pridavė juos lombarde D. vardu. Kadangi, pritrūko pinigų, nuvažiavo į biurą ir paėmė dar vieną kmpiuterį, tada vėl nuvažiavo į lombardą ir iš ten nuvyko į Karoliniškes mašinos. Atsakydamas į klausimus parodė, jog tai vyko 2012 m. gegužės mėnesį. Paėmė nuo tėčio biuro raktą. Šnekėjo kažką su draugais, bet nesitarė konkrečiai dėl kompiuterių. Nuvažiavo į patalpas. Jis pasakė, kokiu tikslu atvažiavo. Jo mintis buvo pavogti kompiuterius. Tyrimo metu viską teisingai parodė. Norėjo nusipirkti mašiną. Kompiuteriai vienodi, vieno vertė apie 1000 litų. Pridavė keturis kompiuterius už 600 litų ir vieną už 500 litų. Pinigų nesidalino, jis išleido pinigus mašinai. Jei būdavo tuo metu su juo draugai, ką jie norėdavo, tą jiems nupirkdavo. Tėčio biuras 4 aukšte. Tame pastate daug biurų. Apačioje, kai ateini prie pastato yra kodas, kai pakyli liftu, vėl kodas. Patalpose buvo jie visi trys, kompiuterius nešė iš biuro užsikišę su D., o A. stovėjo šalimais. Prie lango, ant pakylos, buvo sudėti kompiuteriai. Buvo biure dienos metu. Tuo metu patalpose žmonių nebuvo. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad du kompiuterius davė D., o trys liko pas jį. Užsikišę už megztinių išsinešė kompiuterius. Buvo matęs kompiuterius biure anksčiau. Biure yra du kabinetai, viena didelė salė ir virtuvė. Tėtis buvo įmonės direktorius. Pinigus išleido automobiliui – 1700 litų. Su D. ir A. pirko automobilį. D. pasirašė sutartį, nes buvo pilnametis. Automobilį pirko sau, bet važinėjo iš pradžių visi trys su draugais. Jis, A. C., vairuodavo mašiną, bet vairuotojo teisių neturi. Tuo metu vairuotojo teisių nei vienas iš draugų neturėjo. Tėtis nuvažiavo į biurą ir pamatė, kad nėra kompiuterių, tada pasiskambino jam, paklausė, kas nutiko, viską suprato, taip ir išaiškėjo. Gailisi. Tuo metu tėvų automobilio neprašė. Likusius pinigus leido benzinui ir kitiems dalykams. Su civiliniu ieškiniu sutinka, atlygintų iš algos. Uždirba 1100 litų, plius arbatpinigiai. Iš vogtų pinigų dar pirko cigaretes, maistą. Šiuo metu dirba, planuoja atiduoti skolas, nuo rugsėjo mėnesio planuoja eiti mokytis į vakarinę mokyklą. Seniau buvo jaunas, negalvojo, ką daro, dabar pasikeitė. Ateityje tokių dalykų nedarys, blogai vertina savo poelgį. Biure kodus žinojo, ne atvažiuodavo su tėčiu į darbą. Tėtis sakė kodus. Prieš vagystę buvo kraustomasi į kitas patalpas tame pačiame biure.Tai pirmas kartas, kai pirko automobilį. Tai buvo ne pirma jo mašina, bet ankstesnė ne iš planšetinių kompiuterių. Gali būti, kad skiriasi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes tiek laiko pradėjo. A. irgi buvo biure. Jie išėjo iš biuro ir visada buvo trise, kol nusipirko mašiną, tada nuvežė A. namo. Trise važiavo pirkti automobilio. Kai pasiėmė keturis kompiuterius pirmą kartą, nuvažiavo į lombardą, tada nuvažiavo į „Akropolį“, internetinėje kavinėje susirado automobilį, tada nuvažiavo į biurą dar vieno kompiuterio. Antrą kartą grįžo į biurą su taksi į biurą, A. su D.jo laukė taksi, paėmė vieną kompiuterį ir nuvažiavo vėl į lombardą. Kai antrą kartą pridavinėjo kompiuterį, D. buvo šalia. Lombarde buvo du kartus. A. tuo metu irgi buvo nepilnametis, o D.pilnametis.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog A. K. nakvojo pas jį namuose, o ryte atėjo A. C., užėjo į vidų ir pasiūlė važiuoti į jo tėvo biurą. Ko konkrečiai, kalbos nebuvo. Tuo metu nieko neveikė, tai sutiko važiuoti. Nuvažiavo iki biuro autobusu, Anas surinko kodą, pakilo liftu, tada A. raktu atrakino duris, pabuvo viduje kokias 3 min., ir daugiau nieko nebuvo. