Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

2018 m. balandžio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, A. Z. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dalimi, ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose, kurių aplinka pritaikyta fizinę negalią turintiems nuteistiesiems.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. sausio 30 d.

Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. V. ir A. Z. 70 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. J. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Z. nuteistas už tai, kad jis ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. spalio 31 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini) sen., netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, dėl savanaudiškų paskatų, panaudojus fizinį smurtą – A. V. metaline beisbolo lazda tyčia sudavus tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam V. J. į įvairias kūno vietas, pagrobė iš jo automobilio „BMW“ vairo kolonėlę ir mechaninę pavarų dėžę, kurių bendra vertė – 70 eurų, padarydami nukentėjusiajam V. J. 70 eurų turtinę žalą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis, teigia, kad teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimų, nes byloje surinktus duomenis įvertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir reikalavimų. Pažymi, jog byloje surinkti įrodymai nebuvo palyginami ir vertinami vieni su kitais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo padarytas išvadas grindė samprotavimais, kurie nėra grįsti jokia bylos medžiaga. Visa tai, pasak apelianto, suvaržė jo teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teigia, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisėtas, taip pat ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimo bei taikymo.

2.1. Teigia, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo, jog yra kaltinamas tuo, ko nepadarė. Pažymi, kad jis nemušė V. J., plėšimo neįvykdė. Nurodo, kad A. V. trenkė tam žmogui per galvą su metaline lazda. Jis negali paaiškinti, kodėl A. V. trenkė V. J.. Jam yra žinoma, jog A. V. turi proto negalią ar sutrikimą bei buvo girtas įvykio metu ir tai, apelianto nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taip pat nurodo, jog V. J. irgi buvo girtas, jis sunkiai stovėjo ant kojų. Teigia, kad tikėti A. V. parodymais nėra pagrindo, kadangi viso proceso metu jis keitė savo parodymus. A. V. nurodė, kad matė, kaip jis (A. Z.) pastūmė, tai nurodė, kad apie tai tik girdėjo. Kiti apklausti liudytojai apie jį (A. Z.) nieko negirdėjo apie tai, jog jis norėjo apiplėšti tą žmogų.

2.2. Apeliantas skunde nurodo, jog nuosprendyje neteisingai išspręstas jam skirtos bausmės klausimas. Nesutinka su teismo sprendimu paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, kurių aplinka pritaikyta fizinę negalią turintiems nuteistiesiems. Teigia, jog jis nenori būti perkeltas į kitus pataisos namus, jog jis sutinka bausmę atlikti (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog jis pataisos namuose lanko mokyklą. Taip pat nurodo, jog pasimokė iš savo klaidų ir nebenori daugiau nusikalsti.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. Z. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Priešingai nei teigia nuteistasis A. Z., teisėjų kolegijos nuomone, jo kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta BPK nustatyta tvarka.

5.1. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė A. Z. kaltinančius bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė paties apelianto keliamas versijas ir visiškai pagrįstai rėmėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, tiek teisme duotais nuteistojo A. V. parodymais, nukentėjusiojo V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, specialisto išvada, kratos, vietovės apžiūros, daiktų apžiūros, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis bei kitais byloje esančiais rašytiniais ir teisme ištirtais įrodymais ir dėl to teisingai konstatavo, kad A. Z. veikdamas bendrininkų grupėje su A. V. įvykdė plėšimą.

5.1.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog A. V. viso proceso metu keitė parodymus, jog jo parodymais nėra pagrindo tikėti. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuosekliai paaiškino, kad važiuojant automobiliu į Joniškį nusiimti pinigų A. Z. jam pasakė, jog V. J. reikia „atjungti“. Jis suprato, kad reikia V. J. sumušti dėl to, kad pagrobti automobilio detales, kurias norėjo įsigyti A. Z., ir kad už detales nereikėtų mokėti pinigų. Taip pat A. V. paaiškino, jog važiuojant, V. J. užsimanė parūkyti, A. Z. savo vairuojamą automobilį sustabdė šalikelėje, jie išlipo iš automobilio. A. Z. padavė nukentėjusiajam cigaretę, bandė ją pridegti, o jam tuo metu pasakė „trenk“, todėl jis trenkė beisbolo lazda nukentėjusiajam. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo. Su A. Z. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. A. V. taip pat nurodė, jog iš V. J. paimtas detales A. Z. pasiliko sau. Šias nuteistojo A. V. nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo V. J. duoti parodymai bei pagarsinti liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš dalies A. V. parodymus patvirtina ir pats apeliantas, tik neigia, kad liepė A. V. sumušti nukentėjusįjį. Nors A. Z. neigia liepęs A. V. suduoti nukentėjusiajam, tačiau šiuos jo teiginius paneigia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp A. V. ir A. Z., kurio metu A. Z. liepia A. V. prisiimti visą kaltę. O tai, kad nuteistasis A. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neprisiminė visų įvykio aplinkybių, ar jas prisiminė netiksliai, neduoda pagrindo teigti, kad jis viso proceso metu keitė savo parodymus. Pažymėtina, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti ir jis patvirtino, jog šie jo duoti parodymai yra teisingi ir jis juos tvirtina.

5.1.2. Be to, byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiojo V. J. pagrobtas automobilio detales pasiėmė A. Z., už jas nukentėjusiajam pinigų nesumokėjo, viena iš paimtų automobilio detalių kratos metu buvo rasta A. Z. gyvenamojoje vietoje, o kita pagrobta detalė buvo rasta netoli A. Z. gyvenamosios vietos, įmesta į žoles. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. Z. buvo suinteresuotas savo nuosavybėn įgyti anksčiau minėtas automobilio „BMW“ detales.

5.2. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. Z. kaltės, ir remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. Z. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paneigia apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad teismas savo išvadas dėl jo kaltės grindė tik samprotavimais, kurie nėra grįsti jokia bylos medžiaga.

6. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, kurių aplinka pritaikyta fizinę negalią turintiems nuteistiesiems, nes nori bausmę atlikti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

6.1. Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. Z. yra nuteistas ir bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nors nuteistasis prašo leisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje, tačiau Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Kadangi, A. Z. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į A. Z. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei įvertindamas tai, kad A. Z. nustatytas neįgalumas (75–100 % netektas darbingumas), pagrįstai ir teisingai nustatė, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę A. Z. turi atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą.