- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- e2-2855-1055/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00627-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui L. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią L. K. nepilnametės dukros A. K. atžvilgiu; A. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikina globėja (rūpintoja) N. Ž.; pakeisti Utenos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas - Utenos rajono apylinkės teismas) 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 2-1231-356/2011 iš atsakovo L. K. priteisto išlaikymo dukrai A. K. dydį nuo 87 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.
Nurodė, kad L. K. yra nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas su vaiko motina N. K. išsituokė (duomenys neskelbtini), nuo to laiko jis nebebendrauja su dukra ir ja nesirūpina. Mergaitė po tėvų skyrybų gyveno su motina, tačiau ši (duomenys neskelbtini) mirė. Tėvas ir po motinos mirties neišreiškė noro ar susirūpinimo dėl savo dukters tolimesnio likimo ir nepasiėmė mergaitės auginti pats. (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. buvo nustatyta laikinoji globa ir jos globėja paskirta (duomenys neskelbtini) N. Ž.. Būtent globėja, o ne tėvas rūpinosi mergaitės psichologine būkle ir teikė pagalbą po motinos mirties. Tiek mergaitei, tiek jos globėjai nėra žinoma net L. K. gyvenamoji ar buvimo vieta, nieko nežinoma apie jo gyvenimo būdą, atsakovas nebendrauja nei su mergaite, nei su globėja. (duomenys neskelbtini) Utenos rajono socialinių paslaugų centre buvo suorganizuotas atvejo vadybos posėdis dėl laikinosios globos peržiūros. Į posėdį buvo kviestas ir atsakovas, tačiau jis neatvyko ir posėdyje nedalyvavo. Atsakovo dukra A. K. mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, tačiau L. K. nesilanko tėvų susirinkimuose ir nesidomi dukros pasiekimais, jokio išlaikymo neteikia. Tai įrodo, kad tėvas vengia bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su savo vaiku ar vaiko globėja, bet ir su socialiniais darbuotojais, visiškai atsiriboja nuo tėvo pareigų, savo, kaip tėvo, pareigas vykdo akivaizdžiai netinkamai. Toks tėvo pareigų nevykdymas, jų vengimas, netinkamas vykdymas iš esmės pažeidžia vaiko interesus, gali padaryti nepataisomą žalą vaiko asmenybei. Šiuo metu tarp dukters ir tėvo bendravimo nėra, taip nėra dvasinio, emocinio, fizinio, materialinio ar kitokio ryšio, kas sudaro pagrindą apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią vaiko atžvilgiu. Mano, kad nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors atsakovo elgesyje pasikeis, tėvo nenoras rūpintis dukra daro nepataisomą žalą vaiko asmenybės formavimuisi, todėl neterminuotai apribojus tėvo valdžią į nepilnametį vaiką, vaiko interesai nebus pažeisti.
(duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ A. K. buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta jos (duomenys neskelbtini) N. Ž., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją jos gyvenamojoje vietoje. Pas globėją vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buitinės gyvenimo sąlygos, ji tinkamai prižiūrėta, tinkamai rūpinamasi jos sveikata ir ugdymu, yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, todėl iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, tikslinga A. K. gyvenamąją vietą palikti pas globėją N. Ž., jos gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. rugsėjo 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1231-356/2011 iš atsakovo dukrai A. K. buvo priteistas 300 Lt (87 EUR) išlaikymas iki jos pilnametystės, tačiau vaiku jis nesirūpino ir neišlaikė. A. K. mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, turi būti atsižvelgta į tai, kad nepilnamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos ir mokymosi priemonė ir turi būti tenkinami kiti su augančios mergaitės fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai. Mama yra mirusi ir nebegali dukros išlaikyti, todėl išlaikymo dydis, priteistas teismo sprendimu, yra per mažas ir turėtų būti pakeistas jį padidinat iki 200 EUR mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė ieškinį prašė tenkinti ir papildomai paaiškino, kad atsakovas išsituokė su nepilnametės A. K. motina ir nuo to laiko nebendrauja, nesidomi savo dukra, neteikia išlaikymo. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) metais mergaitės globėja paskirta (duomenys neskelbtini) N. Ž., vaikas gyvena su ja ir vyresniąja seserimi A. K.. Tėvas ir po motinos mirties neišreiškė noro bendrauti su dukra, visiškai abejingas, todėl prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukros atžvilgiu bei padidinti išlaikymą, iki nuolatinės globos nustatymo vaiko gyvenamąją vietą palikti su esama globėja.
Atsakovas L. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. Ž. posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad A. K. yra jos (duomenys neskelbtini). Nuo mažens mergaitė gyveno ir gyvena pas ją. Iš karto po skyrybų atsakovas lyg ir mokėjo išlaikymą dukroms, bet po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nebemoka bei nebendrauja su vaikais. Vyresnė dukra kartais paskambina tėvui, o mažoji visiškai nebendrauja su tėvu. Mano, kad reikia apriboti atsakovui tėvo valdžią vaiko atžvilgiu. Sutinka, kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Taip pat būtų gerai, kad būtų padidinta išlaikymo suma, tai geriau atitiks vaiko interesus, nes A. mokosi, lanko būrelius. L. K. buvo informuotas apie buvusios žmonos mirtį, bet į laidotuves neatvyko. Visiškai nebendrauja su jais.
Liudytoja A. K. parodė, kad atsakovas yra jos tėvas, N. Ž. – jos (duomenys neskelbtini), o A. K. – sesuo. (duomenys neskelbtini) nori pasiimti sesers globą, nes tėvas nors ir yra kažkur, bet su A. visiškai nebendrauja, išlaikymo nemoka. Jos su seserimi patenkintos tokiu sprendimu, nes nori gyventi visos kartu. Iš tėvo jokios paramos, jokio išlaikymo ar palaikymo nėra. Apie mamos mirtį žinojo, bet į laidotuves neatvyko. Seserimi visiškai nesidomi nuo skyrybų, jas abi globoja (duomenys neskelbtini).
Nepilnametė A. K. posėdžio metu paaiškino, kad su tėvu nebendrauja ir bendrauti nenori. Jis nėra jos šeimos narys, nerodo jokio susidomėjimo, nenori bendrauti. Ji nesijaučia turinti tėvą. Nori ir toliau gyventi su (duomenys neskelbtini) ir seserimi, jai taip gyventi gerai. Taip pat būtų gerai, jei būtų padidintas išlaikymas jai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko motina N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1231-356/2011 nutraukta santuoka tarp N. K. ir L. K.. Šiuo sprendimu taip pat patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina N. K., o L. K. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. 300 Lt (87 EUR) periodinėmis išmokomis iki A. K. pilnametystės.
(duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ A. K. buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta jos (duomenys neskelbtini) N. Ž., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis dėl laikinos globos peržiūrėjimo, tačiau L. K. į posėdį neatvyko.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovę, trečiąjį asmenį, nepilnamečio vaiko nuomonę, darytina išvada, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra, neteikia jai išlaikymo, nerodo noro ir nededa jokių pastangų, kad auginti savo vaiką pats ir nėra duomenų, jog situacija gali keistis. Atsakovas po buvusios žmonos ir A. K. motinos mirties neišreiškė jokio susirūpinimo dėl tolimesnio dukros likimo, socialinis darbas su atsakovu nevyko dėl jo kaltės ir abejingumo. Atsakovas nerodė iniciatyvos padėti savo dukrai, išlaikyti ją ir rūpintis jos mokslais bei sveikata, su ja visiškai nebendrauja, dukros pas globėją nelanko, nesidomi dukros pasiekimais, kasdieniais užsiėmimais, pomėgiais, jos savijauta ir sveikata, nesudaro sąlygų dukrai gyventi kartu su juo, jos neišlaiko materialiai, neaprūpina dukros tinkamu gyvenamuoju būstu. Teismas daro išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką, visiškai juo nesirūpina. Atsakovo požiūris į vaiką, visiškas abejingumas dukros atžvilgiu, kelia grėsmę jo dukters saugumui, sveikatai, raidai ir orumui. Atsakovas po dukros motinos mirties (duomenys neskelbtini) neatliko jokių konkrečių veiksmų, kurie leistų daryti prielaidą, kad situacija artimiausiu metu pasikeis, ir vaikas galės su juo gyventi, o jis juo tinkamai rūpinsis, todėl pripažįstama, kad nėra jokių duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti. Priešingai, kaip nurodė trečiasis asmuo N. Ž., kuri yra A. K. mirusios mamos motina, ir parodė liudytoja A. K., atsakovas jaunesne dukra nesirūpina ir ja nesidomi nuo 2011 metų, kai įvyko vaiko tėvų skyrybos, niekada su ja nebendravo, išlaikymo seniai nebeteikia. Tai yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui jo nepilnametės dukros A. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalis).
Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ nepilnametei A. K. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta N. Ž..
Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad N. Ž. yra nepilnametės A. K. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena vyresnioji mergaitės sesuo A. K., kuri yra pilnametė. Pas globėją vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buitinės gyvenimo sąlygos, ji tinkamai prižiūrėta, tinkamai rūpinamasi jos sveikata ir ugdymu, yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi.
Tai, kad A. K. gerai ir saugiai jaučiasi pas globėją ir nori ten gyventi, jos poreikiai tenkinami, patvirtina taip pat trečiojo asmens ir pačios nepilnametės paaiškinimai, liudytojos A. K. parodymai.
Apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. K. atžvilgiu būtina be tėvų globos likusiam vaikui nustatyti gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo. Kadangi nepilnametis vaikas A. K. gyvena globėjos N. Ž. šeimoje, mergaitės gyvenamoji vieta nustatoma pas globėją, jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
CK 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.
Kaip jau minėta, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo dukra. Atsakovo ir mergaitės motinos santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu. Šiuo teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų L. K. ir N. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1 punkte įrašyta, kad nutraukus santuoką, nepilnametės dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), lieka gyventi kartu su motina N. K., o 2.4 punkte įrašyta sąlyga, jog L. K. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (87 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjus 8 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas prieina prie išvados, kad nepilnametės A. K. poreikiai per aštuonių metų laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 16 d., kai teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė - jie žymiai išaugo. Nagrinėjamu atveju nepilnametei A. K. sukako 11 metų, o priteisiant išlaikymą jai tebuvo 3 metai. Be to, vaikas šiuo metu liko be motinos, kuri (duomenys neskelbtini) mirė, gyvena pas globėją.
Teismas, spręsdamas reikalavimą priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), ir daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K. po 87 EUR kas mėnesį pilnai neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų. Išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnyje įrašyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnametei A. K. dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo jos poreikiai išaugo, praėjo 8 metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kai jai buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo, mergaitė likusi be motinos globos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į A. K. amžių, jos minimalius bendruosius poreikius bei jos interesus, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnametei A. K. išlaikymą iki 200 EUR per mėnesį. Todėl atsakovas nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. balandžio 18 d.) iki nepilnametės A. K. pilnametystės privalo mokėti jai išlaikymą 200 EUR dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš atsakovo priteisus išlaikymą nepilnametei A. K., jos išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama jos laikinoji globėja N. Ž.. Išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui skirtomis lėšomis jos laikinoji globėja disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas).
Patenkinus ieškinį iš atsakovo L. K. priteisiama į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (100 EUR x 75 proc.) ir 31 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ((200-87) x 12 x 3 proc. x 75 proc.), viso – 106 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 8,65 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 8,65 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikina globėja N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu priteisto iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR (du šimtus eurų), nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. balandžio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Skirti nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2008 m. balandžio 30 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 106 EUR (vieną šimtą šešis eurus) žyminio mokesčio ir 8,65 EUR (aštuonis eurus ir 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.
Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškėlimą.
Per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.