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, jog jis iš biuro kompiuterių neišnešė. Jis nematė, ar A. nešė kompiuterius. Biure buvo daug kompiuterių, pavaikščiojo ir tiek, paskui išėjo į lauką. Jis galvojo, kad ta visa firma yra Arno tėčio. Pridavė kompiuterius jo, D. V., vardu, nes A. buvo nepilnametis, o A. neturėjo asmens dokumento. Tai buvo ne pirmas kartas, kai A. priduoda kompiuterius. Vieną kompiuterį užstatė už 500 litų, o kitą už 600 litų pardavė. Pinigai liko pas A.. Tada nuvažiavo į „Akropolį“, pavalgė, A. sumokėjo, tada internete susirado mašiną. Mašinai A. trūko pinigų, tai su taksi nuvažiavo į biurą, A. paėmė kompiuterius ir vėl pridavė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Ką padarė blogai, tai, kad pasirašė lombarde. Lombarde pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Jie buvo du kartus biure, pirmą kartą Arnas išnešė du kompiuterius, antrą kartą irgi du kompiuterius. Yra trys skirtingi lombardo lapukai, lombarde buvo du kartus. A. jam pinigų nedavė. Buvo įsitikinęs, kad tai A. tėčio firma, nes jei išeidavo kalba, A. visada taip išsireikšdavo, kad tai jo tėčio firma. Suprato, kad visi šie veiksmai daromi su A. tėčio žinia, juo labiau tai nebuvo pirmas kartas. Anksčiau A. buvo paėmęs kompiuterį iš namų ir pridavęs, tada pirko „Golf“. Taip pat paprašė draugo, kad jam padėtų, dėl to sankcijų nesulaukė. Jis, D. V., asmeniškai pridavė 4 kompiuterius, antrą kartą abu pardavė.

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovas A. A. paaiškino, jog civilinį ieškinį palaiko, tai skola už kompiuterius, kurie dingo. Civilinis ieškinys 3697 litai. Du kompiuteriai buvo grąžinti atgal, o trys buvo parduoti. Kompiuterių kaina vienoda, kompiuteriai buvo nauji. Firma nuomavo kompiuterius. Visi kompiuteriai „Samsung“. Viešbučiuose stovėdavo kompiuteriai, turistai galėjo juos išsinuomoti. Rinkoje kompiuteriai kainavo 2000 litų. Buvo pirkta 200 vnt. kompiuterių ir jų kaina tikrai gera, nes rinkos kaina 2000 litų vieno vnt.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamieji pažįstami gal 4 metus. Nakvojo tąkart pas D., atėjo A. ir pasiūlė nuvažiuoti į tėvo biurą, lyg kažką nudažyti reikėjo. A. turėjo biuro raktus, žinojo kodus. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, jog važiavo į biurą autobusu. Užėjo trise į biurą ir viskas. A. su D. abu paėmė planšetinius kompiuterius ir išėjo. Pinigų reikėjo mašinai pirkti. Paėmė 4-5 planšetinius kompiuterius. Kompiuterius nešėsi po megztiniais. Kodėl, nežino. Suvokė, kas įvyko, kai jam tyrėja paskambino. Čia A. ir D. reikalas, kad jie nešėsi kompiuterius. Išsikvietė taksi, nuvažiavo į lombardą, A. su D. pridavė D. vardu planšetinius kompiuterius. Kiek gavo pinigų, nepamena. D. vardu pirko mašiną. BMW pirko už 1700-1800 litų. Du kartus buvo biure, bet antrą kartą nuvykę jie su D. laukė mašinoje, o A. nuėjo į biurą, kiek žino, paėmė kompiuterį, atsinešė jį rankoje, paskui pridavė į lombardą, nes neužteko po pirmo pridavimo mašinai pinigų. D. vardu antrą kartą pridavė kompiuterį. A. su D. pasidalino pinigais, kaip pasidalino, nepamena. Automobilį pirko A. sau. Jis visuomet sakė, kad Arnas su D. paėmė 4-5 kompiuterius. Minėjo tyrėjai, kad D. nešė kompiuterius. Pagarsinus bylos medžiagą (b.l. 161-162), parodė, jog tyrimo metu ir pats pasakojo tyrėjai, ir į klausimus atsakinėjo. Tyrėja klausė, kiek kompiuterių, kas ėmė, jis minėjo. D. V. kompiuterius ėmė. Sakė tai, ką prisimena. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu du kartus. A. turėjo raktus nuo biuro, o kam priklausė kompiuteriai, nežino. Suprato, kad A. tėtis jam leido taip elgtis. Pagarsinus bylos medžiagą (b.l. 45-46), parodė, jog šnekos apie kompiuterius pas D. namuose nebuvo. Lombarde buvo jis atokiau, su pardavėju bendravo A. ir D.. Nepamena, ar D.davė pinigų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. V. parodė, jog D. V. jo sūnus, parodymus duoti sutinka. 2012-06-12 sulaukė A. tėčio skambučio, susitarė susitikti prie „Paradisės“ kavinės, ir maždaug už pusvalandžio susitiko. Kalbėjo apie savo vaikų santykius, jų elgesį. M. C. prasitarė, kad yra dar viena byla dėl planšetinių kompiuterių, o jie nebuvo gavę jokių duomenų apie tai. Pradėjo kalbėtis, A.tėtis sakė, kad tai ne pirmas kartas, jau vieną kartą buvo išaiškinęs A. veiksmus, nes buvo nupirktas automobilis „Golf“. Buvo ne pirmas kartas, kai A. paėmė kompiuterius, nes namuose irgi būdavo kompiuterių. Minėjo, kad A. rado „BMW“. Kalbėjo apie „BMW“, kad to automobilio jis, E. V., nėra matęs. Vėliau žmonai išėjus, nuėjo Laisvės pr. prie to automobilio, M. C. paėmė Arno daiktus iš bagažinės. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, jog to susitikimo metu pirmą kartą sužinojo, kad, neva, jo sūnus dalyvavo paimant svetimus daiktus, kompiuterius. Tuo metu dėjo visas pastangas, pasikvietė sūnų, atvyko A., klausė, ar tai tiesa, ką sako M.. Sakė, taip, buvo nuvykę su A., jis turėjo raktus, aiškino, kad vyksta į biurą atlikti kažkokių darbų. Tą kartą jie pasakė, kad neėmė jokio kompiuterio, tik pabuvo prie durų. Vėliau, M. C. paminėjo, kad turi išsaugojęs kvitą, kur yra D. parašas. Sūnų auklėja, kad jis būtų doras pilietis, aiškinosi situaciją, niekada nebūdavo paliktas be priežiūros. Jis norėjo išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Jų aplinkoje nėra matęs, kad D. tą automobilį (BMW) kažkur turėtų. Buvo pirminis įtarimas, kad asmenys galimai vartojo kažkokias medžiagas, dėl to ir buvo sulaikyti. Pokalbio metu su A. tėčiu vėliau prisijungė A. su D.. Jis susitiko su M. C., buvo jo, E. V., žmona, vėliau prisijungė A. su D.. M. minėjo, kad jų biuras filmuojamas, iš vaizdo įrašo matyti, kad išeina trys asmenys, D., lyg kažkoks vaikinukas, kuris tikrai užsikišęs. A. K. kartu dalyvaujat ir M. C. patvirtino, kad nei jis, nei D. kompiuterių nenešė, nieko nežinojo apie tuos kompiuterius, vėliau sužinojo, kad tie kompiuteriai paimti. Apie tai jis sužinojo pokalbio metu, kai atsisėdo į taksi. Toks pokalbis buvo. Gal ir tada sužinojo apie kompiuterius.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad A. C. matytas, M. C. sūnus. M. buvo atsakingas už projektus ir kompiuterių pirkimą, vedė jų apskaitą. Po išeiginių M. C. pastebėjo, kad planšetiniai kompiuteriai ne taip sukrauti, tada patikrino, trūko 5 vnt. Jam kilo įtarimas, kad tai jo sūnaus darbas. Kartu nuvažiavo pas A. į jo darbovietę pasišnekėti su juo. A. atkakliai neigė kaltę, bet galiausiai palūžo ir prisipažino. Tada nuvyko į lombardą, kur buvo priduoti kompiuteriai, vitrinoje rado dar 3 kompiuterius neparduotus. Pasirodo, A. nunešė juos į lombardą ir padavė, atrodo, už 3000 litų. Lombardo savininkas atsisakė grąžinti likusius 3 neparduotus kompiuterius, tada M. C. skambino žmonai, paklausė, ką daryti, nusprendė kviesti policiją. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, jog A. prisipažino, kad paėmė kompiuterius. Jis užsispyrusiai tylėjo, neigė kaltę ir viskas, paskui, važiuojant automobiliu, prisipažino. Po to jam A. tėvas sakė, kad kai jis išėjo su jauniausiu sūnumi į kiną, A. pavogė jo raktus ir du kartus atėjo į biurą, pavogė planšetinius kompiuterius. Po to jie peržiūrėjome vaizdo medžiagą, matėsi, kad A. buvo ne vienas. Matėsi, kaip įėjo, kaip išėjo. Jis daugiau neklausinėjo detaliai, M. sakė, kad jis viską susitvarkys. Vaizdo įrašas neišsaugotas, po dviejų savaičių išsitrynė. T., kuris matė vaizdo įrašą, administravo pastatą, kur buvo jų įmonė. Ir M. matė vaizdo įrašą. M. sakė, kad užeina A. ir dar kažkas su juo, ir kad išeina už marškinėlių užsikišę kažką. Kiek žmonių išėjo kažką užsikišę už rūbų, negali pasakyti. Du kompiuteriai liko negrąžinti. Civilinis ieškinys - tai kompiuterių kaina. Kur surašė savo pareiškimą, turbūt, policijoje, Žirmūnuose. M. C. vedė kompiuterių apskaitą, visi kompiuterių IMEI buvo suvesti jo kompiuteryje. Kai aptiko, kad trūksta kompiuterių, nustatė, kokių būtent kompiuterių trūksta pagal IMEI. Greičiausiai, lombarde turėjo atsispausdinę IMEI kodus. Kai atvyko į lombardą, tuos numerius jau turėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas N. A. parodė, kad gal ir matyti kaltinamieji, dirba jis UAB „DND LT“ direktoriumi, įmonė lombardas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teikia paslaugas. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, jog atėjo asmenys ir užstatė kompiuterius. Jis tik, kaip įmonės direktorius, dirbo tikriausiai L. Š., jis sakė, kad atėjo asmenys ir užstatė kompiuterius. Pagarsinus liudytojo N. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (30-31), parodė, kad jų bendrovės darbuotojai klausia, ar nevogtas daiktas, klientai už tai pasirašo. Ar kas atnešęs daiktą prisipažins, kad daiktas vogtas. Asmenys, priduodantys daiktus, pasirašo, kad daiktas įsigytas teisiniu būdu. Nepilnametis negali priduoti daikto. Ant kvito visada nurodomas IMEI. Apklausoje turėjo kvito kopiją. Ant kvito matosi laikas, kada priduodamas daiktas. Kasos aparate matosi laikas. Čekius visada išmuša, net, kai daiktai parduodami.Viską, ką rado, pridavė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo L. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 32), parodė, kad jo tuo metu nebuvo, darbuotojas L. Š. labai kruopštus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. Š. parodė, kad asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta. Dirbdamas lombarde iš asmenų pirko prekes, paskui jas pardavė, vėliau atėjo policija. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, jog asmenys priduoti daiktų atėjo ne vieną kartą, ir ne po vieną, gal po 2-3. Atėjo žmonės, kurie nurodyti pirkimo dokumentuose, dalį kompiuterių pardavė iškart, dalį įkeitė su tikslu išsipirkti vėliau. Visi procesiniai veiksmai iš jų lombardo pusės buvo atlikti, daugiau neturi ką pasakyti. Per kelis kartus jie nešė kompiuterius, dėl ko, jų reikia paklausti. Pas juos dažnai vaikšto žmonės po kelis kartus. Atnešė planšetinius kompiuterius. Pirmą kartą atėjo su tikslu juos išsipirkti, todėl užstatė, antrą kartą pardavė. Kiekvienas žingsnis lombarde fiksuojamas dokumentais. Kai asmuo priduoda daiktą yra forminami dokumentai, pirkimo aktas arba įkeitimo kvitas. Pasižiūrėjus tos dienos dokumentus matosi, kad buvo taip ir ne kitaip, tuo remiantis buvo duodami ikiteisminio tyrimo parodymai. Jį ikiteisminio tyrimo metu apklausė savaitės bėgyje, tai kas buvo per savaitę, jis prisimena. Ant kasos čekio yra nurodytos valandos. Tvarka per eilę metų keitėsi, net VMI negali teisingai atsakyti, kaip tvarkyti lombardo reikalus. Šiai dienai viskas, kaip reikia, kaip buvo tuo metu, tiksliai neprisimena. Vienu momentu pirkimo kvitą pildydavo, kitais kartasi paskolos kvitą pildydavo nepilnai, būdavo pakoreguojamas to kvito tekstas. Vienu etapu vieni kvitai, kitu etapu buvo naudojami kiti kvitai. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, ko pareigūnai reikalavo, tą ir pateikė direktorius. Kur trūkstami du kvitai, negali pasakyti. Parodžius bylos medžiagą, (t. 1, b.l. 35), nurodė, kad kol išrašinėjo kvitą, asmenys apsisprendė, kad parduoda ne vieną kompiuterį, o du. Jis šioje įmonėje kasininkas, bet kriminalistams medžiagą pateikinėjo ne jis. Kodėl, būtent, nėra kvitukų, negali pasakyti. J55 reiškia jų vidaus tvarką. R reiškia pirkimas, priėmimas į lombardą J. Yra numeriukų rulonas, kai jam reikia, ima juos iš eilės. Tas pats numeris gali būti naudojamas ir telefonų remontui, tada numeriai gali būti naudojamas nepaeiliui. Pagarsinus bylos medžiagą (t. 1, b.l. 35), parodė, kad skirtumas tarp numerių, šiuo metu negali pasakyti, kodėl toks skirtumas, bet mano, kad tai esmės nekeičia. Negali pasakyti, kokia buvo tų kompiuterių rinkos vertė prieš du metus. Jie parduoda už tiek, tai priklauso, kiek daiktų žmogus perka ir koks žmogus, jei atvažiavęs iš Baltarusijos perka 5 prekes, parduoda taip, kad jie uždirbtų. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė kiek kartų buvo atėję kaltinamieji.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. V. parodė, jog asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta. Buvo kažkokia vagystė įmonėje, jo M. paprašė atsukti vaizdo medžiagą, jis atsuko įrašą. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, jog jo to paprašė M. C.. Dirbo tuomet jis, T. V., UAB „K. F.“ ūkvedžiu. M. C. pasakė apytikslį laiką, kameroje, kuri filmuoja nuo lifto, matėsi, kaip atėjo trys vaikinai, įeina į 4 butą, kurį nuomojo UAB „GooGPS“, po kurio laiko matosi, kaip išeina tie patys vaikinai ir nešasi po megztiniu kažką. Kiek pamena, visi trys užėjo į UAB „GooGPS“ patalpas. Atrodo, kad išeinant iš tų patalpų du vaikinai kažką turi po megztiniais, o vienas, tiesiog, eina. Duris atsirakino raktu. Nepamena, kiek laiko jie pabuvo UAB „GooGPS“ patalpų viduje. UAB „GooGPS“ vidus ne jų nuosavybė, tai ar buvo filmuojama viduje, nežino. Paskui matosi, kaip asmenys išeina, nueina iki lifto ir daugiau vaizdo nesimato.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. C., kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio tvarka, asmeniui mirus, parodė, kad 2012-05-29 apie 16.30 val. būdamas UAB „GooGPS“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pastebėjo, kad iš ofiso patalpų yra pavogti penki planšetiniai kompiuteriai „S. G. TAB 7 PLIUS 36“. Pradėjus ieškoti dingusių kompiuterių pasikalbėjo su savo nepilnamečiu sūnumi A. C., jis prisipažino, kad pavogė penkis kompiuterius. Vėliau A. C. paaiškino, kad pavogtus kompiuterius pardavė lombarde adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012-05-29 apie 21.00 val. M. C. atvyko į lombardą nurodytu adresu, kur pardavimo vitrinoje pamatė vieną iš dingusių įmonės kompiuterių. Pasikalbėjo su lombardo pardavėju, jam paaiškino, kad 2012-05-26 jis nupirko penkis planšetinius kompiuterius. Nurodyti pavogti kompiuteriai yra UAB „GooGPS“ nuosavybė. (b.b.l. 20). Papildomos apklausos metu M. C. parodė, kad BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu jam yra išaiškinta, kad jis gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus apie savo sūnų A. C.. Jis dirba UAB „GooGPS“ verslo plėtros direktoriumi. Įmonė nuomojasi patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2012-05-29 apie 16.30 val. jis pastebėjo jog iš minėtų patalpų buvo pavogti 5 įmonei priklausantys planšetiniai kompiuteriai „S. G. P6200“, kurių bendra vertė 6162,35 litai. 2012-05-26 minėti kompiuteriai dar buvo įmonėje. Tai žino, kadangi minėtą dieną įmonė kraustėsi į kitas patalpas ir visi daiktai buvo pernešti. Į talką buvo pakviestas ir jo sūnus A.. 2012-05-29 pasigedus kompiuterių kilo įtarimas, jog įvykdyta vagystė ir kad tai galėjo įvykdyti jo sūnus A.. A. prisipažino pavogęs kompiuterius, pradžioje sakė, kad vienas, paskui prisipažino, kad buvo trise, vienas kurių buvo D. V., o trečio asmens duomenų jis dabar neprisimena. Peržiūrėti vaizdo įrašai tai tik patvirtino. Vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos prie įėjimo į ofisą, tuo tarpu patalpų viduje nėra filmuojama. Vaizdo įraše buvo užfiksuota kaip 2012-05-26 vakare, tikslios valandos neprisimena, į patalpas užėjo A. su dviem jo paminėtais draugais, po ko užtrukę apie 3-4 minutes išėjo. Pirmas užeidinėjo jo sūnus A., nes jis atrakino ofiso duris pavogtu iš M. C. raktu, tokiu būdu ir pateko į patalpas, o išeidinėjo paskutinis, nes matėsi, kaip užrakino duris. Kai jie išeidinėjo matėsi, kad D. V. ir trečias vaikinas kažką nešasi pasislėpę. Ar jie buvo sugrįžę antrą kartą jis nežino, vaizdo įraše to nematė, iš kitos pusės vaizdo įrašo toliau ir nežiūrėjo nežinodamas apie antrą kartą. Vaizdo įrašų pateikti negali, kadangi jie saugomi tik dvi savaites, po ko vaizdas yra įrašomas ant viršaus. Sužinojęs apie vagystę, 2012-05-29 nuvyko į lombardą, kurį parodė A., kaip tą, kur pridavė pavogtus kompiuterius. Lombarde pamatė du iš įmonės pavogtus kompiuterius, kuriuos iškviesti policijos pareigūnai paėmė. Po kažkiek tai laiko maždaug po 2-3 savaičių iš D. V. tėvų sužinojo, kad A. nusipirko automobilį už pinigus, kuriuos gavo iš pavogtų planšetinių kompiuterių, tačiau dokumentai buvo įforminti D. V. vardu. Šitas automobilis iki šiol stovi gretimame kieme, o pirkimo – pardavimo dokumentas su automobilio raktais yra Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate dėl to, kad A. su D. ir kitais draugais minėtame automobilyje buvo sulaikyti rūkantys „žolę“ (b.b.l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. T., kurio parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, parodė, jog 2012 m. gegužės mėn. jis pardavė jam priklausantį automobilį BMW 525, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepažįstamam asmeniui už 1 700 Lt., pirkimo - pardavimo sutartyje parašė, kad automobilio vertė yra 1050 Lt, tačiau asmuo, kuriam jis pardavė automobilį, jam sumokėjo 1 700 Lt. Su asmeniu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, J. T. įsitikino (pagal nuotrauką), kad tai yra tas pats asmuo ir pasirašė su juo sutartį, asmens duomenis buvo surašyti pagal asmens dokumentą. Kitą dieną po automobilio pardavimo jis pateikė „Regitrai“ pirkimo-pardavimo sutartį, kad automobilis yra parduotas. Asmens, kuris pirko iš jo automobilį jis nepažinojo ir nepažįsta, jis surado jį pagal skelbimą, kad J. T. parduoda automobilį (b.b.l. 41-42).

Planšetinis kompiuteris IMEI Nr. 359871045522274 ir planšetinis kompiuteris IMEI Nr. 359871045342608 pateikti 2012-05-30 prie daiktų pateikimo protokolo liudytojo L. Š. apžiūrėti ir grąžinti UAB „GooGPS“ (b.b.l.33-40).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protoko matyti, jog buvo pateikti lombardo paskolų kvitai dėl penkių planšetinių kompiuterių bei kasos čekis (t. 1, b.l. 33-36).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protoko matyti, jog buvo pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje kaip automobilio BMW 525 pirkėjas pasirašė kaltinamasis D. V. (t. 1, b.l. 43-44).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamieji A. C. ir D. V. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. C. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog tąkart atėjo pas D. V., kur jau buvo liudytojas A. K., pasiūlė nuvykti į jo tėvo biurą. Biure asmenys paėmė planšetinius kompiuterius, t.y. juos išnešė jis, A. C., bei D. V.. Tą patvirtino ir A. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. C. parodymai, kad kompiuterius nešėsi užsikišęs ir D. V., liudytojo T. V. parodymai kuris apklaustas teisme aiškiai nurodė, jog vaizdo įraše, kuris šiuo metu jau sunaikintas, matė, kaip du asmenys užsikišę už drabužių nešė planšetinius kompiuterius. Visų šių įrodymų visuma paneigia kaltinamojo D. V. poziciją, jog jis apie vagystę nieko nežinojo, kompiuterių užsikišęs nenešė. Kompiuterių vagystė nesietina su apsilankymų lombarde skaičiumi, vienas ar du kompiuteriai tiesiog galėjo gulėti mašinoje, todėl neturi reikšmės ar du kartus, ar tris kartus kaltinamieji apsilankė lombarde. D. V. kaltę patvirtina ir tai, jog realiai nebūdamas planšetinių kompiuterių savininku, jis pasirašė kaip jų savininkas lombarde, t.y. užstatė kompiuterius ir juos pardavė. Taip pat savo vardu jis registravo ir pirktą už gautus pinigus mašiną. Tai tik įrodo, kad šis kaltinamasis suvokė, jog darė kartu su A. C. vagystę ir sąmoningai norėjo taip veikti. Liudytojai L. Š. ir N. A. parodė, kad visuomet klientų klausia, ar priduodami lombardui daiktai nėra vogti, vadinasi, to jis klausė ir kaltinamųjų. Bylos medžiagoje viso surašyti penki lombardo paskolos kvitai. Liudytojas N. A. parodė, jog viską, ką rado iš dokumentų bendrovėje dėl minimų kompiuterių, pridavė ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas L. Š. parodė, jog tam tikrais laikotarpiais lombardo darbuotojai ir užstatytus daiktus, ir parduotus formindavo ant šios formos paskolos kvitų. Prie paskolos kvitų yra išsaugotas tik vienas čekis, kuriame nurodytas kompiuterio pridavimo laikas 18.02 val. Tai, jog neišsaugoti kiti keturi kasos čekiai ar jų lombardo darbuotojas paprasčiausiai galėjo neišmušti, ar neprisegti prie paskolos kvitų, nepaneigia kaltinamųjų kaltės. Kaip minėta, iš paskolos kvitų matyti, jog juose už visus penkis kompiuterius pasirašė kaltinamasis D. V.. Iš kaltinamojo A. C., liudytojo M. C., liudytojo A. V., liudytojo A. K. parodymų matyti, jog buvo pavogti viso 5 planšetiniai kompiuteriai. Taigi, kaltinamųjų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina kaltinamojo A. C., liudytojų A. K., A. V., N. A., L. K., M. C., T. V., J. T. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti lombardo paskolų kvitai, kasos čekis, apžiūros planšetinio kompiuterio IMEI Nr. 359871045522274 ir planšetinio kompiuterio IMEI Nr. 359871045342608, kurie buvo pateikti 2012-05-30 prie daiktų pateikimo protokolo liudytojo L. Š. ir grąžinti UAB „GooGPS“, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Kaltinamųjų A. C. ir D. V. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

UAB „GooGPS“ pareiškė 3 697 Lt civilinį ieškinį (t. 57-60). Civilinis ieškinys motyvuotas, pridėti dokumentai. Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovas paaiškino, jog ieškinio sumą sudaro dviejų negrąžintų, pavogtų kompiuterių suma. Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas pilnai ir nurodyta 3697 Lt turtinė žala priteistina atlyginti solidariai iš abiejų kaltinamųjų A. C. ir D. V..

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. C. teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, veika baigta, tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į pagrobtų daiktų vertę, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į civilinio ieškinio dydį, į tai, jog jis nėra atlygintas, į kaltinamojo asmenybę: 10 klasių išsilavinimo, dirba restorane padavėju, nevedęs, vaikų neturi, socialiniai ryšiai – gyvena su motina ir broliu, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas (b.b. l. 120), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, 2012-06-12 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. Apžiūros kabinetą. Išvada: vartojęs narkotinę medžiagą (kanabiniodai) (b.b.l. 118), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.b.l. 119), atlikus konsultaciją 2013-01-10 specialisto išvadoje nustatyta, kad A. C. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.b.l.128), administracine tvarka baustas (b.b.l. 107-110), neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam A. C. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V. teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, veika baigta, tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į pagrobtų daiktų vertę, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į civilinio ieškinio dydį, į tai, jog jis nėra atlygintas, į kaltinamojo asmenybę: 10 klasių išsilavinimo, dirba sandėlininku, nevedęs, vaikų neturi, socialiniai ryšiai – gyvena su tėvais, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.b. l. 154-156), administracine tvarka baustas (b. b. l. 149-152), neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam D. V. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamojo D. V. nuosavybės teisės į turtą automobilį BMW 525, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apribota (b.b.l. 73). Nuosavybės teisės apribojimo laikas pasibaigęs. Automobilis nėra konfiskuotinas, nes iš kaltinamųjų priteistas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, t.y. nėra taikomas dvigubas žalos išieškojimas – ir ieškinio priteisimas, ir daikto konfiskavimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. C. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir kitomis svarbiomis priežastimis; atlyginti nusikalstama veika padarytą 1845,5 Lt turtinę žalą UAB „GooGPS“ per laisvės apribojimo bausmės terminą; tęsti darbą.

Pripažinti D. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir kitomis svarbiomis priežastimis; atlyginti nusikalstama veika padarytą 1845,5 Lt turtinę žalą UAB „GooGPS“ per 12 mėnesių; tęsti darbą.

UAB „GooGPS“ 3 697 Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nurodytą 3697 Lt turtinę žalą priteisti atlyginti solidariai iš abiejų kaltinamųjų A. C. ir D. V..

Teismas išaiškina, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.